Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lindorff Oy, atstovaujamos Lindorf Oy filialo ieškinį atsakovui A. T., trečiajam asmeniui UAB „Asura“, dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas Lindorff Oy ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 4 609 Lt skolą, 1 567,06 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo 6 176,06 Lt nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas185 Lt žyminį mokestį, 177 Lt advokato pagalbai apmokėti.

Nurodė, kad ieškovas UAB „Bitė GSM“ ir atsakovas 1997-09-23 pasirašė Abonentinę „Bitės GSM“ ryšio tinklo paslaugų sutartį Nr.M38097, kurios pagrindu atsakovui buvo teikiamos mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugos, perduota naudotis SIM kortelė, už paslaugas atsakovas įsipareigojo apmokėti pagal išrašytą sąskaitą iki joje nurodytos datos. 1998-05-27 atsakovas pateikė prašymą dėl tarptautinių skambučių paslaugos, naudojantis mobiliuoju telefono ryšiu, įjungimo. 1998-07-08 trečiasis asmuo UAB „Asura“ pateikė garantinį raštą, dėl atsakovui suteikto tarptautinio skambučių paslaugų apmokėjimo. Atsakovas už ryšio paslaugas neatsiskaitė. UAB Bitė Lietuva (buvusi UAB „Bitė GSM“) 2006-09-25 Skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartimi perleido Lindorff Oy filialui reikalavimo teisę į pradelstas gautinas sumas už suteiktas paslaugas. Kadangi atsakovas neatsiskaitė pagal 1998-07-31, 1998-08-31, 1998-09-30 sąskaitas Nr. 4187500898, Nr. 4906570998, Nr.4906570998, Nr.5651341098 ieškovas prašo priteisti iš atsakovo įsiskolinimą.

Atsakovas A. T. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad tinkamas atsakovas byloje yra UAB „Asura“, nes 998-07-08 ji garantavo prašydama leisti naudotis tarptautiniais skambučiais ir „Roaming“ paslaugomis atsakovui jo telefonu, pagal minėtą sutartį ir nurodydama, kad jis yra bendrovės darbuotojas. A. T. nebuvo UAB „Asura“ darbuotojas, o 1994-1998 m. dirbo UAB „Skraja“, o vėliau pagal patentą. 1998 m. birželio mėnesį telefonas dingo kartu su dokumentais, apie tai pranešta UAB „Bitė GSM“. Garantinio rašto išdavimo metu, atsakovas telefono jau nebeturėjo, todėl sutarties dėl galimybės kalbėtis tarptautiniais ryšiais nebuvo sudaręs. Nurodė, kad atsakovui nebuvo leista naudotis tarptautiniu ryšiu, telefonas pamestas, paskambinus UAB „Bitė GSM“ prašyta atjungti telefoną, bet jis neatjungtas. Garantinio rašto atsakovui nerodė.

Atstovas prašė taikyti 3 metų ieškinio senatį, pradedant terminą skaičiuoti nuo 1998-06-31, o ne nuo 1998-07-01. Ieškovas sutarties nenutraukė raštu. Regreso teisės neįgyja, kadangi garantiniame rašte kalbama tik apie UAB „Asura“ ir jos darbuotojus.

Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2008 m. spalio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo A. T. ieškovui Lindorff Oy, veikiančio per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą 5 761,25 prievolės įvykdymui, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteisto 5 761,25 Lt sumos, skaičiuojant nuo 2008-01 31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 600,45 bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo Lindorff Oy atsakovui A. T. 84 Lt atstovavimo išlaidų.

Konstatavo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad rašytinių įrodymų, kad pagal sutartis būtų atsiskaitęs, tinkamai neįformino pranešimo apie prarastą telefono aparatą, o 4 609 Lt dydžio skolos buvimo faktą patvirtina byloje esančios sąskaitos, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas yra atsakingas už prisiimtų įsipareigojimų vykdymą ir turi pareigą apmokėti už jų pagrindu suteiktas paslaugas. Trečiojo asmens 1998-07-08 garantinis raštas, dėl atsakovui suteiktų tarptautinių skambučių paslaugų apmokėjimo, nesudaro pagrindo teigti, kad garantinis raštas susijęs su atsakovo darbo santykiais, nes garantija galėjo būti duodama ir kitais pagrindais. 2006-09-25 patvirtinimu apie teisę į skolas, įsiskolinimo iš atsakovo reikalavimo teisė pirminio kreditoriaus UAB „Bitė Lietuva“ buvo perleista naujam kreditoriui – ieškovui (b.l.6), todėl ieškovas pagrįstai reikalavimą reiškia sutartį sudariusiam bei paslaugų užsakymą pateikusiam asmeniui – A. T.

Teisė į ieškinį ieškovui atsirado suėjus pirmosios sąskaitos apmokėjimo terminui - 1998-08-15, todėl 3 mėnesių terminas pagal 1964 m. CK, skaičiuotinas nuo 1998-08-16 ir skaičiuojant iki LR civilinio kodekso įsigaliojimo 2001 07 01 d. dar nebuvo pasibaigęs, O kreipimosi į teismą dienai 2008-01-31, taip pat nebuvo suėjęs. Todėl reikalavimą taikyti 3 metų ieškinio senatį atmetė.

Ieškovo reikalavimas dėl 1 567,06 Lt (4609 Lt x 5%) x 5 m.) palūkanų priteisimo tenkintino iš dalies pritaikius sutrumpintą 5 m. (LR CK 1.125 str. 9 d.,) ieškinio senatį. Atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Apeliaciniu skundu atsakovas A. T. prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. spalio 30 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Nurodo, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad telefonas 1998 m. birželio mėnesį nebuvo pavogtas, nes priešingu atveju atsakovui iki šios dienos būtų siunčiamos sąskaitos, kaip vartotojui. Nurodo, jog 1998-07-31, 1998-08-31 ir 1998-09-30 sąskaitų ir kitų sąskaitų atsakovas nėra gavęs.

Telefono pametimo faktą patvirtina fiktyvus garantinis raštas dėl atsakovui suteiktų tarptautinio ryšio teikimo paslaugų. Byloje įrodyta, kad atsakovas UAB „Asura“ niekada nedirbo, po 1998 m. birželio mėnesio už paslaugas nemokėjo, todėl darytina išvada, kad paslaugomis nesinaudojo.

Ieškovas neįrodė, kad tarptautinių pokalbių paslaugas atsakovo buvusiam telefonui iš viso buvo kam nors suteiktos. Sąskaita faktūra apie šias paslaugas nėra tinkamas įrodymas, o pokalbių išklotinės byloje nepateiktos.

Ieškinio senaties terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo 1998 m. birželio mėnesio. Be to teismas turėjo įvertinti, kokius senaties terminus numatė galiojęs ryšių organizacijų santykių su klientais reglamentuojantis LR ryšių statutas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, byloje nėra įrodymų, jog atsakovas kreipėsi į pradinį kreditorių dėl prarasto telefono. Atsakovas pametęs telefono aparatą turėjo pareigą veikti kuo ekonomiškiau, ir sumažinti jo vardu galimus nuostolius. Kadangi sutartis nebuvo nutraukta, apie telefono dingimą nebuvo pranešta, atsakovui buvo teikiamos ryšio paslaugos, o dėl suteiktų paslaugų susidaręs įsiskolinimas turi būti apmokėtas sutartinius įsipareigojimus prisiėmusio asmens.

Ieškinio senaties terminas byloje nėra suėjęs, nes pagal LR CK 10 str., 1 d. ir LR CK 1.125 str. ieškinio senaties terminas ginčo byloje yra 10 metų.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1, 2 d.).

Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Bitė GSM“ ir atsakovas 1997-09-23 pasirašė Abonentinę „Bitės GSM“ ryšio tinklo paslaugų sutartį Nr.M38097, perduota naudotis SIM kortelė. Už paslaugas atsakovas įsipareigojo apmokėti pagal išrašytą sąskaitą iki joje nurodytos datos. 1998-05-27 atsakovas pateikė prašymą dėl tarptautinių skambučių paslaugos, naudojantis mobiliuoju telefono ryšiu, įjungimo. 1998-07-08 tretysis asmuo UAB „Asura“ pateikė garantinį raštą, dėl atsakovui suteikto tarptautinio skambučių paslaugų apmokėjimo. Atsakovas už ryšio paslaugas neatsiskaitė. UAB Bitė Lietuva (buvusi UAB „Bitė GSM“) 2006-09-25 Skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartimi perleido Lindorff Oy filialui reikalavimo teisę į pradelstas gautinas sumas už suteiktas paslaugas. Kadangi atsakovas neatsiskaitė pagal 1998-07-31, 1998-08-31, 1998-09-30 sąskaitas Nr. 4187500898, Nr. 4906570998, Nr.4906570998, Nr.5651341098 ieškovas prašo priteisti iš atsakovo įsiskolinimą, palūkanas, bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį.

Apeliantas nurodo, jog ieškinio senaties terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo 1998 m. birželio mėnesio. Be to teismas turėjo įvertinti, kokius senaties terminus numatė galiojęs ryšių organizacijų santykių su klientais reglamentuojantis LR ryšių statutas.

Pagal 1964 m. CK 86 str., bei LR CK 1.127 str., ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi, ieškininės senaties termino instituto taikymas visada siejamas tik su civilinės teisės pažeidimu. Pagal sutartį atsakovas už paslaugas įsipareigojo apmokėti pagal išrašytą sąskaitą iki joje nurodytos datos. UAB „Bitė GSM“ sąskaitos už ryšio paslaugas turėjo būti apmokėtos iki 1998-08-15 (sąsk. Nr. 4187500898), 1998-09-15 (sąsk. Nr. 4906570998), ir 1998-10-15 (sąsk. Nr.5651341098). Taigi ieškinio senaties terminas skaičiuotinas pasibaigus pirmosios sąskaitos apmokėjimo terminui, t.y., nuo 1998-08-16 dienos. 1964 m. CK 84 str. numatė bendrą 3 metų ieškinio senaties terminą, o ieškiniams, pareiškiamiems dėl ryšių organizacijų santykių su klientais, - sutrumpintą terminą – nurodytą LR ryšių statute. 1991-2004 m. galiojęs LR ryšių statutas (Žin.,1992 m., Nr. 9-222 ) numatė, kad pretenzijos dėl nepatenkinamo tarptautinių ar tarpmiestinių telefono pokalbių suteikimo, taip pat dėl jų apmokėjimo gali būti pateiktos ryšių įmonei per mėnesį nuo sąskaitos (įrašo banko įstaigų žiniaraštyje) pateikimo dienos, t.y., sutrumpintas 1 mėnesio terminas buvo nustatytas atsakovui reikšti pretenzijas ryšio įmonei. Nagrinėjamu atveju priešingai, ryšio įmonė reiškia atsakovui pretenzijas dėl neapmokėtų suteiktų paslaugų. Kadangi atsakovas per 1 mėnesį neginčijo UAB „Bitė GSM“ nei suteiktų paslaugų nei sąskaitų, laikytina, kad paslaugos buvo suteiktos tinkamai ir atsakovas, pagal 1997-09-23, 1998-05-27 (b.l.29) sutartis turi prievolę apmokėti ieškovui už suteiktas paslaugas. Kadangi LR Ryšių statutas nenumatė sutrumpinto senaties termino ryšio įmonei reikšti skolininkams reikalavimų, taikytinas bendras 1964 m. CK 84 str. nustatytas 3 metų ieškinio senaties terminas, kuris skaičiuojant nuo 1998-08-16 dienos turėjo sueiti 2001-08-16 dieną, kuomet jau buvo įsigaliojęs 2001 m. LR Civilinis kodeksas. LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (Žin., 2000, Nr.74-2262) 10 str. nustatyta, kad LR CK nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai numatyti pagal galiojusius įstatymus nepasibaigė iki LR CK įsigaliojimo. Kadangi 3 metų ieškinio senaties terminas nebuvo pasibaigęs, pagal LR CK 1.125 str. 1 d. taikytinas bendras 10 metų ieškinio senaties terminas, ir ieškinio pareiškimo dienai – 2008-01-31 jis dar buvo nesuėję. Taigi kolegija atmeta atsakovo argumentus dėl praleistų ieškinio senaties terminų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek 1997-09-23 sudarant ryšio paslaugų sutartį, tiek 2008-11-27 paduodamas apeliacinį skundą atsakovas nurodo tą patį gyvenamosios vietos adresą - (duomenys neskelbtini). Taigi atsakovo gyvenamosios vietos adresas nėra pasikeitęs, todėl kolegija atmeta apelianto argumentus, jog atsakovas nėra gavęs iš ieškovo sąskaitų. Kolegija taip pat atmeta apelianto argumentus, kad byloje nėra įrodymų, dėl atsakovui suteiktų ryšio paslaugų, nes 1997-09-23, 1998-05-27 ryšio paslaugų sutartys, 1998-05-27 atsakovo prašymas (b.l.29), bei sąskaitos faktūros patvirtina šalių prievolinius santykius.

Apeliantas nurodo, jog UAB „ Asura“ garantinis raštas yra fiktyvus, atsakovas nuo 1998 m. birželio mėnesio nemokėjo už ryšio paslaugas, todėl darytina išvada, kad nesinaudojo ryšio paslaugomis.

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas 1998-05-27 pateikė UAB „Bitė GSM“ prašymą naudotis tarptautinių skambučių paslaugomis (b.l.29). Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas ketino ateityje naudotis tarptautinio ryšio paslaugomis. Šias aplinkybes taip pat patvirtina ir UAB „Asura“ 1998-07-08 Garantinis raštas. Aplinkybė, kad atsakovas nebuvo UAB „Asura“ darbuotojas, nedaro Garantinio rašto fiktyviu ar negaliojančiu, nes pagal galiojusį 1964 m. CK 220 str. bendrovė turėjo teisę prisiimti įsipareigojimus nebūtinai tik už savo darbuotojus.

Atsakovas nurodo, jog 1998 m. birželio mėnesį telefonas buvo pavogtas, ir apie tai pranešta ryšio bendrovei. LR CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių pagal LR CPK nereikia įrodinėti (LR CPK 178 str.), tačiau įrodymai pavirtinantys atsakovo nurodytas aplinkybes, nebuvo pateikti nei pirmos, nei apeliacinės instancijos teisme, todėl kolegija atmeta šiuos argumentus, kaip nepagrįstus.

Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, ginčo šalių bei jų atstovų pasisakymus ginčo klausimu ir juos įvertinusi (LR CPK 185 str.) konstatuoja, kad atsakovas nevykdė pareigos laiku ir visiškai apmokėti už ieškovo suteiktas telefono ryšio paslaugas pagal apmokėjimui pateiktas sąskaitas. Atsakovo sutartinių prievolių netinkamo vykdymo faktas patvirtintas ieškovo pateiktais įrodymais –šalių sutartimis, atsakovo prašymu bei PVM sąskaitų – faktūrų kopijomis. Kadangi atsakovas nepateikė įrodymų, kuriais galėtų būtų paneigtas skolos ieškovui faktas arba skolos dydis, patvirtinta telefono vagystė, bei atsakovo, kaip rūpestingo abonento veiksmai, siekiant užkirsti kelią nuostoliams, skola už ryšio paslaugas priteista pagrįstai, todėl pirmos instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 326 str. 1 d. 1 p. kolegija,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.