- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-21
- Bylos Nr.
- 2S-2330-260/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13331-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Ieškovas
- A. K., L. K.
- Atsakovas
- P. R.
- Kategorijos
- 106.8.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. K. ir L. K., atstovaujamos įstatyminio atstovo M. K., atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. nutartiescivilinėje byloje Nr.2-17553-587/2014 pagalieškovų A. K. ir L. K. ieškinį atsakovui P. R., tretiesiems asmenims antstoliui R. B., Kauno 20-ojo notarų biuro notarei R. V. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 3–8) prašydami: 1) pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento 2006 m. lapkričio 10 d. Kauno 20-ajame notarų biure tarp P. R. ir L. K. sandorį - paskolos sutartį, registro Nr. 15040, bei 2008 m. rugsėjo 10 d. susitarimą, registro Nr. 11221, su 2006 m. lapkričio 10 d. paskolos sutarties punkto pakeitimais; 2) pripažinti negaliojančia 2006 m. lapkričio 16 d. sudarytą hipotekos sutartį (lakštą), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais, kurios pagrindu L. K. ir A. K. pagal 2006 m. lapkričio 10 d. paskolos sutartį, registro Nr. 15040, su vėlesniais pakeitimais, grąžinimąkreditoriui P. R. įkeitė bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausantį turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ginčijami sandoriai sudaryti pasinaudojant ieškovų būkle, jų neišprusimu bei neturėjimu žinių teisiniuose reikaluose, kai tuo tarpu atsakovas turi patirtį tokių sandorių sudaryme, dėl ko jis, pasinaudodamas apgaule, neteisėtai įgijo nuosavybėn didelės vertės turtą. 2011 m. liepos 19 d. ieškovui A. K. tapo žinoma, jog jo sutuoktinė L. K. buvo pasiskolinusi iš atsakovo 20 000 Lt, nors pats ieškovas jokių pinigų iš atsakovo nesiskolino. Pagal ginčijamą paskolos sutartį ieškovams pinigai nebuvo perduoti, o be to, mažai tikėtina, kad ieškovė, turėdama pinigų, būtų skolinusi jų iš atsakovo. Dėl ieškovės sveikatos būklės ir dėl ieškovo piktnaudžiavimo alkoholiu jie yra lengvai apgaunami, įtakojami bet kokių asmenų, todėl gali net nesuprasti, kad pasirašydami bet kokio pobūdžio analogiškas sutartis jie prisiima atsakomybę. Be to, ieškovei negrąžinus pirmos paskolos sumos, joks protingas asmuo, neturėdamas tikslo apgauti, nebūtų skolinęs ieškovei dar 20 000 Lt. Ginčijamas hipotekos lakštas buvo pasirašytas ieškovams nurodžius, jog tokio sandorio sudarymas reikalingas apsaugoti jų naują turtą, kadangi ieškovai turėjo įsiskolinimų už suvartotą elektros energiją. Atsakovui nurodžius tokį sandorio sudarymo pagrindą, ieškovai negalėjo suprasti tikrųjų atsakovo ketinimų, darė įrašus negalvodami apie galimas kilsiančias pasekmes, nes pasitikėjo juo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. liepos 21 d. nutartimi (b.l. 44–46) atsisakė priimti ieškovų A. K. ir L. K. ieškinį atsakovui P. R., tretiesiems asmenims antstoliui R. B., Kauno 20-ojo notarų biuro notarei R. V. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Teismas sprendė, jog ieškinys negali būti priimtas, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatė, kad civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra išnagrinėta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, ieškovai A. K. ir L. K. prašė pripažinti negaliojančiais: 1) nuo jo sudarymo momento tarp P. R. ir L. K. 2006 m. lapkričio 10 d. Kauno 20-ajame notarų biure sudarytą sandorį - paskolos sutartį bei 2008 m. rugsėjo 10 d. susitarimą dėl paskolos sutarties pakeitimo; 2) 2006 m. lapkričio 16 d. sudarytą hipotekos sutartį (lakštą), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais, kurios pagrindu L. K. ir A. K. pagal 2006 m. lapkričio 10 d. paskolos sutartį, registro Nr. 15040, su vėlesniais pakeitimais, kreditoriui P. R. įkeitė bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausantį turtą - butą Nr. 8 su rūsiu, bendras plotas 60,59 kv.m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 3) 2011 m. liepos 14 d. įvykusias varžytines, kurių metu buvo parduotas bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausantis turtas - butas Nr. 8 su rūsiu, bendras plotas 60,59 kv.m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovų ieškinys buvo atmestas, o Kauno apygardos teismas 2014 m. sausio 14 d. nutartimi minėtą sprendimą paliko nepakeistą. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais: 1) nuo jo sudarymo momento 2006 m. lapkričio 10 d. Kauno 20-ajame notarų biure sudarytą sandorį - paskolos sutartį registro Nr. 15040 bei 2008 m. rugsėjo 10 d. susitarimą registro Nr. 11221 su 2006 m. lapkričio 10 d. paskolos sutarties punkto pakeitimais; 2) 2006 m. lapkričio 16 d. sudarytą hipotekos sutartį (lakštą), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais, kurios pagrindu L. K. ir A. K. pagal 2006 m. lapkričio 10 d. paskolos sutartį, registro Nr. 15040, su vėlesniais pakeitimais, grąžinimą kreditoriui P. R. įkeitė bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausantį turtą - butą Nr. 8 su rūsiu, bendras plotas 60,59 kv.m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tačiau 2014 m. birželio 23 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi buvo atsisakyta priimti ieškinį, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas priimtas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu faktiniu pagrindu. Teismas sprendė, kad tiek išnagrinėtos civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini), tiek atsisakyto priimti ieškinio civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tiek teikiamo ieškinio civilinėje byloje Nr. 2-17553-587/2014 materialinis teisinis santykis yra tas pats, t. y. ieškovams teisines pasekmes sukėlusios 2006 m. lapkričio 10 d. paskolos sutarties, jos pakeitimo bei 2006 m. lapkričio 16 d. hipotekos sutarties ir jos pakeitimo teisinis vertinimas (ginčo objektas) visose bylose yra vienodas. Teismas, nors ir pažymėjęs, kadieškovai naujai teikiamame ieškinyje nurodė tiek faktinį, tiek juridinį ieškinio pagrindą, grindžiamą CK 1.91 straipsnio, 6.875 straipsnio nuostatomis, o išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) prašė sandorius pripažinti negaliojančiais kaip savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens (CK 1.89 str.), o civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) prašė sandorius pripažinti negaliojančiais remdamiesi CK 1.91 str. nuostatomis, sprendė, kad pateiktame teismui ieškinyje yra dėstomos tapačios faktinės aplinkybės, kurios buvo nagrinėtos civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas, nustatęs, kad reikalavimų proceso šalys yra A. K. ir L. K. (ieškovai), ir P. R. (atsakovas), sprendė, kad šalys šioje byloje yra tos pačios, kaip tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčiose civilinėse bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą motyvai
Ieškovai atskiruoju skundu (b.l. 51–53)prašopanaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. nutartį ir ieškinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovų pareikštas ieškinys yra tapatus ieškiniui, kuris buvo išnagrinėtas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi skiriasi šių ieškinių pagrindas ir dalykas. Minėtoje civilinėje byloje ieškovai ginčijamus sandorius prašė pripažinti negaliojančiais kaip sudarytus savo veiksmų negalinčio suprasti asmens, kai tuo tarpu naujai pareikštu ieškiniu ieškovai sandorius ginčija kaip sudarytus dėl apgaulės. Civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurodyta, kad ieškovai CK 1.91 straipsnio pagrindu ieškinio nepareiškė, todėl ieškovams naujai pareikštu ieškiniu sandorius prašant pripažinti negaliojančiais CK 1.91 straipsnyje numatytu pagrindu, negalima pripažinti, kad išnagrinėtoje byloje pareikštas ieškinys ir naujai pareikštas ieškinys yra tapatūs.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 71–73) atsakovas prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti galioti nepakeistą. Nurodė, kad kito teisinio pagrindo nurodymas ieškinyje negali būti laikomas kaip naujų aplinkybių, kurios nebuvo nagrinėtos ankstesnėje civilinėje byloje, nurodymas. Ieškovai, pareikšdami ieškinį dėl to paties materialinio teisinio reikalavimo, dėl tų pačių ginčo teisinių santykių ir tik formaliai nurodydami kitą sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindą, iš esmės nenurodo jokių naujų aplinkybių, kurios buvo nenagrinėtos ankstesnėje civilinėje byloje, kas rodo tik ieškovų nesąžiningumą ir siekį vilkinti procesą vykdomojoje byloje.
Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas.Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria kaip tapatų atsisakyta priimti ieškovų A. K. ir L. K. ieškinį atsakovui P. R., tretiesiems asmenims antstoliui R. B., Kauno 20-ojo notarų biuro notarei R. V. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, dėl kurio apeliacinės instancijosteismaspasisako.
Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Pagal CPK 259 straipsnio 1 dalį teismas išsprendžia bylą iš esmės priimdamas sprendimą. Teismo sprendimas – tai Lietuvos Respublikos vardu teisminės valdžios priimtas motyvuotas individualaus pobūdžio privalomasis teisės taikymo aktas, kuriuo aiškinant ir taikant teisės normas konkretiems šalių santykiams, iš esmės ir galutinai išsprendžiamas ginčas dėl teisės: nustatomi, pakeičiami ar nutraukiami materialieji teisiniai šalių santykiai. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja resjudicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas negrįžtamai ir bylos šalys bei kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, t. y. nebeturi teisės dėl to paties ginčo kreiptis į teismą ateityje (CPK 279 str. 4 d.). Jeigu dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu jau yra priimtas ir įsiteisėjo teismo sprendimas, teismas atsisako priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 4 p.).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2010; kt.). Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 str.1 d. 2 p.), todėl ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012).
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, sprendė, kad ieškovų pareikštas ieškinys yra tapatus ieškiniui, išnagrinėtam Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), todėl ieškovų 2014 07 18 pateiktą ieškinį atsisakė priimti. Ieškovai atskiruoju skundu ginčija tokią pirmosios instancijos teismo išvadą teigdami, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovų naujai pareikšto ieškinio pagrindas ir dalykas yra tapatūs civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareikšto ir jau išnagrinėto ieškinio pagrindui ir dalykui. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl šalių tapatumo atskiruoju skundu nėra ginčijama. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, civilinės bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškinių tapatumo yra nepagrįsta.
Remiantis CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktu kiekviename ieškinyje turi būti nurodytas ieškinio dalykas, t. y. ieškovo atsakovui reiškiamas reikalavimas. Sprendžiant, ar dviejų ieškinių dalykas yra tapatus, yra svarbus ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovų reikštus reikalavimus, taip pat naujai pareikšto ieškinio reikalavimus, sprendė, kad minėtų ieškinių materialinis teisinis santykis yra tas pats, t. y. ieškovams teisines pasekmes sukėlusios 2006 m. lapkričio 10 d. paskolos sutarties, jos pakeitimo bei 2006 m. lapkričio 16 d. hipotekos sutarties ir jos pakeitimo teisinis vertinimas. Apeliacinės instancijos teismas su šia pirmosios instancijos teismo išvada neturi pagrindo nesutikti. Įvertinus ieškovų pareikštus reikalavimus išnagrinėtoje civilinėje byloje bei naujai pateiktame ieškinyje darytina išvada, kad abiem atvejais ginčo objektas yra tapatus, nes tiek išnagrinėtoje civilinėje byloje, tiek ir pareikštu ieškiniu yra ginčijami tie patys sandoriai, o be to, gynybos būdas yra analogiškas, t. y. ieškovai prašo pripažinti negaliojančiais ginčijamus sandorius. Vien ta aplinkybė, kad ieškovai sandorį ginčija kitu pagrindu, nesudaro pagrindo spręsti, kad jie savo teises gina kitu būdu.
Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju sutapo ieškinių pagrindas. CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad ieškinyje turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, t. y. faktinis ieškinio pagrindas. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, nepaisant to, kad ieškovai sandorius prašo pripažinti skirtingais juridiniais pagrindais, sprendė, kad teismui pateiktame ieškinyje yra dėstomos tapačios faktinės aplinkybės, kurios buvo nagrinėtos civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Liteko sistemos duomenimis ir įvertinęs Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sprendžia, kad ieškovų pateiktame ieškinyje nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovai grindžia atsakovo galimai panaudotos apgaulės faktą, išnagrinėtoje civilinėje bylojenebuvo įvertintos, kadangi tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir apeliacinėsinstancijos teismas išnagrinėtoje civilinėje byloje tam tikrų ieškovų nurodytų aplinkybių nevertino remdamiesi tuo, jog nurodytos aplinkybės nėra reikšmingos sprendžiant dėl ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais tuo pagrindu, kuriuo juos negaliojančiais prašė pripažinti ieškovai, t. y. kaip sudarytų savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens. Taigi, pirmiau pareikštą ieškovų ieškinį nagrinėję teismai nevertino ginčo sandorių sudarymo apgaulės aspektu. Atsižvelgiant į tai, negalima pripažinti, kad ieškovų ieškinyjenurodytos aplinkybės, susijusios su atsakovo galima apgaule sudarant ginčijamus sandorius, buvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje civilinėje byloje. Kauno apygardos teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas civilinę bylą dėl nurodyto Kauno apylinkės teismo sprendimo, 2014 m. sausio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pasisakė, kad tam tikros ieškinyje ieškovų nurodytos aplinkybės, susijusios su sandorio sudarymu, nevertintinos, nes jos neturi tiesioginės reikšmės vertinant ieškovės psichinę būseną sandorio sudarymo metu, tačiau teismas tuo pačiu nurodė, kad šios aplinkybės galėtų būti vertinamos ir turėtų reikšmės tik tuomet, jei ginčo sandoriai būtų prašomi pripažinti negaliojančiais kitu pagrindu, t. y. kaip sudaryti dėl apgaulės. Be to, apeliacinės instancijos teismas minėtoje nutartyje pažymėjo, kad nors ieškovas A. K. buvo nurodęs, kad atsakovas P. R. ne tik suprato, jog L. K. yra su aiškiais psichikos trūkumais, tačiau ją dar ir apgavo, tačiau dėstydamas ieškinio reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes nėra konkrečiai nurodęs, kuo konkrečiai pasireiškė atsakovo apgaulė. Tuo tarpu, kaip matyti iš naujai ieškovų pateikto ieškinio, ieškovai hipotekos sutarties sudarymą grindžia būtent atsakovo veiksmais (apgaule) nurodant galimai klaidingą sutarties sudarymo tikslą. Ieškovų teigimu, jiems buvo paaiškinta, kad ginčijamas sandoris turi būti sudarytas siekiant apsaugoti jų naująjį turtą, nes ieškovai turėjo įsiskolinimą už suvartotą elektros energiją, o ne kaip matyti iš sudarytų sutarčių, užtikrinti paskolos sutarties tinkamą įvykdymą. Taigi ieškovų naujai pateiktame ieškinyje yra dėstomos faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovai grindžia apgaulės panaudojimą ginčo sandoriams sudaryti.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismui skundžiama nutartimi atsisakius priimti ieškovų ieškinį nepagrįstai buvo apribota ieškovų teisė į teisminę gynybą, tačiau tuo pačiu pažymi, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovų pareikšto ieškinio priėmimo, turi imtis priemonių, kad ieškovai kiek galima tiksliau ir aiškiau išdėstytų aplinkybes bei ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančias pagrindus, bylos nagrinėjimo teisme metu juos įvertintų, kad būtų išvengta bet kokio galimo ieškovų piktnaudžiavimo jiems suteikta teise į teisminę gynybą, kadangi, kaip galima matyti iš ieškovų ieškinio, jie jame yra nurodę ir aplinkybes dėl galimo jų suklydimo sudarant ginčijamus sandorius.
Remiantis pirmiau nurodytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovų pareikštą ieškinį laikė tapačiu ieškiniui, išnagrinėtam Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį dėl atsisakymo priimti ieškinį, todėl skundžiama nutartis naikintina, o ieškinio priėmimo klausimas pirmosios instancijos teismui perduotinas nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. nutartį ir ieškovų A. K. ir L. K. ieškinio atsakovui P. R., tretiesiems asmenims antstoliui R. B., Kauno 20-ojo notarų biuro notarei R. V. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.