Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-12-20 · Administracinė byla Nr. I-5002-816/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-12-20
Bylos Nr.
I-5002-816/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03529-2018-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jovita Einikienė
Pareiškėjas
A. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-5002-816/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03529-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 20 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jovita Einikienė,

rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Skunde nurodoma, kad nuo 2018 m. gegužės 18 d. iki 2018 m. gegužės 29 d. buvo pažeidžiamos jo teisės į tinkamas suėmimo sąlygas. Detalizuoja, kad kamerose plotas apie 7 m² (2 m² iš jų užėmė sanitarinis mazgas, taip mažinant kameros plotą, dar kameroje plotą užėmė baldai (lova, stalas, suolas, dėl ko kameroje, kurioje buvo laikomi dviese, trūko vietos. Kamerų sienos, lubos ir grindys buvo atsilupusios, ištrupėjusios, vietomis matėsi pelėsis, todėl negalėjo jų valyti ar dezinfekuoti. Sanitarinis mazgas buvo atitvertas tik sienele (apie 1 m 36 cm), iš jo sklido nemalonus kvapas, nebuvo tualeto ventiliacijos, privalėjo klausytis kitų nuteistųjų atliekamų gamtinių reikalų bei leidžiamų garsų. Kadangi jo lova buvo prie pat sanitarinio mazgo, jis visuomet jusdavo nemalonų kvapą. Be to, nurodo, kad švaraus oro kiekis kameroje neatitiko norminio oro švarumo. Mano, kad sulaikytiesiems yra ribojamas minimalus švaraus oro kiekis. Paaiškina, kad langą uždengia dviejų eilių grotos, todėl stipriai ribojami šviežio vėjo oro srautai. Pažymi, kad čiužiniai pūva, užsiveisia parazitų, metalinės lovos rūdija nuo drėgmės. Kameros, kurios randasi pusrūsyje, vidutinis drėgnumas viršija 70 proc. Nurodo, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų jautė tam tikrus nepatogumus, garbės ir orumo pažeminimą ir pavojų sveikatai.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepimu (b. l. 8–14) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymi, kad skunde nurodytu laikotarpiu pareiškėjas Lukiškių TI-K nebuvo. Nurodo, kad pareiškėjas įstaigoje buvo laikomas laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 20 d. iki 2018 m. liepos 2 d. skirtingose kamerose, kuriose jam asmeniškai teko ne mažiau kaip 3,6 m² ploto. Atkreipė dėmesį į tai, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (t. y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką yra išduodami į kameras. Taip pat į kameras išduodama kalcinuota soda, skirta kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti. Už administracijos reikalavimų nevykdymą yra skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Siekdama palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K administracija taip pat yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kiekvienais metais ją pratęsia. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2015 m. Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Dėl kamerų įrengimo nurodo, kad gyvenamosiose kamerose, kuriose yra 2-4 lovos, yra įrengti stalai su dviem pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos. Kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams sudėti, pakabos viršutiniams drabužiams kabinti, priklausomai nuo lovų kiekio. Lovos matmenys yra apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 m²). Stalo matmenys gyvenamosiose kamerose, kuriose yra iki 4 gultų, yra apie 0,6 m x 0,5 (0,3 m²). Kitose gyvenamosiose kamerose stalai yra atitinkamo dydžio, priklausomai nuo lovų skaičiaus. Kėdės matmenys yra apie 0,3 x 0,3 m (0,07 m²), suolai atitinkantys stalo dydį. Sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 x 0,7 (0,56 m²), tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Lukiškių TI-K gultus ir kitą inventorių gyvenamosioms kameroms pagal poreikį gamina ir remontuoja nuteistieji, palikti ūkio darbams atlikti. Pažymi, kad Lukiškių TI-K kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento visuomenės sveikatos specialistai periodiškai atlieka operatyvią valstybinės sveikatos saugos kontrolę dėl oro temperatūros gyvenamosiose kamerose atitikimo Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimams ir pažeidimų nenustatė. Teigia, kad šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatūra. Pažymi, kad pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita. Šiuo atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos (b. l. 8–14).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, patirtos dėl tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo skunde nurodytais aspektais (kameros plotas, dušo vietos įrengimas, kamerų įrengimas, higienos reikalavimų laikymasis ir t.t.), atlyginimo. Atsiliepime į skundą pateikti argumentai, kurie skunde nėra nurodyti, t. y. nesudaro nagrinėjimo dalyko ar faktinio pagrindo, atskirai nėra analizuojami.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus (neveikimą) nurodytu laikotarpiu laikant nuteistąjį šioje įstaigoje, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas veiksmų neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijų pareigūnai/ darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tokio pobūdžio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka institucijai, kurioje pareiškėjas buvo laikomas.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog jis Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 18 d. iki 2018 m. gegužės 29 d. (b. l. 2), tačiau į bylą pateiktoje pareiškėjo asmens įskaitos kortelėje (b. l. 16–17) nurodyta, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2018 m. birželio 20 d. Pareiškėjas, gavęs atsiliepimą, šių duomenų neginčijo, nenustatyta pagrindų, leidžiančių abejoti Lukiškių TI-K pateiktų rašytinių duomenų objektyvumu, todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo spręstinas už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 20 d. iki 2018 m. liepos 2 d.

Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas (Bausmių vykdymo kodekso 173 str.). Toliau atskirai pasisakytina dėl skunde nurodomų atskirų tinkamų kalinimo sąlygų užtikrinimo.

Dėl minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamojo ploto reikalavimo

Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-124), įsigaliojusio nuo 2010 m. gegužės 14 d., 1.3 papunktyje, nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m². Europos žmogaus teisių teismas (toliau – EŽTT) yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 m² gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą pagal nacionalinės teisės reikalavimus būtų neužtikrinta, jeigu vienam asmeniui tenkantis kameros plotas būtų mažesnis nei 3,6 m². Pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą pagal Konvencijos reikalavimus būtų neužtikrinta, jeigu vienam asmeniui tenkantis kamerų plotas būtų mažesnis nei 3 m², neįskaitant sanitarinio mazgo užimamo ploto. Remiantis Lukiškių TI-K duomenimis, sanitarinio mazgo užimamas plotas yra 0,56 m² (b. l. 11), tačiau pažymoje nurodomas 0,7 m² plotas, kuris, kaip palankesnis pareiškėjui, ir taikytinas išskaičiuojant sanitarinio mazgo plotą iš bendro kameros ploto (b. l. 24-26). Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 20 d. iki 2018 m. liepos 2 d. buvo laikomas šiose kamerose: 7,31 m² ploto kameroje Nr. 109 (1 asmuo); 7,81 m² ploto kameroje Nr. 366 (1 asmuo), 7,77 m² ploto kameroje Nr. 310 (1–2 asmenys atskirais laikotarpiais), 2018 m. liepos 2 d. išvyko į Vilniaus pataisos namus. Vadovaujantis atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, darytina išvada, kad ginčui aktualiu laikotarpiu asmeniškai pareiškėjui tekęs kameros plotas (atsižvelgiant į kamerose kartu su pareiškėju buvusių asmenų skaičių), atskaičius sanitarinio mazgo užimamą plotą, svyravo nuo 3,53 m² iki 6,61 m² (mažiausia riba), neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo patalpos ploto – nuo 3,88 m² iki 7,81 m². Taigi, pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas nepažeidžiant nei Konvencijos 3 straipsnio, nei nacionalinės teisės aktų nuostatų dėl vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto.

Dėl sanitarinio mazgo įrengimo ir privatumo užtikrinimo

Pareiškėjas skunde nurodė, kad sanitarinis mazgas kamerose buvo atitvertas tik sienele, kurios aukštis buvo tik 1,3 m, dėl ko jautė nepatogumus. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir PĮĮET) (2017 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. V-82 redakcija) 16.5 papunktyje nustatyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos; sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas; sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis; nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga, o Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir TIĮET) (2016 m. sausio 27 d. įsakymo Nr. V-176 redakcija su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 14.5 papunktyje nustatyta, kad: kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa; ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto; kameroje įrengiamas praustuvas. Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 11–12) nurodyta, kad kamerose nuo likusio gyvenamojo ploto sanitarinio mazgo patalpa atitverta 1,5 m aukščio sienele, kuri apdengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga, o nuo 2017 m. Lukiškių TI-K buvo įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. spalio mėn. pranešime dėl A. V. skundo (b. l. 24–26) nurodyta, kad kitose Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusios kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 metro aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Durų ar užuolaidų įrengimas paprastai laikomas privatumą užtikrinančiomis priemonėmis ir pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskiru tualetu, nėra konstatuojamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018). Pateiktos į bylą atsakovo atstovo nuotraukos, kuriose matomos užuolaidos, nepatvirtina atsiliepimo teiginių, jog užuolaidos įrengtos visose kamerose, kadangi nėra aiškus šių nuotraukų padarymo laikas ir vieta, o keliose paties atsakovo pateiktose nuotraukose nesimato užuolaidos (b. l. 20-21, 23). Be to, administracinių teismų praktikoje netgi sanitarinio mazgo atskyrimas 1,5 m aukščio sienele laikoma netinkamu sanitarinio mazgo įrengimu, kadangi sanitarinis mazgas nebus visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, matomas kitiems asmenimis viduje ir išorėje. Tokia situacija vertinama kaip asmens teisės į privatumą pažeidimas vadovaujantis ir EŽTT praktika. Tad šiuo atveju Lukiškių TI-K neįrodė, kad sanitariniai mazgai pareiškėjo pabuvotose kamerose ginčo laikotarpiu buvo atitverti užuolaidomis buvo įrengtos pareiškėjo kalinimo šioje įstaigoje laikotarpiu ir tose kamerose, kuriose gyveno pareiškėjas, be to, net ir įrodžius šią faktinę aplinkybę, ši situacija būtų konstatuojama tinkamu kalinimo sąlygų neužtikrinimu privatumo aspektu, - todėl atsižvelgiant į aukščiau paminėtą teismų praktiką bei pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, kad naudojantis tualetu, kuris nuo likusio kameros ploto buvo atitvertas tik sienele, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo teisė į privatumą kalint kameroje Nr. 310 dviems asmenims laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 26 d. iki 2018 m. liepos 1 d., t. y. 6 paras, buvo pažeista.

Dėl higienos reikalavimų užtikrinimo

Dėl kenkėjų

Ginčo laikotarpiu galiojusios ir galiojančios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir HN 134:2015) 20 punkte nustatyta, kad: laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų; laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodyta, kad administracija sudarinėja paslaugų teikimo sutartis su įmonėmis, kurios organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą bei teisės aktų nustatyta tvarka atlieka visuomenės sveikatos priežiūros veiklą. Pareiškėjas nedetalizavo nurodyto argumento dėl graužikų Lukiškių TI-K, nepateikė jokių konkrečių ir reikšmingų faktinių aplinkybių (kada, kur ir kaip pareiškėjas susidūrė su graužikais Lukiškių TI-K). Nustatyta, kad pats pareiškėjas į Lukiškių TI-K dėl šio kalinimo sąlygų aspekto nesikreipė. Be to, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – ir VD) 2018 m. vasario 6 d. patikrinimo akte (b. l. 27–31) konstatuota, kad kameroje Nr. 109 nariuotakojų buvimo požymių nenustatyta. Graužikų ir nariautokojų stebėjimas ir naikinimas (dezinfekcija, deratizacija) vykdomas kiekvieną mėnesį, atlikti darbai įregistruojami žurnale. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo argumentas šiuo aspektu vertintinas kaip abstraktus ir deklaratyvus, nesudarantis pagrindo vertinti Lukiškių TI-K veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme. Byloje duomenų, kad dezinfekcija, deratizacija ar dezinfekcijos būtų atliekamos netinkamai nėra. Pažymėtina, kad už dezinfekciją, deratizaciją ar dezinfekaciją atsako privačios įmonės, kurios ir atlieka šias paslaugas. Nesant objektyvių duomenų, kurie pagrįstų pareiškėjo teiginius dėl vabzdžių ir graužikų, jo argumentai šiuo aspektu laikyti abstrakčiais ir deklaratyviais.

Dėl kamerų vėdinimo, temperatūros ir gryno oro

TIĮET 14.10 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi būti natūralus arba mechaninis vėdinimas. PĮĮET 16.10 papunktyje nustatyta, kad: kameros turi būti šildomos ir vėdinamos; kameros vėdinamos per langus, išskyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema; jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami PĮĮET 3 punkte nurodytose higienos normose nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, kameros gali būti aprūpinamos elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 3 punktą, veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. HN 134:2015 17 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose esančios gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Taigi, Lukiškių TI-K kameros, kuriose nėra įrengta mechaninė patalpų vėdinimo ar oro kondicionavimo sistema, gali būti vėdinamos per langus ir toks vėdinimo būdas atitinka teisės aktų nuostatas. Atskira mechaninė gyvenamųjų kamerų vėdinimo ir kondicionavimo sistema nėra privaloma atsižvelgiant į tai, kad kamerose įrengti langai pritaikyti vėdinimui natūraliu būdu. Atitinkamai, kad kamerų vėdinimas atitinka teisės aktų reikalavimus, nurodyta ir Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 12), argumentai patvirtinti Lukiškių TI-K pateiktais visuomenės sveikatos patikrinimo aktais (b. l. 27–28, 39). Pareiškėjo argumentai, kad kamerose yra langai, tačiau vėdinimą per juos apsunkina pritvirtintos grotos, atmestini kaip nepagrįsti, nes pareiškėjas neneigia, kad vėdinimas per langus yra įmanomas. Už kamerų valymą, tvarką, įskaitant ir vėdinimą, atsakingi patys suimtieji ir nuteistieji (Bausmių vykdymo kodekso 110 str. 1 d., Suėmimo vykdymo įstatymo 32 str. 1 d., Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 35 p., kt.). Aplinkybių, trukdžiusių pareiškėjo gyventose kamerose vėdinti patalpas atidarant langą pagal galimybes, nenurodyta ir nenustatyta. Grotos ant langų yra apsauginės, privalomos tokio tipo įstaigose ir atitinka įprastas kalinimo sąlygas. Pažymėtina, kad paties nukentėjusiojo rizikos prisiėmimas (patalpos nevėdinimas, esant šiai galimybei) apskritai gali šalinti civilinę atsakomybę (CK 6.253 str. 5 d.).

Duomenų, kad kamerose būtų buvęs neužtikrintas normalus ir higienos normas atitinkantis temperatūros režimas, nenustatyta. Atsakovo atstovo pateikti temperatūros svyravimų matavimų duomenų paneigia šį skundo aspektą.

Drėgmės lygis ir pelėsis

HN 134:2015 16 punkte nustatyta, kad normali gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. Pareiškėjas teigia, kad kamerose per drėgna, kai kuriose iš jų drėgmė siekia 70 proc., metalinės lovos rūdija, čiužiniai pūva nuo drėgmės. Pažymėtina, kad Lukiškių TI-K pateikė artimu aktualiu laikotarpiu VD duomenis apie atliktus kamerų įrengimo patikrinimus, kamerose Nr. 109, Nr. 366 ir kameroje Nr. 205, kurioje pareiškėjas nebuvo laikomas (b. l. 27–31, 39–41, 46–48). VD 2018 m. vasario 6 d. patikrinimo aktas (b. l. 27–28) pavirtina, kad drėgmė kameroje Nr. 109, kurioje pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas 1 parą, atitiko higienos normos reikalavimus, VD 2018 m. rugpjūčio 16 d. patikrinimo aktas (b. l. 39–40) patvirtina, kad drėgmė kameroje Nr. 366, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 4 paras, atitiko higienos normų reikalavimus. Lukiškių TI-K nepateikė duomenų apie drėgmę kameroje Nr. 310. Tačiau Lukiškių TI-K pateikė VD 2018 m. rugpjūčio 16 d. patikrinimo aktą (b. l. 46–48) kameros Nr. 205 duomenis, kuri yra įrengta cokoliniame aukšte, drėgmė šioje kameroje buvo nuo 63,2 proc. iki 64,1 proc., tai atitiko HN 134:2015 16 punkto reikalavimus.

HN 134:2015 39 punkte nustatyta, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių. Kaip jau minėta, pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas šiose Lukiškių TI-K kamerose: 109, 366, 310 (b. l. 8-9, 16-17). VD 2018 m. vasario 6 d. patikrinimo aktas (b. l. 27–28) pavirtina, kad pelėsio požymių vizualiai nenustatyta kameroje Nr. 109, kurioje pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas 1 parą, atitiko higienos normos reikalavimus, Lukiškių TI-K nepateikė duomenų apie vizualiai matomą pelėsį kamerose Nr. 366 ir Nr. 310. Tačiau Lukiškių TI-K pateikė VD 2018 m. rugpjūčio 16 d. patikrinimo aktą (b. l. 46–48) kameros Nr. 205 duomenis, kuri yra įrengta cokoliniame aukšte, patikrinimo metu ant sienų buvo vizualiai matomų pelėsių požymių, tai neatitiko HN 134:2015 39 punkto reikalavimo.

Byloje esant duomenų, jog kameroje Nr. 109 higienos normos pažeidimai nenustatyti, o duomenys apie kameras Nr. 366 ir Nr. 310 pateikti dalinai arba išvis nepateikti, nepateikimo priežastys nenurodomos arba pateikti neaktualaus laikotarpio duomenys, o kitoje kameroje Nr. 205 nustatyti neatitikimai higienos normų reikalavimams, atsižvelgus į tai, kad įkalinimo įstaiga nepateikė duomenų, jog kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, ginčo laikotarpiu atitiko higienos normų (drėgmės ir pelėsio aspektais) reikalavimus, - konstatuotini higienos normų, susijusių su padidėjusios santykinės drėgmės ir pelėsio buvimo, pažeidimai.

Be to, pareiškėjas teigia, kad kamerose lubos ir grindys buvo atsilupusios, ištrupėjusios. Iš atsakovo pateiktų nuotraukų (b. l. 23) matosi, kad dušinės grindys yra ištrupėjusios, nuskilusios plytelės. Atsiliepime nurodoma, kad remontas atliekamas pagal sudarytą planą, gavus lėšų iš valstybės biudžeto. Pagal atsakovo parengtą pranešimą kameros Nr. 310, 366 nuo 2005 metų nė karto neremontuotos, kamera Nr. 109 remontuota 2013 ir 2018 metais (tikslus laikotarpis neaiškus). Dėl to, taikant įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šio pobūdžio bylose, laikytina, jog atsakovas neįrodė paviršių atitikimo higienos normų reikalavimams.

Dėl neturtinės žalos dydžio

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Pareiškėjas nurodė, kad neturtinė žala pasireiškė nepatogumais, pavojumi sveikatai, pažeidimu, garbės ir orumo pažeidimu, nedetalizuodamas šių aplinkybių. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia ne tik į teismo nustatytas faktines aplinkybes, pažeidimų spektrą ir aspektus, bet ir į tai, kad nėra duomenų, jog Lukiškių TI-K būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Todėl, įvertinus tai, kas išdėstyta, ir atsižvelgus į nustatytų pažeidimų mastą bei trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui priteistina 50 Eur neturtinei žalai atlyginti už nustatytus tinkamų kalinimo sąlygų pažeidimus nurodytais sprendime aspektais (dušo vietos įrengimas neužtikrinant privatumo, per didelės drėgmės ir pelėsio buvimą). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti 3 000,00 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė ir neatitinka jo patirtų išgyvenimų bei nepatogumų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

iš dalies patenkinti pareiškėjo A. V. skundą.

Priteisti pareiškėjui A. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 50,00 EUR (penkiasdešimt eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jovita Einikienė