- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-06
- Bylos Nr.
- TS-26-878/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Liubinienė
- Nuteistasis
- G. P.
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. P. skundą dėl (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas Kauno rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, taikant 64¹ straipsnį, 64 straipsnio 1, 3 dalis, laisvės atėmimu 1 metams 7 mėnesiams.
Nuteistojo G. P. bausmės pradžia – (duomenys neskelbtini), bausmės pabaiga – (duomenys neskelbtini) (užskaityta (duomenys neskelbtini) diena). (Duomenys neskelbtini) bausmę atlieka nuo (duomenys neskelbtini). Liko atlikti (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimo bausmės ((duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) priėmimo dieną).
(Duomenys neskelbtini) (toliau – Komisija), išnagrinėjusi (duomenys neskelbtini) administracijos pateiktą (duomenys neskelbtini) socialinio tyrimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuteistojo G. P. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, (duomenys neskelbtini) priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam G. P. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, rekomenduojant jam dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse, tęsti dalyvavimą savitarpio pagalbos grupės veiklose, siekiant spręsti alkoholio vartojimo problemą. Nustatytas 6 mėnesių šių rekomendacijų įgyvendinimo terminas ir pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos data – (duomenys neskelbtini). Komisija Nutarime nurodė, jog, nors nuteistasis atliko įstatymu numatytą bausmės dalį, taip pat reikia nustatyti, ar nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Komisija vertino individualaus socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, nuteistajam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių įvykdymo rezultatus, nuteistojo elgesį ir elgesio pokyčius bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus ir nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdymą, nuteistojo požiūrį į darbą, mokymąsi, galimybes dirbti ar mokytis, nusikalstamos veikos, dėl kurios asmuo nuteistas, pavojingumą ir pobūdį, ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Nuteistasis Komisijai pristatomas (duomenys neskelbtini) kartą. Šiuo metu yra atlikęs (duomenys neskelbtini) paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Iš viso teistas (duomenys neskelbtini) kartų: vienas teistumas už turto prievartavimą, vienas teistumas už viešosios tvarkos pažeidimą, aštuoni teistumai už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą, tarp jų, keturis kartus už grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Visi nusikaltimai yra smurtinio pobūdžio, būdingas nusikaltimų modelis. Su laisvės atėmimu susijusią bausmę atlieka (duomenys neskelbtini) kartą. Yra pažeidęs probacijos sąlygas, (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) m. bei (duomenys neskelbtini) m. (įvykdydavo naujus tokio pačio pobūdžio (smurtinius) nusikaltimus). Identifikuojamas (duomenys neskelbtini). Praeityje nuteistasis neturėjo sunkumų dėl gyvenamosios vietos bei jos pastovumo, formaliai patvirtino apie savo galimybę gyventi pasirinktu adresu po paleidimo iš įkalinimo įstaigos, tačiau yra gyvenimo sąlygų problemos, susijusios su nusikalstama veika, bei galima didelės žalos rizika, kadangi grįžtų gyventi su (duomenys neskelbtini) , prieš kurią (duomenys neskelbtini) . Nuteistasis nėra linkęs laikytis įstatymų – priešingai, turi polinkį nusikalsti, net ir bausmės vykdymo atidėjimo metu jis neatsisakė nusikalstamų ketinimų, tinkamai nesuvokė savo nusikalstamo elgesio pasekmių ir įvykdė analogišką (smurtinį) nusikaltimą, tik prieš dabartinę savo (duomenys neskelbtini) . Nuteistasis nuolatinio alkoholio vartojimo problemas neigia, pateisindamas save vienetiniais atvejais: pripažindamas, kad pastarasis nusikaltimas padarytas esant neblaiviam, nes šventė (duomenys neskelbtini). Asmuo yra baustas administracine tvarka dėl alkoholio vartojimo, taip pat ankstesnių nuosprendžių medžiagoje yra duomenų apie nuteistojo piktnaudžiavimą alkoholiu. Šiuo metu nuteistasis nemato poreikio spręsti alkoholio vartojimo problemą, nesuvokdamas žalos, įtakojančios asmens gyvenimą bei sumenkindamas alkoholio vartojimo pasekmes. Piktnaudžiavimo alkoholiu problemos susijusios su nusikalstamu elgesiu bei galima didelės žalos rizika. Šiuo metu pripažįsta, kad per didelis alkoholio vartojimas yra susijęs su jo nusikalstamumu, tad visai neseniai, nuo (duomenys neskelbtini) pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) susirinkimus. Kaltę dėl nusikaltimų pripažįsta bei atsakomybę prisiima, tačiau tuo pačiu yra linkęs pateisinti save, kaltindamas aplinką, aplinkybes bei aplinkinius. Asmuo yra gana spontaniškas bei impulsyvus, tai stebima tiek analizuojant jo asmenybę, tiek ir nusikalstamų veikų įvykdymo aplinkybes. Pripažįsta, jog negeba pasimokyti iš klaidų, pernelyg pasitiki savimi ir savo tiesioginiu patyrimu, todėl pirmiausia imasi veiksmų, neapgalvodamas kokias pasekmes jie gali atnešti. Asmeniui yra būdingas agresyvus elgesys: jo nusikalstamo elgesio istorijoje fiksuotas ne vienas atvejis, kurio metu jis naudojo fizinį bei psichinį smurtą siekdamas asmeninių tikslų ar spręsdamas konfliktus. Nuteistajam būdinga žema tolerancija frustracijai: jis gana lengvai praranda savitvardą (ypač būdamas apsvaigęs nuo alkoholio), negeba sukontroliuoti jį užplūdusių emocijų ir elgiasi šių emocijų įtakojamas (pvz.: smurtauja, autoagresyvus elgesys ir pan.). Įvardina kelis ateities tikslus, tačiau jiems trūksta konkretumo, o pačiam vertinamajam – žinojimo, kokiu būdu tų planų sieks. Atkreipia dėmesį, jog ir praeityje nuteistasis turėjo planų, tačiau negebėjo jų kryptingai ir nuosekliai siekti. Pats pripažįsta, jog jam dažnai būdavo sunku įgyvendinti savo planus. Nuteistajam trūksta lankstumo, gebėjimo suprasti ir įsijausti į kitų žmonių jausmus. Kriminalinį elgesį palaikančias nuostatas neigia, tačiau nuteistojo nusikalstamas patyrimas, nusikalstamo elgesio intervalai, nusikaltimų išskirtinė motyvacija yra sietini su nusikalstamą elgesį palaikančių nuostatų raiška. Diskriminacinio pobūdžio nuostatų neišsako, tačiau stebimos tokio elgesio apraiškos (nusikaltimo aukos moterys su kuriomis kartu gyvena). Nuteistasis nėra priešiškas jo atžvilgiu vykdomai priežiūrai, tačiau praeityje yra pažeidęs priežiūros sąlygas, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu yra įvykdęs naujas nusikalstamas veikas. Dinaminiais kriminogeniniais veiksniais išlieka: problemiški santykiai su partneriu/partnere; smurto/prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; būdingas impulsyvus, agresyvus, kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; priežiūros ir apribojimų pažeidimai. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika įvertinta (duomenys neskelbtini), nuo pirminio vertinimo akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką nenustatyta. Atsižvelgiant į visas išvardintas aplinkybes bei padarytas išvadas netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų. Tuo vadovaudamasi, Komisija nusprendė, jog nuteistajam G. P. negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir rekomenduota dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse, tęsti dalyvavimą savitarpio pagalbos grupės veiklose, siekiant spręsti alkoholio vartojimo problemą.
Šalies argumentai
Nuteistasis G. P., nesutikdamas su Komisijos Nutarimu, pateikė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Komisijos (duomenys neskelbtini) Nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti naują sprendimą – taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos įstaigos. Teismas pažymi, jog Skunde nuteistasis nurodė, kad jį teikia A. M. (A. M.), nors pasirašė kaip G. P. (G. P.). Taip pat nuteistasis nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis, kuriam sunku dėstyti mintis (duomenys neskelbtini) kalba, nors iš asmens byloje esančių duomenų matyti, jog G. P. yra (duomenys neskelbtini) pilietis, ir duomenų, kad nesupranta ar negali išreikšti minčių (duomenys neskelbtini) kalba, byloje nėra. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis Skunde vadovaujasi ir cituoja negaliojantį Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksą, nurodydamas jo 157 straipsnio 1 dalį. Ir nors šios aplinkybės apsunkina Skundo nagrinėjimą, tačiau, teismo vertinimu, tai nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai ir nėra kliūtis Skundą nagrinėti. Pažymėtina ir tai, jog nuteistasis prašo Skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 1 dalimi, numatančia, jog BVK numatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami, teismas šį Skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.
G. P. Skunde nurodė, jog Komisijos Nutarimas yra nepakankamai pagrįstas, neteisėtas ir nemotyvuotas, prašo jį panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nurodo, jog yra (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) tenka labai didelis krūvis ir atsakomybė su (duomenys neskelbtini) per mėnesį išgyventi, gaunant (duomenys neskelbtini) eurų pajamas. Sumokėjus komunalinius mokesčiusn lieka tik (duomenys neskelbtini) eurų (duomenys neskelbtini) asmenims. Jeigu būtų paleistas iš įkalinimo įstaigos lygtinai arba su intensyvia priežiūra, galėtų dirbti ir prisidėti prie šeimos biudžeto. Teigia, jog (duomenys neskelbtini) reikia (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini) viena nesusitvarko su (duomenys neskelbtini). Su (duomenys neskelbtini) ketina tęsti bendrą gyvenimą ir (duomenys neskelbtini). Išėjęs iš įkalinimo įstaigos iš karto turėtų darbą. Jo, kaip nuteistojo, pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, yra tokia, kuri leistų pagristai manyti, kad jis nenusikals ir dėl to yra galima taikyti lygtinį paleidimą. Jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką vertinimą niekaip negali patekti į (duomenys neskelbtini) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupę, kadangi yra teistas už nesunkius nusikaltimus, paskirta laisvės atėmimo bausmė nėra ilgalaikė, galimybės sėkmingai integruotis visuomenėje yra geros, turi galimybę ir norą dirbti, turi gyvenamąją vietą ir šeimą, nevartoja alkoholio, neturi ryšių su asmenimis, kurie nepaklūsta įstatymams, yra kardinaliai pakeitęs požiūrį į savo nusikalstamos veikos pasekmes, savo padarytos veikos vertinimą, iš ko galima spręsti, jog jo mąstymas ir elgesys iš tiesų yra pasikeitęs ir leidžiantis tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje. Lygtinio paleidimo atveju laisvėje turės kur gyventi, turi (duomenys neskelbtini), kurį nori tęsti ir kurį tęsia. Be to, (duomenys neskelbtini) priimtų jį dirbti (duomenys neskelbtini), nes šioje srityje dirba nuo (duomenys neskelbtini) m. Yra išnaudojęs visas įmanomas darbines ir mokymosi galimybes ir būdamas įkalinimo įstaigoje.
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo G. P. skundas atmetamas.
BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
BVK 82 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse. Taigi iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyta formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.
Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjamas klausimas dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos patvirtinimo, teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti <...>. Pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog nuteistasis G. P. jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, o tai sudaro tik formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl šio nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau, kaip jau minėta pirmiau, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui taip pat dar būtina ir materialioji sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Pagal OASys metodiką nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra (duomenys neskelbtini). Riziką mažinantys veiksniai: gyvenimo sąlygos (turi nuolatinę gyvenamąją vietą, pateikė patvirtinančius dokumentus), palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, patvirtino galimybę įsidarbinti laisvėje. Įvertinus byloje esančius nuteistąjį G. P. charakterizuojančius duomenis, matyti, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu elgiasi nepriekaištingai, laikosi įstaigoje nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų, nebaustas drausmine ir administracine tvarka, nuteistasis atpažįsta savo kriminogenines sritis ir stengiasi jas valdyti. Stebima pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ne mažiau svarbu įvertinti ir kitus BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus.
Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog nuteistasis G. P. šiuo metu atlieka jam paskirtą subendrintą laisvės atėmimo 1 metams 7 mėnesiams bausmę, jam paskirtą už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje. Iš viso teistas 10 kartų. Visi nusikaltimai yra smurtinio pobūdžio, būdingas nusikaltimų modelis. Tokios aplinkybės leidžia spręsti, jog nuteistasis yra nusikalsti itin linkusi asmenybė. Šią išvadą suponuoja jo padarytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis, skaičius bei sunkumas. Be to, iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog G. P. yra teisiamas nuo (duomenys neskelbtini) metų. Didelį nuteistojo pavojingumą visuomenei rodo ir tai, jog anksčiau jam paskirtos kriminalinės bausmės, tarp kurių ir terminuotas laisvės atėmimas (su laisvės atėmimu susijusią bausmę atlieka (duomenys neskelbtini) kartą), esmingai neįtakojo jo elgesio bei požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, o šios aplinkybės yra ypač svarbios vertinant ir sprendžiant, ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis linkęs sumenkinti savo nusikalstamą praeitį, kadangi Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad, ,,kalbėdamas apie nusikalstamas veikas, dėl kai kurių iš jų įvykdymo kaltę pripažįsta bei atsakomybę prisiima, tačiau tuo pačiu linkęs pateisinti save, kaltindamas aplinką, aplinkybes ir aplinkinius“. Be to, Skunde nurodo, jog ,,mano pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal ,,OASys“ metodiką vertinimą niekaip negali patekti į (duomenys neskelbtini) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupę, nes esu teistas už nesunkius nusikaltimus, man paskirta laisvės atėmimo bausmė nėra ilgalaikė, galimybės sėkmingai integruotis visuomenėje yra geros“.
Teismas vertina ir tai, kad G. P., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) m. ir (duomenys neskelbtini) m. yra pažeidęs probacijos sąlygas, įvykdęs naujus, tokio paties pobūdžio (smurtinius) nusikaltimus, tai liudija, kad parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, savo elgesio teigiama linkme nekoregavo, nors turėjo galimybę savo atsakingu elgesiu įrodyti, kad yra to vertas. Be to, yra identifikuojamas (duomenys neskelbtini). Ir nors aplinkybė, kad jis pripažintas (duomenys neskelbtini), negali sumenkinti nuteistojo pastangų taisytis per iš esmės visą bausmės atlikimo laiką, nes nuteistasis nė karto nebuvo baustas, ir (duomenys neskelbtini) institutas taikomas tik skiriant bausmę, tačiau šios aplinkybės paminėtinos, sprendžiant klausimą dėl G. P. taikytino lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą. Praeityje buvę nuteistojo teistumai ar nusikaltimo, už kurio padarymą asmuo atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, pobūdis, pasikartojamumas negali būti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau neturėtų būti sumenkinami, kadangi šios aplinkybės atskleidžia nuteistojo praeityje netinkamą, socialiai nepriimtiną elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme.
Nors nuteistasis nurodo, jog turi gyvenamąją vietą, tačiau šiuo konkrečiu atveju gyvenamąją vietą nuteistasis turėjo ir vykdydamas nusikalstamą veiką, dėl kurios šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir tai jo nusikalstamo elgesio raiškos teigiamai neįtakojo. Be to, nors nuteistasis nurodo, jog jo (duomenys neskelbtini) reikia (duomenys neskelbtini), kad jo (duomenys neskelbtini) vienai yra sunku su (duomenys neskelbtini), tačiau pažymėtina, kad nuteistasis nusikalstamą veiką, už kurią šiuo metu atlieka bausmę, įvykdė prieš tą pačią moterį – (duomenys neskelbtini), su kuria jau nusikalstamos veikos padarymo metu (duomenys neskelbtini), todėl, teismo vertinimu, G. P., būdamas laisvėje ir turėdamas galimybę tiek rūpintis (duomenys neskelbtini), tiek padėti savo (duomenys neskelbtini), nebuvo socialiai atsakingas – priešingai – įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas smurtavęs prieš šią moterį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismui kyla pagrįstos abejonės dėl G. P. siekių rūpintis (duomenys neskelbtini) gerove, ir nėra pagrindo tikėti, jog šie ryšiai gali teigiamai įtakoti jo nusikalstamą elgesį dabar, tai yra lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Teismas vertina ir tai, jog neatliktos bausmės dydis dar yra žymus, kadangi nuteistasis šiuo metu yra atlikęs tik (duomenys neskelbtini) jam paskirtos 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir likusi bausmės dalis yra netgi (duomenys neskelbtini) (Nutarimo priėmimo dieną). Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, jog nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Be to, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.
Teismo vertinimu, nuteistojo resocializacijos procesas neabejotinai turėtų būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, pasitelkiant ten dirbančius specialistus, tikslingai dalyvaujant pozityvaus užimtumo priemonėse, tęsiant dalyvavimą savitarpio pagalbos grupės veiklose, siekiant spręsti alkoholio vartojimo problemą. Ypatingai šiuo atveju, kada (duomenys neskelbtini) pervertinimo metu nuteistasis ,,savęs vertinime“ pripažino, kad per didelis alkoholio vartojimas yra susijęs su jo nusikalstamu elgesiu, nors iki tol poreikio spręsti alkoholio vartojimo problemą nematė.
Kai kuriais atvejais net ir itin sėkmingas nuteistojo dalyvavimas tam tikrose tikslinėse priemonėse, socialiai reikšmingų įgūdžių lavinimas, sudaro pagrindą teigti, kad nuteistasis įsitraukia į resocializacijos procesą bei struktūruotoje aplinkoje geba valdyti kriminogeninius poreikius, tačiau tai nereiškia, kad jis sugebės savo kriminogeninius veiksnius tinkamai valdyti ir būdamas nestruktūruotoje aplinkoje. Dėl to šie aspektai negali būti eliminuojami iki minimumo ir tapti nereikšmingais. Juos nuteistasis, siekdamas pasinaudoti galimybe būti paleistas lygtinai, gali ir privalo įtvirtinti. Ypatingai šiuo atveju, kada iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad be statinių kriminogeninių veiksnių vis dar yra išlikusi eilė dinaminių veiksnių, tai yra: problemiški santykiai su partneriu/partnere; smurto/prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; priežiūros apribojimų pažeidimai.
Svarbūs kriterijai vertinant, ar nuteistasis lygtinai paleistas į laisvę sugebės valdyti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir probacija bus sėkminga, yra teigiama darbinė motyvacija, gebėjimas laisvėje užsitikrinti pastovų pajamų šaltinį ir finansinis stabilumas.
Paskutinio teismo nuosprendžio duomenimis, nuteistasis prieš sulaikymą vykdė (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gauta (duomenys neskelbtini) įmonės vadovo pažymą, jog esant lygtinio paleidimo galimybei, G. P. bus priimtas šioje įmonėje į darbą (duomenys neskelbtini). Be to, iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog stebima nuteistojo teigiama motyvacija dirbti, mokytis, galimybės įsidarbinti problemos nesusijusios su asmens nusikalstama veika, tačiau teismas pažymi, jog ir prieš darydamas įvykdydamas paskutinę nusikalstamą veiką, už kurią šiuo metu atlieka bausmę, G. P. taip pat vykdė (duomenys neskelbtini), kaip nurodo Socialinio tyrimo išvadoje, pajamų pragyvenimui, būtiniausioms reikmėms įsigyti, pakakdavo, tačiau šios aplinkybės nesustabdė jo nuo pasikartojančio smurtinio nusikaltimo padarymo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, galimybė įsidarbinti, gauti teisėtas pajamas neturėtų būti ypatingai sureikšminama sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą.
Įvertinus visas lygtinio paleidimo taikymui svarbias ir aukščiau aptartas aplinkybes, charakterizuojančias nuteistąjį, negalima daryti išvados, jog G. P. toliau jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Nagrinėjamu atveju nenustatyta akivaizdi pažanga, teigiamas pokytis nuteistojo elgesyje, mąstyme, siekiant mažinti kriminogeninius veiksnius, laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, tai nesudaro pagrindo manyti, kad jis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismo vertinimu, G. P. elgesio, mąstymo bei nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama. Juo labiau, kad ir šiuo metu vis dar išlieka (duomenys neskelbtini) pakartotinio nusikalstamumo rizika bei daugybė minėtų kriminogeninių dinaminių veiksnių. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog net Komisija, spręsdama lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, vienbalsiai balsavo netaikyti nuteistajam G. P. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Todėl, išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis G. P. vis dar neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą sąlygos – jis dar nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jam negali būti taikomas. Be to, šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, būtų pažeisti nukentėjusiųjų bei visuomenės interesai, teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo nusikalstamo elgesio riziką, kriminogeninius veiksnius, sprendžia, jog šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis G. P. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, kai tai leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistam nuteistajam taikoma probacija pasieks savo tikslą, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, jog Komisijos (duomenys neskelbtini) nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nuteistojo G. P. Skundas dėl Nutarimo panaikinimo atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi,
nutaria:
nuteistojo G. P. skundą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.