Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. N. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo L. S. ieškinį atsakovei V. N. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo ir kitų susijusių klausimų ir pagal atsakovės V. N. priešieškinį ieškovui pagal ieškinį L. S. dėl bendravimo tvarkos nustatymo, išvada teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

6. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą (patikslintą). Nurodo, kad buvo fiksuoti galimi vaiko teisių pažeidimai, skyriaus specialistas įvertino ieškovo gyvenamąją vietą, nustatė, kad ieškovas su dukra gyvena 140 kv. m. name, kuris priklauso ieškovo tėvams nuosavybės teise, vaiko kambaryje yra baldai, televizorius, sudarytos tinkamos sąlygos. Skyriaus specialistas įvertino atsakovės gyvenamąją vietą ir nustatė, kad atsakovė gyvena medinio namo 34 kv. m. dalyje, kuris priklauso atsakovės patėviui, vaikas dalijasi kambariu su mama, namuose šalta, būsto nešildo, nes atsakovė daugiausiai laiko praleidžia draugo namuose. Įvertinus vaiko nuomonę nustatyta, kad vaikas nori gyventi su tėvu, su mama gyventi nenori. Skyriaus nuomone, vaiko motina veda netinkamą gyvenimo būdą, vartoja alkoholį, jos psichologinė būklė nestabili, elgiasi neadekvačiai, buvo gydoma ligoninėje, nevartoja jai priskirtų psichiatro išrašytų vaisų, sukelia vaikui neigiamus trauminius išgyvenimus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Dėl išlaikymo priteisimo nurodė, kad byloje nėra tikslių duomenų apie atsakovės turtinę padėtį. Teismas įvertinęs duomenis sprendė, jog atsakovė nedirba, gydėsi nuo priklausomybės, šiuo metu neieško darbo. Teismas atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, nutarė ieškovo prašymą tenkinti iš dalies ir nuo prašymo pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo priėmimo iš atsakovės priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 200 Eur kas mėnesį, paskiriant ieškovą šių lėšų tvarkytoju.

5. Dėl antstolio vykdomosios bylos stabdymo nurodė, kad vadovaujantis CPK 625 straipsnio 1 dalimi, vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Pagal CPK 626 straipsnio 1 dalies 6 punktą antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą kai atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas nutarė šioje dalyje ieškovo prašymo netenkinti, pasiūlė kreiptis į vykdomąją bylą vykdantį antstolį ir informuoti apie vykdomosios bylos stabdymo pagrindą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Atskiruoju skundu apeliantė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 25 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl nepilnametės laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, laikino išlaikymo nepilnametei priteisimo iš jos mamos (apeliantės). Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė rašytinio proceso tvarka, neatsižvelgęs į apeliantės poziciją, į šiuo metu esančią situaciją, dėl ko buvo pažeistas prioritetinis nepilnamečio vaiko interesas. Teigia, kad ieškovas nurodė išgalvotas ir niekuo nepagrįstas aplinkybes, tai yra jog apeliantė nesirūpina dukra, jog apeliantė vartoja alkoholį, tinkamai nevykdo motinos pareigų. Nurodo, kad su atskiruoju skundu teikiama buvusio darbdavio charakteristika patvirtina, jog apeliantė nebūdavo darbe neblaivi. Nurodo, kad šiuo metu siekia įgyti slaugytojos specialybę, atlieka praktiką (duomenys neskelbtini).

7.1. Nurodo, kad teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones įvertino Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2025 m. kovo 28 d. vaiko situacijos sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) turinį, kuriuo konstatuota, jog lankantis mamos gyvenamojoje vietoje, akivaizdžiai matėsi, jog su mama nėra galimybės susiklabėti, įvertino informaciją, jog motina pagalbos plane numatytų įsipareigojimų nevykdo, mama galimai negeba lavinti dukros, nesprendžia problemų dėl vaiko patiriamų mokymosi sunkumų, vaikas dažnai būna pas senelius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šiuo atveju atskirajam skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl atskirojo skundo argumentų.

11. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti skirtos ne tik būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimui užtikrinti, bet ir laikinai sureguliuoti ginčo situaciją. CPK 384 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas į sutuoktinių, vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnyje.

12. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose, ir užtikrinanti laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-687/2020).

13. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo. Todėl, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Vaiko interesai suprantami kaip sveika ir saugi aplinka ir sąlygos, tenkinančios vaiko individualius poreikius, kurie atitinka vaiko amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrina tinkamą vaiko raidą ir auklėjimą.

14. Pažymėtina, kad teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ginčo iš esmės neišsprendžia. Nuolatinė šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, išlaikymo dydis, skyrium gyvenančių tėvų bendravimo su vaiku tvarka bus nustatyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir teismui priėmus sprendimą, tai yra kai bus išsiaiškintos visos teisingam ginčo išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės, išklausytos šalys, liudytojai, bus gautos ir įvertintos specialistų išvados. Kadangi šiuo metu nėra žinoma visa bylai turinti reikšmę informacija, todėl vaiko laikinosios gyvenamosios vietos klausimas sprendžiamas pagal šiuo metu turimus duomenis.

15. Apeliantė atskirajame skunde pirmiausia nurodo, kad pirmosios instancijos teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, apeliantė negalėjo išreikšti savo pozicijos, dėl ko buvo pažeisti prioritetiniai nepilnamečio vaiko interesai.

16. Ieškovas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikė 2025 m. balandžio 23 d. prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo nustatant laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su ieškovu, priteisiant iš atsakovės laikiną išlaikymą ir prašant stabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo ir kitų periodinių išmokų išieškojimo iš ieškovo. Ieškovas po skundžiamos nutarties priėmimo 2025 m. gegužės 5 d. pateikė ieškinį, kuris pirmosios instancijos teismo priimtas rezoliucija.

17. CPK 147 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo tvarka - teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Išimtiniais atvejais, kai būtina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui. Įvertinus ieškovo pateikto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo argumentus, preliminariai įvertinus pateiktus rašytinius įrodymus, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, nėra pagrindo daryti išvadą, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėti pirmiausia informavus atsakovę ir tik vėliau spręsti dėl ieškovo pateikto prašymo pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovo pateikti įrodymai sudaro objektyvių pagrindą preliminariai vertinti, jog nepilnamečiui vaikui su motina šiuo metu nėra saugu, nėra užtikrinami geriausi jo interesai, todėl priešingai nei teigia apeliantė, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nedelsiant išnagrinėjęs ieškovo pateikto prašymo pagrįstumo klausimą ne pažeidė, o užtikrino nepilnamečio vaiko interesus ir nepažeidė procesą reglamentuojančių teisės normų.

18. Antra, apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino faktinių bylos aplinkybių, teigia, jog ieškovas nurodė melagingas aplinkybes, mano, kad šiuo atveju gali rūpintis nepilnamečiu vaiku, užtikrinti jo geriausius interesus, dėl ko prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti.

19. Vaiko interesų svarba pabrėžiama ir Vaiko teisių konvencijoje (Konvencijos 3, 9, 18 straipsniai). Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktą tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis geriausių vaiko interesų prioriteto principu. Tai reiškia, kad priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai. Šis principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus specialius vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą.

20. Apeliacinės instancijos teismas ištyręs byloje esančius duomenis, nustatė, kad G. S., gim. (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Vaiko tėvai yra ieškovas L. S. ir apeliantė V. N.. Remiantis Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo 2022m. gegužės 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1247-669/2022 buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su apeliante, išlaikymo dukrai priteisimo. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašydamas taikyti laikinąją apsaugos priemonę, tai yra laikinai nustatyti dukros gyvenamąją vietą su ieškovu ir prašydamas priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui iš atsakovės iš esmės nurodo, kad šiuo metu vaiko motina tinkamai dukros neprižiūri, vartoja alkoholį, vaikas nuo 2024 m. gruodžio mėnesio gyvena su ieškovu. Nurodo, kad dėl neadekvačių veiksmų nuo 2025 m. kovo 28 d. iki 2025 m. balandžio mėn. vidurio, Tarnybos darbuotojų iniciatyva apeliantė buvo išvežta į (duomenys neskelbtini) ligoninę gydymui, tačiau 2025 m. balandžio 14 d. apeliantė, grįžusi iš gydymo įstaigos nieko nepranešdama ieškovui, pasiėmė dukrą iš lopšelio - darželio. Pažymi, jog vaikas yra išreiškęs norą gyventi su tėvu.

21. Apeliacinės instancijos teismas ištyręs byloje esančius įrodymus ir preliminariai juos įvertinęs nustatė, kad vaiko faktinė situacija yra žinoma Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai. Remiantis tarnybos 2025 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad tarnybos specialistai lankėsi apeliantės namuose, nurodyta, kad apeliantė į klausimus neatsakinėjo arba atsakydavo „nežinau“, klausiant kur yra dukra ir kada ją paskutinį kartą matė apeliantė nurodė, jog neprisimena, nurodė, kad paskirtų vaisų nevartojo ir nevartos, sakė, kad galimai naktį vartojo alkoholį, tačiau nenurodė kiek. Nurodo, kad dėl minėtų aplinkybių buvo kviečiama greitoji medicinos pagalba ir atvykę medikai priėmė sprendimą vežti vaiko motiną į gydymo įstaigą, kur ji buvo gydoma. Šiame sprendime taip pat pažymėta, jog vaiko motina pagalbos plane numatytų įsipareigojimų nevykdo, negeba lavinti dukros, vaikas būna pas senelius, taip pat užfiksuota ir vaiko nuomonė, jog vaikas neprisimena kada matė mamą ir su ja nenori susitikti, pas tėvą ir senelius jaučiasi gerai.

22. Po skundžiamos nutarties priėmimo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius byloje pateikė išvadą (Nr. (duomenys neskelbtini)). Šioje išvadoje nurodyta, kad ieškovui ir apeliantei buvo teiktos atvejo vadybos paslaugos, buvo lankytasi jų namuose, nurodyta, jog ieškovas su dukra gyvena 140 kv. m. name, kuris priklauso ieškovo tėvams, nurodyta, kad namas renovuotas, vaiko kambaryje yra sofa-lova, televizorius, lentyna/spinta, renovuojamas kambarys, konstatuota, jog vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Lankantis apeliantės gyvenamojoje vietoje nustatyta, jog apeliantė gyvena medinio namo (34 kv. m.) dalyje, būstas priklauso apeliantės patėviui, būstas šildomas kietuoju kuru (malkomis), vaikas dalijosi kambariu su motina, patalpose šalta, kadangi apeliantės teigimu ji daugiau laiko praleidžia draugo namuose. Šioje išvadoje nurodyta, kad buvo išklausyta ir vaiko nuomonė – vaikas gerai jaučiasi su ieškovu ir seneliais, paaiškino, kad mama dažnai vartoja alkoholį, geria vakarais, prisimena įvykį, kai mama liepė išeiti iš namų ir vaikščioti visą dieną mieste, mama elgėsi keistai. Vaikas nurodė, kad nori labiau gyventi su ieškovu, o su mama kategoriškai nenori gyventi. Išvadoje pažymėta, jog skyrius gavo informacijos (iš (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro) jog dėl apeliantės neadekvataus elgesio ir psichinės sveikatos būklės paūmėjimo ne kartą buvo gydoma stacionariai, vaiką tuo metu prižiūrėjo seneliai ir vaiko tėtis. Gyvenant pas mamą vaikui kyla emocinis nesaugumas - mama nekontroliuoja savo elgesio (turi problemų dėl alkoholio vartojimo, jai yra diagnozuotas psichinis sveikatos sutrikimas). Motina ignoruoja vaiko emocinius poreikius ir negali jų patenkinti, padaryta išvada, jog vaikas, santykiuose su mama, yra išgyvenęs trauminę patirtį, kuri pakenkė mergaitės psichologinei būklei, taip pat konstatuota, jog apeliantės gyvenamojoje vietoje nesudarytos tinkamos sąlygos vaikui gyventi (būstas šaltas, nekūrenamas, nešvaru, netvarkinga).

23. Apeliantė su atskiruoju skundu taip pat pateikė (duomenys neskelbtini) 2025 m. balandžio 30 d. raštą, kuriame nurodyta, jog apeliantė, dirbusi bendrovėje, darbo metu nė karto nebuvo neblaivi, taip pat lopšelio – darželio 2025 m. gegužės mėn. raštą, kuriame nurodyta, jog šalių nepilnametis vaikas lanko lopšelį – darželį, vaikas pagal amžių savarankiškas, kalba išsivysčiusi, tačiau trūksta drąsos išsakyti savo nuomonę. Šiame rašte pažymėta, jog mergaite rūpinasi ir ją prižiūri vaiko seneliai J. ir D. S.. Pažymėta, jog vaikas tampa vis drąsesnis ir aktyvesnis, vaikas aprūpintas ugdymo priemonėmis, iš vaiko nuotaikos ir emocijų matosi, kad vaikas yra mylimas jos senelių.

24. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, sprendžia, jog apeliantės nurodyti argumentai, jog ji šiuo metu gali rūpintis nepilnamete dukra, užtikrinti jos geriausius interesus yra nepagrįsti ir prieštaraujantys byloje pateiktiems rašytiniams įrodymams ir paties vaiko nuomonei. Pažymėtina, jog Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2025 m. kovo 28 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro raštas, Vaiko situacijos vertinimo 2025 m. birželio 10 d. sprendimas patvirtina, jog apeliantė turi psichologinių ir alkoholio vartojimo problemų, nepilnametis vaikas kategoriškai ir nuosekliai laikosi nuomonės, jog šiuo metu nori gyventi su tėvu ir seneliais, su mama nenori gyventi, vaikas prisimena įvykius, jog buvo priverstas visa dieną vaikščioti lauke dėl jam nesuprantamų priežasčių. Teismo vertinimu, ši vaiko nuomonė, išsakyta pozicija, nėra prieštaringa kitiems byloje esantiems duomenims, tai yra tiek minėtame Plungės socialinių paslaugų centro rašte, tiek ir institucijos teikiančios išvadą pateiktame rašte (Nr. (duomenys neskelbtini)) aiškiai nustatyta, jog vaiko motina nevartoja paskirtų vaistų, turi problemų su alkoholiu, o ir taip pat, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negalima neatkreipti dėmesio ir tai, jog vaiko teisių specialistai lankėsi apeliantės gyvenamojoje vietoje ir konstatavo, jog gyvenamoji vieta taip pat nėra tinkama auginti nepilnametį vaiką. Pažymėtina, jog vaikui šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metai, o susipažinus su specialistų apsilankymo gyvenamojoje vietoje išvadomis matyti, kad gyvenamoji patalpa yra nešildoma, konstatuota, jog ji yra nešvari, būstas yra šaltas.

25. Įvertinus nutarties 20-24 punkte nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, tai yra nustatydamas vaiko laikinąją gyvenamąją vietą kartu su ieškovu, priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui iš apeliantės, tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju byloje esantys ir preliminariai įvertinti rašytiniai įrodymai, taip pat ir vaiko nuomonė, kuri nėra priešinga vaiko interesams, yra pakankami nuspręsti, jog šiuo metu, tai yra iki kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, geriausius vaiko interesus atitiktų jo gyvenimas kartu su tėvu, tai yra ieškovu. Šiuo atveju apeliantės pateikti rašytiniai įrodymai (nutarties 23 punktas) nėra pakankami išvadai, jog apeliantė gali pasirūpinti dukra, be kita ko pažymint, jog pateiktame darželio rašte akcentuojama tai, jog vaiką faktiškai prižiūri seneliai ir jų priežiūroje vaikas jaučiasi vis geriau. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia šalių dėmesį, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje, todėl, esant pasikeitusioms aplinkybėms ar naujai paaiškėjusioms aplinkybėms, šalys turi teisę teikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, taikymo (panaikinimo) (CPK 148 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų.

26. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, nepilnamečio vaiko interesus, dėl ko nutariama pirmosios instancijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo palikti nepakeistą ir atskirojo skundo reikalavimų netenkinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27. Ieškovas pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo parengimą ir įrodymus, jog patyrė 150 Eur advokato pagalbos išlaidų. Kadangi civilinė byla toliau nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia. Jį turės išspręsti pirmosios instancijos teismas, baigdamas bylos nagrinėjimą iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.