Utenos apylinkės teismo sprendimas

Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jūratei Dilienei,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui S. G. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad mažametė dukra V. M. gyvena kartu su motina, kuri rūpinasi vaiko poreikiais, ją išlaiko. Teigė, kad pritaria ieškiniui dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo (b.l. 34). Teismo posėdžio metu paaiškino, kad 350 Lt išlaikymo suma dabartiniu metu pilnai atitiktų vaiko poreikius.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

LR CK 3.3 str. 1 d. nustatyta, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, tai reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek teismas, tiek tėvai, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (LR CK 3.142 str. 2 d., 3.146–3.148, 3.150 str.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovei 2012-07-11 gimė dukra V. M., kurios gimimo liudijime tėvas nėra nurodytas (b.l. 4). LR CK 3.146 str. 1 d. nurodyta, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Pagal LR CK 3.148 str. 1 d. pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos LR CPK numatytos įrodymų priemonės. 2013-02-04 buvo atliktas biologinės tėvystės tyrimas (DNR) (2013-02-27 biologinės tėvystės tyrimo atsakymas) ir ekspertizės akte nurodoma, jog atsakovas S. G. yra biologinis vaiko tėvas su 99,99999 % tikimybe (b.l. 46-47).

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d., CK 3.161 str. 1 d. įtvirtinta viena iš vaiko teisių – teisė nuo gimimo turėti vardą ir pavardę, t. y. vaikui po gimimo turi būti suteiktas vardas ir pavardė per kuo trumpesnį laiką. LAT yra išaiškinęs, kad teismas turi atsižvelgti į Vaiko teisių konvencijos 8 str. nustatytą valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą. Šeimos, tėvystės ir vaikystės vertybių, tėvų teisių ir pareigų auklėjant vaikus bei vaikų interesų apsauga sudaro konstitucinius Lietuvos visuomenės santvarkos pagrindus (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str., 39 str.). Vaikas nuo pat gimimo turi teisę į pavardę, tautybę, pilietybę, teisę į šeimos bei į kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Vaiko teisės saugomos ir garantuojamos ne tik tėvų, bet ir valstybės, kurioje yra gimęs, vadovaujamasi prioritetinėmis vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (LR CK 3.3 str.). Esant išdėstytoms aplinkybėms, pripažintina, kad atsakovas S. G. yra V. M., gim. 2012-07-11, biologinis tėvas.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kt. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str.). CK 3.192 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti išlaikymo dydį, įtvirtina proporcingumo principą. Tai reiškia, jog vaikų išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Todėl teismas negali priteisti vaiko išlaikymui (kad ir kokie būtų vaiko poreikiai) daugiau, negu tai objektyviai leidžia jų turtinė padėtis. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas svarbias faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis minėtose teisės normose išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais LR CK įtvirtintais principais, tarp kurių ir LR CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei LR CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintais prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principais.

Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovei kas mėnesį yra mokamos pašalpos apie 600 Lt, bet ji niekur nedirba, išskyrus gaunamas nedideles pajamas iš fotografavimo. Ieškovės aiškinimu ji gyvena kartu su motina, po tėvo mirties paveldėjo butą, kurio išlaikymas mėnesiui kainuoja apie 400-500 Lt, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Dukros išlaikymui ji prašė iš atsakovo priteisti po 425 Lt kas mėnesį, nors pripažino, kad per mėnesį vaiko poreikiams išleidžianti apie 400 Lt ir iš atsakovo yra gavusi tik 400Lt. S. G. pajamos kas mėnesį sudaro apie 800 Lt, jis gyvena pas savo tėvus, prisideda prie buto išlaikymo, savo nekilnojamojo turto ar transporto priemonių neturi (b.l. 64-65), bet turi finansinių įsipareigojimų, tad jo turtinė padėtis šiuo metu irgi yra sunki. Įvertinus šalių turtinę padėtį, VTAS išvadą, vadovaujantis protingumo kriterijumi, laikytina, kad mažamečio vaiko poreikiams tenkinti iš atsakovo priteistina 350 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų suma. Kadangi atsakovas nesidomėjo ir nesirūpino dukra nuo pat gimimo, išlaikymas jai priteistinas nuo bylos iškėlimo dienos-2012-11-05 iki vaiko pilnametystės ir išlaikymo įsiskolinimas už keturis mėnesius, t.y. nuo pat dukros gimimo-2012-07-11, išminusuojant 400 Lt, kuriuos jis yra geranoriškai davęs ieškovei, taigi, 1000 Lt įsiskolinimo (4x350-400=1000). Teismo įsitikinimu tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek atsakovo realias finansines galimybes (CK 3.192 str. 2 d.). Pažymėtina, kad esant įstatyme nurodytoms sąlygoms, šalims išlieka teisė vėliau kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo (CK 3.201 str.).

Atsižvelgiant į LR CK 3.185 str., 3.190 str. nuostatas, ieškovė skirtina iš atsakovo priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. (1.2)-SP1-02370 ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, jai suteikta antrinė teisinė pagalbą apmokant 100 procentų jos išlaidų. Pagal LR CPK 96 str. 1 d. bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, iš atsakovo į valstybės biudžetą išieškotinos proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai: 126 Lt dydžio žyminio mokesčio, 246,07 Lt išlaidų už ieškovei advokato suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir 17,49Lt pašto išlaidų (b.l. 1, 53).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis LR (duomenys neskelbtini) str., 259 str., 260 str., 270 str., 282str. 2d. 1p., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad S. G., a.k. (duomenys neskelbtini), yra V. M., a.k. (duomenys neskelbtini), tėvas ir apie tai įrašyti vaiko gimimo liudijime.

Priteisti iš S. G., a.k. (duomenys neskelbtini), po 350 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų) V. M. periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2012m. lapkričio 5d. iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš S. G. tūkstantį litų išlaikymo įsiskolinimą nuo V. M. gimimo dienos – 2012-07-11.

A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) skirti vaikui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Iš S. G. priteisti 126 Lt žyminio mokesčio ir 17,49 Lt pašto išlaidų valstybei į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, Swedbank, AB, įmokos kodas 5660, taip pat 246,07 Lt (du šimtus keturiasdešimt šešis litus 07 ct) už antrinę teisinę pagalbą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT247300010112394300, įmokos kodu 5630.

Sprendimą vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.