- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-07
- Bylos Nr.
- 1S-1344-530/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Gražys, Danutė Giačaitė, Olegas Šibkovas
- Nuteistasis
- N. P.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Gražio ir Olego Šibkovo,
nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo N. P. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau - Komisija) 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą Nr. 91-202 taikyti nuteistajam N. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. P. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 13 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 307 straipsnio 2 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsniu paskirta bausmė subendrinta su 2007 m. sausio 8 d. nuosprendžiu ir paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 13 MGL bauda. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 3 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 13 d. nuosprendis pakeistas ir paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 16 d. nutartimi subendrinta Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 3 d. nuosprendis ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 13 d. nuosprendžio dalis su Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme, skirta galutinė bausmė –laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų.
Bausmės pradžia – 2007 m. birželio 19 d., pabaiga – 2019 m. gegužės 18 d.
Komisijos 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. 91--202 priimtas sprendimas nuteistajam N. P. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 10 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą taikyti nuteistajam N. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Teismas padarė išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi jo elgesys nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog nuteistasis daro akivaizdžią pažangą šią riziką mažinant, be to, socialinio tyrimo išvadoje nurodytas egzistuojantis kriminogeninis veiksnys nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad jau yra pasiekti bausmės vykdymo tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nesusikals.
Nuteistasis N. P. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti lygtinio paleidimo komisijos nutarimą Nr. 91-202 ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos namų.
Šalies argumentai
5.1.Skunde nuteistasis nurodo, kad drausmine tvarka buvo baustas tik vieną kartą 2008 m. spalio mėn. už nesunkų nusižengimą, skatintas 9 kartus už gerą elgesį. Pataisos namuose mokėsi, įgijo profesiją, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose. 2016 m. gegužės mėn. buvo pervežtas į Pravieniškių pataisos namų – atvirąją koloniją 1 –ąjį sektorių. Buvo perskaičiuoti balai pagal „OASys“ metodiką. Nors nebuvo nusižengęs, tačiau buvo įvertintas 39 statiniais balais (anksčiau buvo 31 balas), kurie daugiau mažėti negali.
5.2. Teismas savo sprendimą argumentuoja padarytų nusikalstamų veikų sunkumu, tačiau toks argumentavimas, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, yra šiurkštus įstatymo, LR Konstitucijos ir žmogaus teisių pažeidimas. Skirdamas bausmę teismas jau atsižvelgė į padarytų veikų sunkumą ir teistumus, yra įsitikinęs, kad Komisija teisingai įvertino charakteristiką ir priėmė teisingą sprendimą dėl lygtinio paleidimo. Laisvėje laukia šeima, darbas ir naujas gyvenimas, be žalos visuomenei, nusižengimų ir nusikaltimų.
6. Atsiliepimas į nuteistojo skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
7. Nuteistojo N. P. skundas atmestinas.
8. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 157 straipsnio 1 dalį gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.
9. Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija, svarsčiusi nuteistojo N. P. prašymą dėl lygtinio paleidimo, išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis N. P. yra atlikęs būtinąją įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju, nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip žema (39 balai pagal OASys), tačiau ji labai artima vidutinei (b.l. 12). Teismo vertinimu, nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamumo riziką dar nėra pakankama, nes ji turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
10.2016 m. rugpjūčio 4 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nuteistojo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra tai, kad nuteistasis pataisos namuose gerai elgiasi, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Svarstant lygtinio paleidimo Komisijoje klausimą, 6 komisijos nariai vienbalsiai priėmė sprendimą taikyti N. P. lygtinį paleidimą (b.l. 5). Nuteistasis per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką drausmine tvarka baustas vieną kartą, skatintas devynis kartus už gerą elgesį, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose – paskutinį kartą skatintas 2015 m. gruodžio 29 d. (b.l.9). Bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, organizuojamose renginiuose, pats organizuoja renginius, atlikdamas bausmę įgijo vidurinį išsilavinimą bei kompiuterių operatoriaus specialybę. Tačiau vien šio nuteistojo pozityvaus elgesio pokyčių nepakanka spręsti, kad jo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui ir nuteistasis jau yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Kriminogeniniu veiksniu išlieka mąstymas ir elgesys (nusikalstamų veikų metu: impulsyvumas, problemų sprendimo įgūdžių stoka, savo elgesio pasekmių nenumatymas). Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pažymėta, kad spręsdamas savo problemas teisės pažeidėjas yra pasirinkęs nekonstruktyvų problemų sprendimo būdą. N. P. apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas, be to, kartojo tas pačias klaidas nepasimokydamas iš patyrimo. Supranta teigiamą darbo naudą, tačiau vis tiek reiškia abejones dėl poreikio dirbti, darbo sąlygų, atlyginimo dydžio. Nors pripažįsta, kad praeityje buvo įtakotas asocialios grupės ir kad ši įtaka buvo vienas iš veiksnių, susijusių su jo nusikalstamumu, tačiau socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad kriminalinio pasaulio subkultūros neformaliąsias tradicijas palaiko pakankamai adekvačiai atsižvelgiant į bendrą kolektyvizmo sampratą, palaiko jas siekdamas išlaikyti nuteistųjų bendrijoje atitinkantį jo lūkesčius statusą. Todėl, nors N. P. savo elgesį koreguoja teigiama linkme, tačiau minėtieji duomenys suponuoja išvadą, kad nuteistojo pastangos bausmės atlikimo metu įrodyti, kad likusią laisvės atėmimo bausmės dalį jis gali atlikti ir neatskirtas nuo visuomenės, nėra pakankamos, o jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas nors ir žemas, tačiau artimas vidutiniam. Taip pat pastebėtina, jog nors nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas 39 balai yra statinis, t.y. daugiau negali mažėti, tačiau vertinant nuteistojo pažangą, matyti, jog po paskutinio svarstymo komisijoje ( 2016-03-10) N. P. skatintas taip pat nebuvo, t.y. neatsirado naujų papildomų aplinkybių duodančių pagrindą pagrįstam manymui, jog egzistuoja akivaizdūs nuteistojo pažangos pokyčiai.
11.Apeliantas skunde akcentuoja savo teigiamus elgesio pokyčius: pozityvų elgesį (neturi galiojančių nuobaudų, 9 kartus skatintas, mokėsi, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose), pasikeitusį mąstymą (nepažeidinės įstatymų, išėjęs į laisvę dirbs). Tačiau teismas pažymi, kad BVK 111 straipsnyje numatyta, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Ir tai nesudaro pagrindo vienareikšmiai išvadai, jog yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra nuo likusios bausmės atlikimo. Sutiktina su skundo argumentu, jog apylinkės teismas nepagrįstai vertino N. P. padaryto nusikaltimo sunkumą, tačiau tai nebuvo vieninteliu teismo motyvu, dėl ko Komisijos nutarimą atsisakyta patvirtinti, kiti skundžiamos nutarties motyvai pagrįsti įstatymo nustatyta, todėl šis apeliacinio skundo argumentas teismo nutarties nedaro neteisėta.
12.Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad aukštesnysis teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą dėl N. P. paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo N. P. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.