Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2010-05-28 · Baudžiamoji byla Nr. N1-42-736/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-05-28
Bylos Nr.
N1-42-736/2010
Teisminio proceso Nr.
1-66-1-01049-2009-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algimantas Brigadierius
Nukentėjusysis
J. T.
Kaltinamasis
I. R., J. T.
Advokatai
Ignas Meškauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-42-736/2010Proceso Nr. 1-66-1-01049-2009-9Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3.2; 1.1.4.7; 1.1.7.2.7; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.3; 1.1.8.11; 1.1.11; 1.1.11.7; 1.1.11.9; 1.1.11.10; 1.2.14.5.1; 1.2.18.2; 1.2.18.3; 2.1.10.1; 2.1.15.1.1;
2.1.15.3..3.2; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5; (S).KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPR ENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 28 d.Kėdainiai
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Algimantas Brigadierius,sekretoriaujant Svajonei Karaliūtei, dalyvaujantprokurorui Nerijui Gružauskui,nukentėjusiajam J. T.,gynėjams advokatams Ignui Meškauskui, Ninai Frolovičevai,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. R., a.k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, 11 klasių išsilavinimo, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista 3 kartus: 1) 2005 10 26 pagal LR BK 178 str. 2 d. 8 mėn. laisvės apribojimo, 2) 2007 04 19 pagal LR BK 214 str. 1 d. 182 str. 1 d. 180 str. 2d. 1aisvės atėmimu 2 m. 3 mėn. BK 92 str. 2 m., 3) 2007 10 09 pagal LR BK 178 str. 1 d., BK 64 str. 1aisvės atėmimu 2m. 6 mėn. 2009 03 03 paleista iš PN lygtinai neatlikus l metų 1 mėn. 30 d. laisvės atėmimo bausmės,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., BK 215 str. 1 d., 182 str. 1 d.,

K. K., a.k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, 7 klasių išsilavinimo, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. R.

- 2009 m. rugsėjo 28 d., apie 15-16 val., važiuodama J. T. priklausančiame automobilyje Ford Ranger, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Kauno į Kėdainius, iš rankinės slapta pagrobė J. T., a.k. (duomenys neskelbtini) AB banko „SEB bankas" išduotą elektroninę mokėjimo priemonę, Visa Elektron mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).

- turėdama su savimi neteisėtai įgytą J. T. AB banko „SEB bankas“ išduotą elektroninę mokėjimo priemonę, Visa Elektron mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), siekdama apgaule užvaldyti J. T. priklausančius pinigus, šią svetimą elektroninę mokėjimo priemonę du kartus neteisėtai panaudojo atlikdama finansines operacijas, t.y. 2009 m. rugsėjo 28 d., 18 val. 27 min., ir 18 val. 29 min., ją į AB banko „SEB bankas" bankomatą, esantį (duomenys neskelbtini), ir surinkusi kortelės PIN kodą, nuo J. T. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB banke „SEB bankas", nuėmė ir apgaule, panaudojusi svetimą, nusikalstamu būdu įgytą elektroninę mokėjimo priemonę, įgijo 3000 litų, bei tęsdama savo nusikalstamus veiksmus šią svetimą elektroninę mokėjimo priemonę keturis kartus neteisėtai panaudojo atlikdama finansines operacijas, t.y. 2009m. rugsėjo 28d. 18 val. 32 min., 18 val., 56 min., 18 val. 58 min., 19 val. 02 min., ją įdėjusi į AB banko „Swedbank" bankomatą, esantį (duomenys neskelbtini), surinkusi kortelės PIN kodą, nuo J. T. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB banke „SEB bankas", nuėmė ir apgaule, panaudojusi svetimą nusikalstamu būdu įgytą elektroninę mokėjimo priemone, įgijo 920 litų, viso apgaule įgijo J. T. priklausančius 3920 litų.

K. K. 2009 m. rugsėjo 28 d., apie 18 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), prie pastato Nr. 53 iš I. R. paėmusi svetimą, J. T., a.k. (duomenys neskelbtini) AB banko „SEB bankas" išduota elektronine mokėjimo priemonę, Visa Elektron mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), žinodama, kad ji yra įgyta nusikalstamu būdu, t.y. iš savininko pavogta, siekdama apgaule užvaldyti J. T. priklausančius pinigus, šią elektroninę mokėjimo priemonę vieną kartą neteisėtai panaudojo atlikdama finansinę operaciją, t.y. 2009m. rugsėjo 28d., 19 val. 01 min., ją įdėjusi į AB banko „Swedbank" bankomatą, esantį (duomenys neskelbtini), surinkusi korteles PIN kodą, nuo J. T. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB banke „SEB bankas" nuėmė ir apgaule, panaudojusi svetimą nusikalstamu būdu įgytą elektroninę mokėjimo priemonę, įgijo 50 litų.

Kaltinamoji I. R. dėl pareikštų kaltinimų kalta neprisipažino ir parodė, kad J. T. ją dažnai veždavosi kartu, kai pats kur nors važiuodavo, duodavo pinigų pragyvenimui, padėjo išnuomoti ir mokėjo už butą. 2009-09-27 pasiūlė važiuoti kartu su juo į Kauną. Kitą dieną, anksti rytą, atvažiavo pas ją ir kartu važiavo į Kauno klinikas, kur jis turėjo reikalų. Kaune prabuvo iki pietų, Šilainių turguje nupirko jai čebureką, už 260 Lt mobilaus ryšio telefoną, į Kėdainius grįžo apie 16 val. Važiuojant ji paprašė pinigų, tačiau jis pasakė, kad grynų neturi, padavė kortelę su ant lapuko užrašytu kodu, kad ji pati pasiimtų visus pinigus, minėjo, kad yra apie 3000 Lt ir kortelę jam grąžintų. Tą pačią dieną su K. K. iš bankomato Vilniaus banke nuėmė apie 2000-3000 Lt, o iš kito bankomato, prie Maximos parduotuvės, likusius. Nepamena, ar Kristina ėmė pinigus iš bankomato, gal tik padėjo. Pinigus išleido mokesčiams už butą, maistui, dar siuntė į kalėjimą broliui. J. T. vėliau jos prašė tardytojai sakyti, kad banko kortelę ji radusi Kėdainių sekmadieniniame turguje.

Ikiteisminio tyrimo metu duoti jos parodymai apie tai, kad „važiuojant namo ji J. T. prašė pinigų, tačiau šis nedavė. Tada ji slapčia kaire ranka atitraukė rankinės priekinės kišenės užtrauktuką ir, įkišusi ranką į vidų, išėmė mokėjimo kortelę, ant kurios buvo uždėtas perlenktas lapukas su PIN kodo skaičiais. Paėmusi kortelę, ją įsidėjo į savo rankinę. Tuo metu J. T. vairavo ir nepastebėjo, kaip ji tai padarė. Kai grįžo į Kėdainius, J. T. ją paleido prie Vilainių viešbučio, ten pat, iš kur paėmė. Grįžusi namo, pasakė K., kad J. T. nupirko telefoną, pinigų nedavė, todėl pavogė kortelę. Nusprendė me abi nueiti iki bankomato ir pažiūrėti, kiek yra kortelėje pinigų“ (76, 78-79 b.l.), yra neteisingi. Tyrėja Č. jai grasino, sakė, jei neprisipažins pavogusi kortelę, uždarys į areštinę, dėl to išsigando ir sugalvojo sakyti neteisybę. Mano, jog J. T. ją apkalba norėdamas pasiteisinti prieš savo žmoną dėl banko kortelės dingimo. Su K. K. sutarė sakyti, kad ne ji, o K. K. važiavo su J. T. į Kauną, nes K. neteista, todėl ja labiau patikės, bus švelnesnė bausmė. Kai J. T. pasakė, kad rašys pareiškimą, ji kortelę išmetė. Teigia, kad su J. T. kartu važinėja maždaug nuo to laiko, kai jai buvo 14-15 metų, su juo nėra susipykusi. Iki 2009 metų rugsėjo mėnesio iš viso jai yra davęs apie 6000-7000 litų, o kai byla jau buvo teisme, dar davė 2000 Lt. Visą laiką duodavo grynais pinigais, mokėjimo kortelę davė tik tą vieną kartą.

Kaltinamoji K. K. dėl pareikšto kaltinimo kalta neprisipažino ir parodė, kad J. T. pažįsta apie 4 metus, kaip ir I., ją jis taip pat vežiodavosi. Iki 2009 metų rugsėjo mėnesio iš viso jai yra davęs apie 6000 litų, o po to su juo nebebendravo. J. T. yra 4-5 mėnesius mokėjęs už jų su seserimi nuomojamą butą. I. R. pasakojo, kad Kaune J. T. jai nupirko telefoną, grįžtant namo, davė banko kortelę, nes neturėjo grynų pinigų. Abi nuvažiavo prie Vilniaus banko ir iš bankomato nuėmė apie 3000 Lt. Po to iš kito bankomato prie Maximos parduotuvės nuėmė dar apie 1000 Lt, ji pati nuėmė 50 Lt, nes I. R. kalbėjo su pažįstamu. Pinigus išleido maistui, mokesčiams už butą. Po kelių dienų paskambinęs J. T. sakė atiduoti pinigus ir kortelę, nes žmona pasigedo pinigų. Dar minėjo sakyti, kad kortelę jos rado sekmadieniniame turguje, siūlė pasiskolinti pinigų ir jam grąžinti, taip bylą baigti gražiuoju. Siūlė sakyti, kad ne I. R. su juo važiavo į Kauną, o ji, taip būtų geriau sesei. Ji tardytojai pradžioje taip ir sakė. Mano, kad į policiją J. T. kreipėsi norėdamas pasiteisinti prieš žmoną.

Motyvuojamoji dalis

Abi kaltinamosios kaltės neprisipažino, tačiau ji įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais ir įvertintais rašytiniais įrodymais, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, taip pat ir kaltinamųjų parodymais (kiek jie neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. T. parodė, kad kaltinamąsias, kurios yra seserys, gerai pažįsta. 2009-09-28 (pirmadienį) jam reikėjo į Kauno klinikas, išvažiavo anksti rytą su I. R., klinikose užtruko iki 14 val. I. R. jo laukė automobilyje. Nuvyko į Šilainių turgų, kur ji norėjo pirkti batus, nupirko jai čebureką, į Kėdainius grįžo apie 15,30 val. Tos pat savaitės šeštadienį pasigedo banko kortelės, galvojo, gal pametė, pirmadienį nuvažiavo į banką ir, sužinojęs, kad nuo jo mokėjimo kortelės sąskaitos 2009-09-28 nuimti visi pinigai - 3970 Lt, kreipėsi į policiją. Skambino kaltinamosioms, tačiau jos teigė apie banko kortelę nieko nežinančios. Maždaug po pusantro mėnesio, peržiūrėjęs policijoje vaizdo įrašus, atpažino prie bankomato I. R. ir K. K.. Netrukus I. R. jam prisipažino paėmusi jo kortelę iš rankinės važiuojant iš Kauno, bet kaltę norėjo prisiimti K. K.. Žadėjo pinigus grąžinti iki Kalėdų, bet nė kiek negrąžino, todėl reiškia 3970 Lt ieškinį. I. R. jo atsiprašė. Neigia savo noru davęs jai banko kortelę, pirkęs mobiliojo ryšio telefoną, pinigų ji tą dieną jo neprašė. Kortele beveik nesinaudojo, todėl kodą buvo užsirašęs ant lapelio ir, į jį įdėjęs kortelę, laikė rankinėje.

Liudytoja L. Č. parodė, kad šioje byloje atliko ikiteisminį tyrimą. Įtariamosios yra minėję, kad turi kažkokį garso įrašą, tačiau jo išklausyti nedavė, o vėliau minėjo, kad pametė. Tai galėjo būti pokalbis tarp jų ir J. T.. Apklausų metu jos melavo, susipainiodavo smulkmenose, o vėliau išsitarė ir sakė teisybę. Apklausose gynėjai dalyvavo, jokio poveikio įtariamosioms nebuvo.

Liudytojas D. Č. parodė, kad tyrimo ar atskirų veiksmų šioje byloje neatliko, žino apie bylą tik tiek, kiek girdėjo, nes sėdi tame pat kabinete su L. Č.. Kaltinamosios jam nepateikė jokio garso įrašo ar telefono su įrašu, nes tuo užsiima atskiri specialistai, turintys tam tikrą įrangą įrašų perkėlimui, fiksavimui.

Iš J. T. pareiškimo (3 b.l.) matyti, kad 2009 10 05 jis Kėdainių raj. PK pareigūnams pranešė, kad 2009 10 03, apie 13,00 val., pastebėjo, jog dingusi jam priklausanti Vilniaus banko išduota elektroninė mokėjimo kortelė, nuo jo sąskaitos nuimta 3970 litų bankomatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėse (5-11 b.l.) 2009 10 05 užfiksuoti bankomatai, esantys (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini). Vienas bankomatas priklauso „SEB" bankui, kitas „Swedbank", AB, yra greta vienas kito. Kėdainių raj. PK pareigūno D. G. tarnybinėje ataskaitoje nurodoma, kad tyrimo metu byloje gautas vaizdo įrašas parodo, kad nusikaltimų padarymu gali būti įtariamos I. R., a/k (duomenys neskelbtini), ir K. K., a/k (duomenys neskelbtini) (13 b.l.). Iš J. T. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės matyti, kad, laikotarpiu nuo 2009 09 28 18 val. 27 min. iki 2009 09 28 19 val. 02 min., per 7 kartus nuo šios sąskaitos, bankomatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nuimta 3970 litų (17, 31 b.l.). Iš daiktų pateikimo ir apžiūros protokolų (22-23 b.l.) matyti, kad nukentėjusysis J. T. pareigūnams pateikė vyrišką rudos spalvos rankinę, kuri apžiūrėta ir užfiksuoti jos požymiai. Iš objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas CD, gautas iš AB banko „SEB bankas". Fiksuotas vaizdas, kaip 2009 09 28 nuo 18.22 val. iki 18.29 val. prie bankomato prieina dvi merginos, viena iš jų išima kortelę iš piniginės, ją įdeda į bankomatą. Fotonuotraukose su vaizdu prie bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), 2009 09 28 18.29, 18.22 val. matyti dvi merginos (32-35 b.l.). Byloje yra CD (36 b.l.) ir I. R., a/k (duomenys neskelbtini) bei K. K., a/k (duomenys neskelbtini), fotonuotraukos (90, 111 b.l.). Iš akistatos tarp nukentėjusiojo J. T. ir I. R. protokolo matyti, kad J. T. parodė, jog 2009 09 28 į Kauno klinikas jis vyko su I. R.. Maždaug po mėnesio ji jam prisipažino pavogusi jo kortelę. Tuo metu policijoje jis dar filmuotos medžiagos matęs nebuvo. I. R. parodė, kad ji su J. T. į Kauną nevažiavo, važiavo jos sesuo K. K.. Kėdainių miete su J. T. ji buvo susitikusi daug kartų, tačiau jam nesakė, kad iš jo automobilio pavogė mokėjimo kortelę (74-75 b.l.). Iš akistatos tarp nukentėjusiojo J. T. ir K. K. protokolo matyti, kad J. T. parodė, jog 2009 09 28 į Kauno klinikas jis vyko ne su K. K., o su I. R.. K. K. savo kortelės nedavė, mintinai savo kortelės PIN kodo nežino, K. K. jam kortelės neatidavė. K. K. parodė, kad 2009m. rugsėjo mėnesį ji su J. T. vyko į Kauno klinikas, jai paprašius pinigų, J. T. davė mokėjimo kortelę, pasakė PIN kodą, leido nusiimti pinigus. Nuėmusi pinigus nuo J. T. sąskaitos, po kelių dienų jam kortelę grąžino (67-68 b.l.).

Kaltinamųjų aiškinimai, kad mokėjimo kortele leido naudotis J. T., nelaikytini patikimais, todėl atmestini, vertintini siekimu išvengti įstatymų numatytos atsakomybės. Juos paneigia ne tik nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai, bet ir kiti byloje esantys įrodymai. Ikiteisminiame tyrime pirminėse apklausose ir akistatų su J. T. metu abi tvirtino, kad į Kauną 2009 m. rugsėjo 28 d. su J. T. važiavo ne I. R., o K. K.. I. R. aiškinimu (79 b.l.), jos taip susitarė sakyti, kad jai būtų geriau, nes ji teista, o K. K. tuomet buvo nepilnametė, nėščia. Akivaizdu, kad tokiu būdu buvo siekiama išvengti atsakomybės lygtinai iš pataisos namų paleistai I. R., nes, jeigu J. T. būtų davęs mokėjimo kortelę savo noru, tai nėra jokio skirtumo, ar ją davė teistam, ar neteistam asmeniui. Tos pačios apklausos (taip pat ir ankstesnės - 76 b.l.) metu I. R. pripažino mokėjimo kortelę pavogusi ir apie tai pasakiusi seseriai K. K., su kuria „nusprendė nueiti prie bankomato ir pažiūrėti, kiek pinigų yra kortelėje“, pinigus nuėmė dviejuose bankomatuose, pažadėjo nukentėjusiajam juos grąžinti. Kaltinamosios I. R. teiginio, kad apklausos metu tyrėja grasino ją uždaryti į areštinę ir todėl ji prisipažino grįžtant į Kėdainius pavogusi mokėjimo kortelę, nepatvirtino liudytojais apklausti L. Č., D. Č., apklausų metų dalyvavęs kaltinamosios gynėjas jokių pastabų nepareiškė. Teisiamajame posėdyje ji aiškino visiškai kitaip - važiuojant ji J. T. paprašė pinigų, tačiau jis pasakė, kad grynų neturi, padavė kortelę su ant lapuko užrašytu kodu, kad pati pasiimtų visus pinigus, minėjo, kad yra apie 3000 Lt ir kortelę jam grąžintų. J. T. kategoriškai neigia davęs mokėjimo kortelę I. R. ar kam nors kitam. Ji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad anksčiau J. T. duodavo jai tik grynus pinigus, vienintelį kartą kortele naudotis davė grįžtant iš Kauno. Tokia versija visiškai neįtikinama ir nelogiška, įvertinus dar ir tai, kad J. T. prašė kortelę jam grąžinti. J. T. I. R. vežė pro Kėdainius, kur yra net keliolika bankomatų, į Vilainius, kur bankomatų nėra. Neabejotina, kad sustoti Kėdainiuose ir iš bankomato paimti pinigus žymiai paprasčiau negu duoti kortelę ir laukti, kol ji bus grąžinta. I. R. aiškinimas, jog jai J. T. davė kortelę, nes skubėjo į namus, nelogiškas ir nepatikimas. Be to, nustatyta, kad J. T., šeštadienį (2009-10-03) pasigedęs kortelės ir pirmadienį (2009-10-05) banke sužinojęs, kad nuo sąskaitos nuimti pinigai, tą pačią dieną kreipėsi į policiją (3 b.l.). Dėl kortelės grąžinimo J. T. (jo teigimu kortelė nebuvo grąžinta) kaltinamųjų parodymai taip pat skiriasi - K. K. teigė, kad ji mokėjimo kortelę J. T. grąžino (66, 68, 106 b.l.), tuo tarpu I. R. ikiteisminiame tyrime aiškino, kad kortelę pametė, kai kraustėsi į kitą butą (79 b.l.), o teisiamajame posėdyje parodė, kad kortelę išmetė J. T. pasakius, kad rašys pareiškimą policijai. Atkreiptinas dėmesys ir į pinigų išėmimą – per labai trumpą laiką, nežinant, kiek pinigų yra sąskaitoje, siekta nuimti jų kuo daugiau. Banko pateiktuose kortelės sąskaitos išrašuose (17, 31 b.l.) užfiksuota, kad nuimta 2000 Lt, bandyta nuimti dar tokią sumą, tačiau tiek nebuvo sąskaitoje, po to nuimta 1000, 500 ir 300 litų, bandyta nuimti dar 300 ir 200 litų, tačiau tiek nebuvo, nuimta 100 ir 50 Lt, bandyta nuimti 40 Lt, tačiau tokios sumos nebuvo, galiausiai nuimta 20 Lt. Šie rašytiniai įrodymai pilnai atitinka I. R. parodymus ikiteisminiame tyrime "Grįžusi namo, pasakė K., kad J. T. nupirko telefoną, pinigų nedavė, todėl pavogė kortelę. Nusprendėme abi nueiti iki bankomato ir pažiūrėti, kiek yra kortelėje pinigų“ (76, 78-79 b.l.), kurių teisiamajame posėdyje ji nebepripažįsta. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, kaltinamosios I. R. teiginys, kad mokėjimo kortelę naudojimuisi jai davė J. T., atmestinas. Paminėtina, kad teisiamajame posėdyje I. R. nurodė, kad su J. T. nėra susipykusi, todėl spręstina, jog ir pagrindo ją apkalbėti J. T. neturi. Kaltinamųjų parodymais vadovautinasi tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. K. K. aiškinimą apie tai, kad ji nežinojo, jog mokėjimo kortelė pavogta ir ji ja naudojosi neteisėtai, paneigia ne tik I. R. parodymai (76, 78-79 b.l.), bet ir kiti aptarti bei įvertinti įrodymai.

Vadovaujantis LR BPK 20 str., 301 str. 1d., ištirtais ir įvertintais įrodymais, tame tarpe ir I. R. parodymais (76, 78-79 b.l.), duotais dalyvaujant gynėjui, konstatuotina, kad ji 2009 m. rugsėjo 28 d., apie 15-16 val. (laikas patikslintas remiantis I. R. ir J. T. parodymais apie grįžimo į Kėdainius laiką), važiuodama J. T. priklausančiame automobilyje, veikdama tiesiogine tyčia, iš rankinės slapta pagrobė ir tokiu būdu neteisėtai įgijo J. T., AB banko „SEB bankas" išduotą Visa Elektron mokėjimo kortelę. Veika pagal BK 214 str. 1 d. kvalifikuota tinkamai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio mėn. 29 d. nutarimo Nr. 55 "Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)" 4 p. nurodyta „banko mokėjimo kortelė nuosavybės teise priklauso išdavusiai institucijai, kuri pagal mokėjimo instrumento naudojimosi sutartį tik jo turėtojui suteikia teisę naudotis mokėjimo instrumentu, todėl kiekvienam trečiajam (kitam) asmeniui jis yra svetimas BK 214 straipsnio prasme“. Abi kaltinamosios nusikalstamu būdu įgytą elektroninę mokėjimo priemonę mokėjimo kortele naudojosi, todėl yra atsakingos baudžiamąja tvarka. AB banko „SEB bankas" išduotos elektroninės mokėjimo priemonės, Visa Elektron mokėjimo kortelės, Nr. (duomenys neskelbtini) turėtojas J. T. nė vienai iš kaltinamųjų mokėjimo kortele naudotis neleido.

Baudžiamoji atsakomybė už svetimo mokėjimo instrumento panaudojimą didesnei nei 1 MGL dydžio finansinei operacijai inicijuoti, kvalifikuotinas kaip BK 215 ir 182 straipsniuose nustatytų nusikalstamų veikų sutaptis. Be to, jei kaltininkas panaudodamas svetimą mokėjimo instrumentą (banko mokėjimo kortelę) ir turėdamas vieningą sumanymą, atliko kelias finansines operacijas, siekdamas įgyti svetimą turtą, jo padarytos veikos yra tęstinės. Pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo pavienio nusikaltimo, yra vieningas kaltininko sumanymas, kuris sujungia keletą veiksmų, kurių kiekvienas atskirai, nesant vieningo sumanymo, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus. Kitaip tariant, tęstinė veika yra tada, kai kaltininkas veikia turėdamas konkretų sumanymą, siekdamas neteisėtai įgyti svetimą turtą, tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių tai įgyvendina ne iš karto, o per kelis etapus. I. R., neteisėtai 6 kartus panaudojusi nusikalstamu būdu įgytą elektroninę mokėjimo priemonę svetimą mokėjimo kortelę, nuėmė ir apgaule įgijo J. T. priklausančius 3920 litų. Padaryta tęstinė veika teisingai kvalifikuota pagal nusikaltimų sutaptį BK 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. Byloje esančiais įrodymais, tame tarpe ir abiejų kaltinamųjų parodymais, banko pateiktu kortelės sąskaitos išrašu - 17 b.l., CD užfiksuotais duomenimis 32-36 b.l., nustatyta, kad K. K., panaudojusi svetimą nusikalstamu būdu įgytą elektroninę mokėjimo priemonę, nuėmė ir apgaule įgijo 50 litų. Veika pagal BK 215 str. 1 d. kvalifikuota tinkamai.

Kaltinamosios I. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, padarė vieną nesunkų ir du apysunkius tyčinius, baigtus nusikaltimus, veikos nukreiptos prieš įstatymų saugomą finansų sistemą ir nuosavybę, padarytos savanaudiškais tikslais, siekiant pasipelnyti. Ji teisiama ketvirtąjį kartą (už analogiškas veikas teista ir praeityje). Nusikaltimus padarė būdama 2009 03 03 paleista iš pataisos namų lygtinai neatlikus l metų 1 mėn. 30 d. laisvės atėmimo bausmės (84-90 b.l.), darytina išvada, kad kaltinamoji turi polinkį nusikalsti, jos padarytų nusikaltimų negalima laikyti atsitiktiniais, nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Siekiant įgyvendinti BK 41 str. numatytus bausmės tikslus ir jos paskirtį – kaltinamąją sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikti ją, kad laikytųsi galiojančių įstatymų ir vėl nenusikalstų (2009-02-25 sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos namų klausimą, teismui buvo pažadėjusi elgtis dorai, dirbti, nenusikalsti, tačiau pažadų netesėjo – 99 b.l.), ir vadovaujantis BK 54 str., 56 str., skirtina sankcijose už padarytus nusikaltimus numatytos laisvės atėmimo bausmės. Jų dydis, atsižvelgus į tai, kad atsiprašė nukentėjusiojo, yra nėščia (156 b.l.), 2010 m. liepos mėnesį numatytas gimdymas, skirtinos mažesnės už sankcijų vidurkį. Taikyti BK 54 str. 3 d. nėra pagrindo, nes bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus jos atlikimo. Bausmės, paskirtos už veikas pagal BK 215 str. 1 d. ir BK 182 str. 1 d., esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, subendrintinos apėmimo būdu, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., subendrintos bausmės, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 214 str. 1d., bei, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007 10 09 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta l m. 1 mėn. 30 d. laisvės atėmimo bausme.

Kaltinamosios K. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Ji, būdama nepilnametė, padarė apysunkį tyčinį, baigtą nusikaltimą, nusikalstama veika nukreipta prieš įstatymų saugomą finansų sistemą ir nuosavybę, padaryta savanaudiškais tikslais, siekiant pasipelnyti. Parenkant bausmės rūšį ir nustatant dydį, atsižvelgtina į BK 41 str., 54-55 str., 80 str., 90-91 str. nuostatas. Kaltinamoji nedirba, augina du mažamečius vaikus, gimusius 2008-04-11 ir 2010-03-16 (116, 163 b.l.), turto neturi, todėl bauda ir areštas neskirtini. Skirtina laisvės atėmimo bausmė, trukmę, įvertinus tai, kad jos veiksmais sunkių pasekmių sukelta nebuvo, žala padaryta nedidelė, nustatant artimą minimaliai. Taikytina BK 92 str. 1 d. - bausmės vykdymas atidėtinas minimaliam terminui, sutinkamai su BK 92 str. 2 d., skirtina auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas vieneriems metams, įpareigojant būti namuose nuo 22,00 val. iki 6,00 val. ir uždraudžiant be elgesio apribojimo vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą (BK 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 2 d. 1 p.). Sutinkamai su LR BK 87 str. 4 d. K. K. įpareigotina ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį atsiskaityti nuosprendžio vykdymą kontroliuojančiai pataisos inspekcijai apie skirtų įpareigojimo ir draudimo vykdymą.

Civilinis ieškinys pagrįstas, tenkintinas visiškai, žala padaryta tyčiniais kaltinamųjų veiksmais, todėl nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui J. T. priteistina iš I. R. 3920,00 litų, iš K. K. 50,00 litų turtinės žalos atlyginimo (BPK 115 str. 1 d.).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti, CD su įrašu (36 b.l.), paliktinas byloje.

Kardomosios priemonės – rašytinis įsipareigojimas neišvykti I. R. ir K. K. paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iš kaltinamųjų priteistina po 12,69 Lt proceso išlaidų valstybei (BPK 103 str. 6 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301 str. 1 d., 302 str. 1 d., 303 str. 2 d.,

nusprendžia:

I. R. pripažinti kalta, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., BK 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., ir skirti:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. laisvės atėmimą vieneriems metams,- pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. laisvės atėmimą vieneriems metams,

- pagal Lietuvos Respublikos BK182 str. 1 d. laisvės atėmimą dešimčiai mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmes, paskirtas pagal BK 215 str. 1 d. ir BK 182 str. 1 d., esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrintą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu, su pagal BK 214 str. 1 d. paskirta bausme ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams ir trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007 10 09 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 metų 1 mėnesio 30 dienų laisvės atėmimo bausme bei paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams ir devyniems mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose, jos pradžią skaičiuoti nuo nuteistosios sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Kardomąją priemonę - rašytinį įsipareigojimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

K. K. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. ir skirti laisvės atėmimą penkiems mėnesiams. Taikyti BK 92 str. 1 d. - bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, sutinkamai su BK 92 str. 2 d., skirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą vieneriems metams, įpareigojant būti namuose nuo 22,00 val. iki 6,00 val. ir uždraudžiant be elgesio apribojimo vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

Įpareigoti K. K. ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį atsiskaityti nuosprendžio vykdymą kontroliuojančiai pataisos inspekcijai apie skirtų įpareigojimo ir draudimo vykdymą.

Kardomąją priemonę - rašytinį įsipareigojimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui J. T., a.k. (duomenys neskelbtini) iš I. R. 3920 (tris tūkstančius devynis šimtus dvidešimt) litų, iš K. K. (penkiasdešimt) litų turtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš I. R. ir iš K. K. po 12,69 Lt proceso išlaidų valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), banke „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti, CD su įrašu, palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą nuosprendį priėmusiam teismui.

Teisėjas Algimantas Brigadierius