Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas:

1) 1998 m. lapkričio 18 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK), galiojusio iki 2023 m. gegužės 1 d., 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį galutine bausme – laisvės atėmimu 2 metams ir 12500 Lt bauda su turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 47¹ straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2) 2001 m. gruodžio 19 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį galutine bausme – laisvės atėmimu 1 metams su turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 47¹ straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

3) 2003 m. rugsėjo 11 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, galutine bausme – laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams ir 625 Lt bauda; teistumas pagal pirmus tris nuosprendžius išnykęs;

4) 2013 m. gruodžio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą galutine subendrinta basume – laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

5) 2015 m. rugsėjo 4 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2015 m. lapkričio 25 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 139 straipsnio 1 dalį galutine bausme – 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, bausmė visiškai sudėta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams su 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda. 2017 m. gegužės 15 d. paleistas lygtinai; 2017 m. lapkričio 16 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

6) 2019 m. kovo 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 135 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme- laisvės atėmimu 5 metams. 2023 m. spalio 10 d. atliko bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

jis 2023 m. spalio 18 d., apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje prie parduotuvės „Rimi“, matant aplinkiniams asmenims, žodinio konflikto su nukentėjusiuoju nepilnamečiu A. S. metu, po to, kai pagrasino pastarajam suduoti, abiem rankomis pačiupo jo kuprinę ir tyčia du kartus ranka sudavė A. S. į kairę akį, dėl ko šis pajuto fizinį skausmą, padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimu ir poodine kraujosruva kairės akies vokuose, tokiu būdu įžūliu elgesiu ir grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai.

Teisiamajame posėdyje A. B. kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad įvykio dieną prie parduotuvės atėjo savais reikalais, o ne ginčytis su žmonėmis. Įvyko žodinis konfliktas su nepilnamečiu Pripažįsta, kad pagrasino jam suduoti. Šio konflikto metu ir jam pačiam buvo grasinama. Abiem rankomis sugriebęs nukentėjusiojo kuprinę, sudavė du kartus delnu nukentėjusiajam į akį. Negalėjo žinoti, kad jis nepilnametis. Viskas įvyko prie parduotuvės, viešoje vietoje. Supranta, kad viešoje vietoje muštis negalima. Įvykio metu buvo blaivus. Buvo sulaikytas, šešias valandas sėdėjo pareigūnų automobilyje nieko neaiškinant, kodėl jis yra sulaikytas. Nesiūlė nepilnamečiams vartoti alkoholio. Mano, kad teismo baudžiamuoju įsakymu jam buvo paskirta per griežta bausmė. Sankcija numato ir baudą, ir viešuosius darbus. Jis yra išėjęs iš įkalinimo įstaigos, jam ir taip sunku susirasti darbą, integruotis į visuomenę. Jei turės atlikti įsakymu paskirtą bausmę, visi procesai sustos. Yra numatyti vizitai pas gydytojus. Jam nuo 2015 m. nustatytas psichinis sutrikimas. Konflikto metu nebuvo padaryta jokia didelė žala, kad už tai reikėtų sėdėti tris mėnesius. Jis gali dirbti viešuosius darbus arba sumokėti baudą. Ieškosi darbo. Yra statybininkas (mūrininkas). Iki šiol nedirbo dėl vizitų pas gydytojus. Kovo mėnesį galėtų pradėti dirbti. Pasistengtų kuo greičiau sumokėti baudą. Gailisi dėl savo veikos. Atsiprašo nukentėjusiojo. Prašo neriboti jo laisvės. Turi įsiskolinimų antstoliui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. A. B. padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

A. B., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis, parodė, kad dėl pareikšto įtarimo kaltę pripažįsta visiškai, pareikšto įtarimo esmę supranta, savo kaltę pripažįsta ir nori paaiškinti, kad yra teistas apie 5 kartus, paskutinį kartą prieš 5 metus, pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Laisvės atėmimo bausmę atliko (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, į laisvę išėjo 2023 m. spalio 10 d. Šiuo metu gyvena su tėvais. Darbo biržoje užsiregistruoti dar nespėjo. Narkotinių medžiagų nevartoja, yra psichiškai sveikas, psichiatrinėse įstaigose neregistruotas. 2023 m. spalio 18 d., apie 15.00 val., buvo su savo pažįstamu prie parduotuvės „Rimi“, sėdėjo ant suoliuko ir valgė parduotuvėje nusipirktą maistą. Netrukus prie jų priėjo grupė vaikinų (netoli yra internatinė mokykla), vienas iš vaikinų prie jo prisikabino, net neatsimena, ko jis tiksliai iš jo norėjo. Jis nenorėjo su juo veltis į jokius konfliktus, kadangi yra neseniai išleistas iš įkalinimo įstaigos. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, jis tikriausiai norėjo vaikinui paaiškinti, kad šis nuo jo atstotų. Po to tarp jų įvyko susistumdymas, kurio metu jis galėjo vaikinui ranka smogti į veidą, tačiau kumščiu tikrai jam nesmogė ir tikrai neturėjo tyčios jį žaloti bei pažeisti viešąją tvarką. Jis neatsimena, kad būtų pačiupęs to vaikino kuprinę. Daugiau jis šio vaikino nemušė ir iš tos vietos niekur nėjo. Po kažkiek laiko (neatsimena, kiek laiko praėjo) privažiavo policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Kur tuo metu buvo minėtas vaikinas, jis nežino, jo jis daugiau nematė. Dar kartą nori paaiškinti, kad savo kaltę dėl pareikšto įtarimo jis pripažįsta, labai dėl savo veiksmų gailisi. Konflikto metu pasielgė impulsyviai, tačiau neturėjo tikslo to vaikino sužaloti ar pažeisti viešąją tvarką (1 t., b. l. 69-71).

A. B., papildomai apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad savo kaltę dėl jam įteikto pranešimo apie įtarimą pripažįsta visiškai, dėl to, kas įvyko, nuoširdžiai gailisi. 2023 m. spalio 18 d. apie 15.00 val. jis buvo su savo pažįstamu prie parduotuvės „Rimi“, adresu (duomenys neskelbtini). Prie parduotuvės „Rimi“ sėdėjo su savo pažįstamu ant suoliuko ir valgė parduotuvėje nupirktą maistą. Netrukus prie jų priėjo grupė vaikinų (netoli yra internatinė mokykla), vienas iš vaikinų prie jo priėjęs jį žodžiais įžeidė. Dabar tiksliai neprisimena, kokiais žodžiais. Po to tarp jo ir to vaikino (jo vardo ir pavardės nežinojo), kuris, kaip vėliau paaiškėjo, buvo A. S., kilo žodinis konfliktas. A. S. prisikabino, net neatsimena, ko jis tiksliai iš jo norėjo. Žodinio konflikto metu jis vaikinui visą laiką sakė, kad šis atstotų nuo jo ir eitų toliau, tačiau jis toliau stovėjo šalia jo ir jį įžeidinėjo. Kadangi minėtas asmuo jį labai įžeidė (kokiais žodžiais, neprisimena), jis, priėjęs prie A. S., sugriebė jam už kuprinės ir ranka du kartus sudavė į kairę akį. Daugiau jis šio vaikino nemušė ir iš tos vietos niekur nėjo. Po kažkiek laiko (neatsimena, kiek laiko praėjo) privažiavo policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Kur tuo metu buvo minėtas vaikinas, jis nežino, jo jis daugiau nematė. Dar kartą nori paaiškinti, kad savo kaltę dėl pareikšto įtarimo jis pripažįsta, gali paaiškinti, kad konflikto metu pasielgė impulsyviai, dėl to labai gailisi. Jis suvokia, kad A. S. sukėlė fizinį skausmą ir pažeidė viešąją tvarką, kaip minėjo, dėl to jis labai gailisi, kadangi pasielgė labai impulsyviai. Labai norėtų nukentėjusiojo A. S. atsiprašyti už tai, ką padarė. Prašo ikiteisminį tyrimą pabaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriant jam arešto bausmę. Kai išeis iš įkalinimo įstaigos, gyvens pas tėvus adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 102-105).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnio prasme viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose 2K-488/2012, 2K-367/2012, 2K-27/2013 ir kt.).

Kaltinamasis A. B. nei teisminio bylos nagrinėjimo metu, nei ikiteisminio tyrimo metu neginčijo prie parduotuvės „Rimi“ įėjimo du kartus ranka (delnu) sudavęs nukentėjusiajam A. S. į veidą. Savo veiksmus teisino tuo, kad tai vaikinas prie jo prisikabino, jį įžeidinėjo ir tokiu būdu išprovokavo konfliktui. Susinervinęs pasielgė impulsyviai ir sudavė šiam į veidą. Labai dėl to gailisi. Jo nurodomas aplinkybes visiškai ar iš dalies patvirtina kiti baudžiamojo proceso metu apklausti asmenys. Pirmiausiai nukentėjusysis A. S., kuris ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog prie įėjimo į parduotuvę papriekaištavus kaltinamajam, kad jis siūlo nepilnamečiams alkoholio, šis supyko, pradėjo jam grasinti, vartodamas necenzūrinius žodžius, galiausiai sugriebė jį rankomis už krūtinės ir du kartus trenkė ranka į kairę akį, sukeldamas skausmą. Po šių kaltinamojo veiksmų iškvietė policiją. Viskas vyko viešoje vietoje, prie bankomato, kitų žmonių akivaizdoje. Analogiškai patirtą smurtą nukentėjusysis apibūdino į įvykio vietą atvykusiai pareigūnei A. G., nurodydamas, kad jam buvo trenkti du smūgiai į veidą. Panašias konflikto aplinkybes patvirtino kartu su nukentėjusiuoju buvęs liudytojas L. A., kuris paaiškino, kad jiems su A. atvažiavus į (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės „Rimi“ susitikti su draugu, prie minėtos parduotuvės A. pamatė kitą savo draugą K., kuris bendravo su kažkokiu vyriškiu. A. priėjo prie K. ir jie visi trys su nepažįstamuoju kažką aiškinosi, kaip suprato, vyras siūlė jaunuoliams kartu išgerti, į ką sulaukė A. priekaištų, kad siūlo alkoholio vaikams. Vyras labai supyko ir trenkė A. į veidą, o kai A. pakėlė nukritusius nuo veido akinius, trenkė dar sykį. Jie pasitraukė iš tos vietos ir A. iškvietė policiją. Su kaltinamuoju įvykio dieną buvęs liudytojas S. K. patvirtino, kad įvykio dieną jo pažįstamas A. B. sukonfliktavo su jaunuolių grupe, jam su draugu pasitraukus prie „Rimi“ parduotuvės, vėl susitiko tuos pačius jaunuolius, vienas jaunuolis su akiniais draugą gąsdino ir šis jam trenkė į veidą, nuo ko vaikinui nukrito akiniai, po to jaunuoliai išsilakstė. Paties smūgio jis nematė, tik jo pasekmes, nes nusisukęs bendravo su kitais jaunuoliais.

Specialisto išvada Nr. G 3346/2023 (01) patvirtina, kad nukentėjusiojo veido srityje užfiksuoti sužalojimai – odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, padaryti kietu buku daiktu, sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimų lokalizacija ir pobūdis visiškai atitinka nukentėjusiojo A. S. ir liudytojo L. A. parodymus, kad nukentėjusiajam buvo du kartus suduota į veidą, į kairės akies sritį.

Sugretinus ir palyginus aptartus įrodymus, t. y. kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, medicinos specialisto išvados duomenis, nenustatyta pagrindo abejoti, kad A. S. sužalojimai padaryti būtent kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, A. B. tyčiniais veiksmais.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad byloje surinktų duomenų, kurie teismo yra pripažįstami įrodymais, visuma yra įrodyta, jog A. B. kaltinime nurodytu laiku, viešoje vietoje prie parduotuvės „Rimi“, matant aplinkiniams asmenims, žodinio konflikto su nukentėjusiuoju nepilnamečiu A. S. metu, po to, kai pagrasino pastarajam suduoti, abiem rankomis pačiupo jo kuprinę ir tyčia du kartus ranka sudavė A. S. į kairę akį, dėl to šis pajuto fizinį skausmą ir patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimu ir poodine kraujosruva kairės akies vokuose.

Teismų praktikoje įžūliu elgesiu, kaip viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, laikomas agresyvus, moralės aspektu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, neteisėtas žmogaus laisvės ribojimas, gyvūno kankinimas kitų žmonių akivaizdoje, trukdymas kitiems asmenims dirbti, mokytis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-76/2014). Be priežasties ar dėl menkavertės priežasties panaudotas fizinis smurtas teismų praktikoje pripažįstamas įžūliu elgesiu.

Kaltinamojo neteisėti veiksmai buvo padaryti dienos metu, viešoje ir gausiai žmonių lankomoje vietoje – prie parduotuvės „Rimi“ ir bankomato, įvykio metu buvo pašaliniai žmonės. A. B. nurodomos aplinkybės, kad tarp jo ir jaunuolių vyko konfliktas, kurio metu jis įsižeidė dėl išsakytų žodžių, jo atsakomybės nešalina. Pažymėtina, kad nors A. B. aiškino, kad buvo jaunuolio labai įžeidinėjamas, į ką impulsyviai atsakė smurtu, apklausiamas kitą dieną po įvykio jis net negalėjo pasakyti, dėl ko prie jo neva prisikabino nukentėjusysis, negalėjo to detalizuoti ir apklausiamas vėliau, taip ir neatsiminė, kokiais žodžiais vaikinas jį taip labai įžeidė. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, kad kaltinamojo nepasitenkinimą ir smurtą iššaukė išsakyti priekaištai dėl alkoholio siūlymo nepilnamečiams. Reaguodamas į teisėtas pastabas smurtu, A. B. elgėsi itin įžūliai, demonstravo nepagarbą visuomenei, nukentėjusįjį ir įvykio liudytojus tokie veiksmai šokiravo, buvo kviečiama policija, dėl kaltinamojo veiksmų realiai buvo sutrikdyta visuomenės rimtis bei tvarka.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K-303/2014). A. B., suduodamas nukentėjusiajam į veidą, galimai ir nesiekė jo sužaloti, tik pažeminti ir išlieti susikaupusį pyktį, tačiau tai darė viešoje vietoje – parduotuvės prieigose. Būdamas brandaus amžiaus asmuo, jis turėjo suprasti, kad tokie veiksmai gali sukelti padarinius žmogaus sveikatai, šokiruos aplinkinius ir taip bus sutrikdyta visuomenės tvarka, tačiau tai jam nebuvo svarbu, t. y. jis veikė neapibrėžta tyčia.

Kaltinamojo A. B. veiksmai atitinka BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

Dėl bausmės skyrimo

BK 284 straipsnio sankcija už šį nusikaltimą numato alternatyvias bausmės rūšis – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.

A. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir tai neabejotinai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors objektyviai girtumas nustatytas nebuvo, kadangi sulaikytas kaltinamasis jo tikrintis nesutiko, pats kaltinamasis girtumą kategoriškai neigė, tačiau liudytojas S. K. duodamas parodymus patvirtino, kad iki įvykio jie abu vartojo alkoholį, nukentėjusysis taip pat neabejojo, kad jam trenkęs asmuo buvo neblaivus, policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime nurodoma, kad sulaikytasis A. B. buvo akivaizdžiai neblaivus, jam iš burnos jautėsi alkoholio kvapas, jis svirduliavo, kalbėjo nerišliai, elgėsi agresyviai, be to pats neneigė tą dieną vartojęs alkoholio. Kaltinamojo atsakomybę sunkina ir tai, kad nusikaltimą padarė recidyvistas, kadangi nagrinėjamos veikos padarymo metu tebebuvo neišnykęs teistumas už kitus tyčinius nusikaltimus (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę A. B., teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas yra baigtas, yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir yra dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Teismas taip pat atsižvelgia, jog A. B. anksčiau teistas šešis kartus, teistumas pagal tris paskutinius jo atžvilgiu priimtus nuosprendžius tebegaliojantis (1 t., b. l. 115-120). Visais šiais trimis nuosprendžiais jis buvo teisiamas išimtinai už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė praėjus vos savaitei po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, atlikęs penkerių metų laisvės atėmimo bausmę už kitą smurtinį nusikaltimą. Iki šiol nedirba, nors kaltinamojo teigimu jau yra registruotas darbo biržoje. Šių aplinkybių kontekste kaltinamojo manymas, kad jam teismo baudžiamuoju įsakymu buvo paskirta per griežta bausmė, kai buvo galimybė skirti baudą ar viešuosius darbus, akivaizdžiai nepagrįsta. Praeityje paskirtos ir atliktos bausmės teigiamos įtakos kaltinamajam akivaizdžiai nepadarė, nuostatų vesti brandų ir visuomenės lūkesčius atitinkantį gyvenimo būdą nesuformavo. Teismo vertinimu, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina maksimali arešto bausmė, kuri tikrai nėra per griežta padaryto nusikaltimo ir kaltinamojo asmenybės pavojingumui.

Įtariamasis A. B. buvo laikinai sulaikytas 2023 m. spalio 18 d. 15.25 val. 2023 m. spalio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas priėmė nutartį paskirti A. B. kardomąją priemonę suėmimą, nustatydamas vieno mėnesio suėmimo terminą, skaičiuojamą nuo 2023 m. spalio 20 d. iki 2023 m. lapkričio 20 d. Prokurorės 2023 m. lapkričio 6 d. nutarimu kardomoji priemonė suėmimas pakeista į švelnesnę kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (1 t. b. l. 83-86). Iš suėmimo A. B. paleistas 2023 m. lapkričio 6 d. (1 t., b. l. 87-89).

Vadovaujantis BK 66, 65 straipsniais, į A. B. skiriamos arešto bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2023 m. spalio 18 d. 15.25 val. iki 2023 m. lapkričio 6 d.

Iki bausmės vykdymo pradžios kaltinamajam paliktina galioti kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę ši kardomoji priemonė naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. B. (A. B.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti A. B. 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, A. B. į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2023 m. spalio 18 d. 15.25 val. iki 2023 m. lapkričio 6 d., vieną laikinojo sulaikymo ir taikyto suėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio A. B. sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

1) Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (BVK) 24 straipsnio 3 dalimi nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo (darbo dienomis, įstaigų darbo metu) atvykti į laisvės atėmimo vietų įstaigą – Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmės.

2) Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki BVK 24 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

3) Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.