Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Girobusas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Girobusas“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įsakymo panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Teismas nepagrįstai sprendė, kad vyraujantis ieškinio dalykas yra administracinio pobūdžio reikalavimas, kadangi pagrindinis dalykas šioje byloje yra reikalavimas dėl vienašališko sutarties pripažinimo neteisėtu, o reikalavimas dėl įsakymo panaikinimo yra išvestinis.Įstatymas, esant analogiškoms situacijoms, turi būti taikomas vienodai, kadangi teisinių santykių reglamentavimas nėra pasikeitęs. Dar 2011 m. gruodžio 13 d. Kauno miesto apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla pagal ieškovės ieškinį atsakovei su analogiškais reikalavimais. Nagrinėjant bylą tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose buvo keliamas teismingumo klausimas, tačiau abiejų instancijų teismai sprendė, kad ginčas yra kilęs iš civilinių teisinių santykių. Be to, ieškinys, kuriame yra pareikšti analogiški reikalavimai, yra priimtas ir civilinė byla nagrinėjama Kauno apylinkės teisme, kur ieškinio užtikrinimui yra taikytos ir laikinosios apsaugos priemonės.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Apeliacijos objektas yra teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį teigiant, jog jis yra neteismingas bendrosios kompetencijos teismams. Taigi byloje ginčas kilęs dėl proceso teisės normų, nustatančių civilinės bylos rūšinį (bylos priskyrimą nagrinėti bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui) teismingumą (CPK 36 straipsnio 2 dalis), aiškinimo ir taikymo.

Bendrosios kompetencijos teismams nagrinėti priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių; teismai taip pat nagrinėja bylas ypatingosios teisenos tvarka, prašymus dėl užsienio teismų sprendimų ir arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, taip pat skundus dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio arbitražo sprendimų (CPK 22 straipsnis). Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus; savivaldybių administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus; žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir kt. (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnis). Bylų priskirtinumo teismams institutas padeda nustatyti, kurio teismo kompetencija yra nagrinėti ginčą, t. y. rūšinio teismingumo taisyklės, kuriose, atsižvelgiant į nagrinėjamų santykių prigimtį, nurodyta teismo jurisdikcija išspręsti ginčą. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 2 dalį bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir CPK 36 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja. Tokiais atvejais įstatyminis reglamentavimas nurodo vadovautis dominuojančio teisinio santykio taisykle.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pareikštų reikalavimų pobūdį, sprendė, kad ginčijamu atveju vyrauja administracinis teisinis santykis, tačiau, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas ne tik į pareikštų reikalavimų (ieškinio dalyką) pobūdį, bet ir faktines aplinkybes (ieškinio pagrindą), kuriomis grindžiami pareikšti reikalavimai, sprendžia, jog ginčas tarp šalių iš esmės yra kilęs iš civilinių teisinių santykių, kadangi net ir ginčijamas įsakymas yra priimtas remiantis nustatytomis aplinkybėmis dėl civilinės sutarties tinkamo vykdymo ir yra tik sprendimo nutraukti tarp šalių sudarytą sutartį išdava.

Nustatyta, kad ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Girobusas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame pareiškė du reikalavimus, t. y. reikalavimą pripažinti atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos vienašališką 2009 m. sausio 26 d. Keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutinių taksi maršrutu sutarties Nr. 201-2-53 nutraukimą nuo 2013 m. liepos 5 d. neteisėtu bei reikalavimą panaikinti 2013 m. kovo 25 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos vadovo įsakymą Nr. A-916 „Dėl leidimų vežti keleivius 30-uoju maršrutinių taksi maršrutu panaikinimo“. Prašomu panaikinti 2013 m. kovo 25 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-916 „Dėl leidimų vežti keleivius 30-uoju maršrutiniu taksi maršrutu panaikinimo“ nuspręsta panaikinti ieškovei 2009 m. sausio 29 d. išduotus 25 leidimus vežti keleivius 30-uoju maršrutinių taksi maršrutu bei pripažinti netekusiu galios Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 29 d. įsakymą Nr. A-388 „Dėl leidimų vežti keleivius 30-uoju maršrutinių taksi maršrutu išdavimo“, ir nurodyta, kad minėtas įsakymas įsigalioja 2013 m. liepos 5 d. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašomas panaikinti įsakymas buvo priimtas kaip administracinės paslaugos teikimo rezultatas, todėl reikalavimas dėl jo panaikinimo turėtų būti nagrinėjamas administraciniame teisme, tačiau mano, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį ir nuspręsdamas dėl bylos rūšinio teismingumo administraciniam teismui, neatsižvelgė į kitą ieškinyje pareikštą reikalavimą ir ieškinio faktinį pagrindą. Kaip jau buvo nurodyta, ieškovas be kita ko reiškia ir reikalavimą dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir kaip pats nurodo, tik kaip papildomą, išvestinį reikalavimą reiškia dėl pirmiau paminėto įsakymo panaikinimo. Kadangi, kaip galima spręsti iš ieškinyje nurodytų aplinkybių, prašomas panaikinti įsakymas buvo priimtas tik įvertinus ieškovės teikiamų paslaugų kokybę ir tarp šalių sudarytos keleivių vežimo paslaugų teikimo sutarties tinkamą vykdymą, negalima sutikti, kad nagrinėjamu atveju vyrauja administracinis teisinis santykis.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS662-70/2013, tačiau minėtoje byloje buvo sprendžiamas pareikšto skundo rūšinio teismingumo klausimas, kai skundu buvo prašoma panaikinti tik Kauno miesto savivaldybės administracijos įsakymą dėl leidimų vežti keleivius maršrutinių taksi maršrutu panaikinimo ir skundas buvo grindžiamas tik administracinės teisės normų pažeidimu priimant skundžiamą Įsakymą, todėl teismas sprendė, kad ginčas yra kilęs iš administracinių teisinių santykių. Tačiau minėtoje nutartyje teismas atkreipė dėmesį į tai, kad skundas nebuvo grindžiamas neteisėtu sutarties nutraukimu, o šiuo gi nagrinėjamu atveju ieškinys yra grindžiamas būtent aplinkybėmis, susijusiomis su tinkamu keleivių vežimo vietiniais maršrutais paslaugos teikimu, t. y. prioritetas teikiamas šalis siejantiems civilinio pobūdžio teisiniams santykiams. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje būtų sprendžiami klausimai išimtinai dėl tinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo ir vienašališko sutarties nutraukimo pagrįstumo, spręstina, jog nagrinėjamoje byloje dominuojantis teisinis santykis yra civilinis teisinis santykis, dėl ko spręstina, kad byla yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Konstatavus, kad byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui, dėl kitų atskirojo skundo argumentų iš esmės nepasisakytina, nors pripažintina, kad ieškovės nurodyti duomenys apie Kauno apylinkės teisme nagrinėjamas analogiško pobūdžio bylas, kuriose pareikšti tokie pat reikalavimai, yra teisingi.

Atsižvelgiant į visus pirmiau nurodytus argumentus, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai išsprendė bylos rūšinio teismingumo klausimą, nepagrįstai sprendė, kad byla teisminga administraciniam teismui, dėl ko nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį kaip nenagrinėtiną bendrosios kompetencijos teisme. Nurodyti argumentai sudaro pagrindą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą patenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.