- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2009-07-09
- Bylos Nr.
- II-963-426/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00551-2009-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rūta Miliuvienė
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, sekretoriaujant Aurelijai Pauliukaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėm patrauktam asmeniui A. S. (S.), nukentėjusiam asmeniui V. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo (ATP) bylą pagal A. S. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Kelių policijos valdybos (KPV) Administracinės veiklos skyriaus (AVS) nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities VPK KPV Kelių patrulių rinktinės įgaliotas pareigūnas 2009 m. gegužės 16 d. A. S. surašė ATP protokolą už tai, kad jis tą dieną apie 12 val. 48 min. Vilniuje, Žirmūnų - Minties g. vairuodamas automobilį „Ford Mondeo“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) ir persirikiuodamas, nedavė kelio ta pačia kryptimi gretima juosta važiuojančiam automobiliui „Citroen Xantia“, v. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. G., su juo susidūrė. Sugadino abu automobilius. Šia veika pažeidė Kelių eismo taisyklių (KET) 109 p. reikalavimus (b. l. 7). Vilniaus apskrities VPK KPV AVS įgaliotas pareigūnas 2009 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. E856100 už pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 127 str. 2 d., padarymą A. S. skyrė 160 Lt baudą (b. 1. 10).
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo panaikinti minėtą nutarimą ir bylą nutraukti.
Skunde (b. l. 2-3) paaiškino, kad nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant įstatymuose įtvirtintas teisės normas. Nutarime nurodytos aplinkybės nėra patvirtintos jokiais patikimais įrodymais, priešingai, prieštarauja byloje esančiai medžiagai.
A. S. manymu, iš byloje esančių duomenų negalima daryti išvados, kad dėl jo veiksmų buvo apgadinti abu automobiliai. Byloje esantis ATP protokolas, kaip vienas iš pagrindinių bylos įrodymų, patvirtina, kad susidūrimas įvyko ne persirikiuojant į antrąją eismo juostą, o jam stovint antroje juostoje (cituoja iš ATP protokolo - „atsitrenkė į priekyje sustojusią transporto priemonę“). Šią aplinkybę taip pat patvirtina ir eismo įvykio schema, kurioje užfiksuotos automobilių padėtys po eismo įvykio. Eismo įvykio schema patvirtina, kad jo automobilis susidūrimo metu jau buvo užbaigęs persirikiavimo manevrą ir stovėjo prie ištisinės linijos, laukdamas žalio šviesoforo signalo. Automobilių apgadinimo pobūdis taip pat patvirtina, kad eismo įvykio kilimo priežastimi buvo kito administracinėn atsakomybėn patraukto asmens - V. G. veiksmai: eismo įvykio metu buvo apgadinta „Ford Mondeo“ galinė dalis, o „Citroen Xantia“ - priekinė dalis. Šie apgadinimo požymiai patvirtina, kad susidūrimas įvyko jam baigus persirikiavimo manevrą ir stovint. Taigi, pagrindiniai byloje esantys įrodymai - ATP protokolas, eismo įvykio schema, automobilių apgadinimo požymiai, jo paaiškinimas - vienareikšmiškai patvirtina, kad eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinti abu automobiliai, įvyko ne dėl jo neteisėtų veiksmų.
Institucija ar pareigūnas, nagrinėdamas ATP bylą, privalo ištirti ir analizuoti visus pateiktus įrodymus. Byloje esant prieštaringų įrodymų, turi būti nurodoma, dėl kokių priežasčių remiamasi vienais įrodymais, o kiti įrodymai laikomi nepatikimais, neturinčiais įrodomosios galios. Šiuo atveju visiškai neaišku, kodėl priimant skundžiamą nutarimą nebuvo vertinti aukščiau nurodyti byloje esantys įrodymai. Siekiant nustatyti, kurio būtent eismo įvykio dalyvio veika yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis, yra būtina detali byloje esančių įrodymų analizė.
Motyvuojamoji dalis
Iš bylos medžiagos matyti, kad susidūrimo priežastis buvo V. G. veiksmai. Kaip nurodyta ATP protokole, į „Ford Mondeo“ atsitrenkusio automobilio vairuotojas „nepasirinko greičio, atsidūrus priekyje kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, nesugebėjo laiku sustoti, atsitrenkė į priekyje sustojusią transporto priemonę“. Aplinkybę, jog V. G. nepasirinko greičio patvirtina ir nustatytas stabdymo kelias. Pagal nustatytą 24 m stabdymo kelią akivaizdu, kad į „Ford Mondeo“ atsitrenkęs automobilis važiavo didesniu nei leistina greičiu (apie 70 km/h) ir ši priežastis nulėmė nesugebėjimą laiku sustoti ir įvykusį susidūrimą. Tačiau dėl kokių priežasčių ši aplinkybė nebuvo įvertinta nagrinėjant ATP bylą, nėra aišku.
Konstatuojant pažeidimą turi būti įvertintos visos aplinkybės ir negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad ATP bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 4 d. nutarimas adm. byloje Nr. N-344/2004). Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais asmuo negali būti nubaustas pagal ATPK nuostatas, nutarimą dėl pažeidimo grindžiant prielaidomis. Nutarimo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes.
Teismo posėdyje A. S. skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad važiavo 50 km/h greičiu. Pradėjo mirksėti žalias šviesoforo signalas. Persirikiavo iki sankryžos likus 15 m, riedėjo, sustojo. Nuo smūgio jo automobilis atsidūrė už perėjos. Buvo atleidęs stabdžio pedalą. Tvirtino, kad kai sustojo, jau degė geltonas šviesoforo signalas.
Nukentėjusysis V. G. teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad A. S. persirikiavo per ištisinę juostą ir sustojo degant žaliam šviesoforo signalui. V. G. tvirtino, kad A. S. persirikiavo likus iki jo automobilio 15 m.
Skundas tenkintinas.
Vienas iš administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes (ATPK 248 str.). Organas (pareigūnas), nagrinėdamas teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar konkretus asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str.).
Kad atsirastų administracinė atsakomybė už inkriminuotą administracinio teisės pažeidimo protokole padarytą pažeidimą, turi būti nustatyta pažeidimo sudėtis, kurią sudaro keturi organiškai tarp savęs susiję objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, jo sudėties elementai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo asmuo gali būti pripažintas tik tuo atveju, kai kaltinančių įrodymų vertinimas leidžia pašalinti visas abejones dėl asmens kaltumo, o teisinantys įrodymai gali būti pripažinti neturinčiais įrodomosios galios.
A. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2009 m. gegužės 16 d. apie 12 val. 48 min. Vilniuje, Žirmūnų - Minties g. vairuodamas automobilį ir persirikiuodamas, nedavė kelio ta pačia kryptimi gretima juosta važiuojančiam automobiliui, su juo susidūrė; sugadino abu automobilius.
Pagal KET 109 p. persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei.
ATPK 127 str. 2 d. nustatyta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 Lt iki 200 Lt arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo 1 000 Lt iki 2 000 Lt.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. S. kategoriškai nesutinka su jam inkriminuojamu pažeidimu. Jo pozicija yra nuosekli: tiek paaiškinime policijai (b. l. 11), tiek skunde ir teisminio nagrinėjimo metu jis nurodė tas pačias įvykio aplinkybes, t. y. kad susidūrimas įvyko jam ne persirikiuojant į antrą eismo juostą, o stovint antroje eismo juostoje.
Įvertinus byloje surinktų įrodymų byloje visetą, darytina išvada, kad nėra neginčijamų įrodymų, kurie paneigtų tokią administracinėn atsakomybėn patraukto asmens iškeltą versiją.
V. G. paaiškinime policijai (b. l. 12) nurodė, kad važiavo pirma eismo juosta 50 km/h greičiu. Sankryžoje degė žalias šviesoforo signalas. Staiga iš antros juostos į pirmą eismo juostą prieš pat sankryžą pasuko „Ford“ ir sustojo. Teigė, kad nespėjo sustoti ir atsitrenkė į minėto automobilio galinį dešinį sparną. Teisminio nagrinėjimo metu V. G. pažymėjo, kad A. S. persirikiavo likus iki jo automobilio 15 m.
Taigi, iš tokių eismo įvykyje dalyvavusių vairuotojų paaiškinimų yra akivaizdu, kad pirma įvyko A. S. persirikiavimo manevras ir sustojimas, o po to buvo kontaktas tarp transporto priemonių. Todėl ATP protokole ir nutarime nepagrįstai nurodyta, kad A. S. persirikiuodamas nedavė kelio ta pačia kryptimi gretima juosta važiuojančiam automobiliui, tokiais veiksmais pažeisdamas KET 109 p. reikalavimus. Tokią versiją patvirtina ir fotolentelėse (b. l. 13-16) matomi transporto priemonių apgadinimai: „Ford Mondeo“ apgadinta galinė, o „Citroen Xantia“ – priekinė dalis.
Tai, kad sutinka su eismo įvykio vietos schema (b. l. 18), parašais patvirtino abu eismo įvykyje dalyvavę vairuotojai – A. S. ir V. G. Vadinasi, tai įrodymas, dėl kurio objektyvumo ginčų nekyla. Iš schemos matyti, kad užfiksuotas V. G. automobilio stabdymo kelias - 24 m, kas leidžia manyti, kad šis vairuojas nebuvo pasirinkęs saugaus važiavimo greičio tame kelio ruože.
Taigi, atsižvelgus į aukščiau išvardintas aplinkybes, vertintina, kad ne A. S. veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu.
Viešosios teisės šakose (tame tarpe ir administracinėje teisėje) taikomas principas – visos abejonės aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Atsižvelgdamas į šią principinę nuostatą bei surinktą byloje medžiagą, teismas daro išvadą, kad byloje neįrodyta, jog A. S. padarė policijos nutarime įvardintą pažeidimą.
ATPK 250 str. 1 d. 1 p. numato, kad ATP bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Darytina išvada, kad A. S. nepagrįstai buvo nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. nuostatas. Jo atžvilgiu priimtas nutarimas naikinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, o pažeidimo byla nutraukiama.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 2 p., 128 str.,
nutarė:
A. S. (S.) skundą tenkinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2009 m. gegužės 19 d. nutarimą Nr. E856100, kuriuo A. S. paskirta 160 Lt bauda, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą A. S. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.