- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-22
- Bylos Nr.
- e2A-1889-945/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-21091-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Marius Bartninkas, Edvardas Paliokas
- Atsakovas
- E. G., R. G.
- Ieškovas
- Z. K.
- Trečiasis asmuo
- D. K., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininko, pranešėjo), Edvardo Palioko ir Albinos Rimdeikaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Z. K. ieškinį atsakovams E. G. ir R. G. dėl leidimo atlikti ir įteisinti statybos darbus be bendraturčių sutikimo, tretieji asmenys – D. K. ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu prašė: 1) leisti ieškovui derinti G. V. parengtą projektą ,,Vandentiekio, nuotekų ir lietaus nuotekų tinklų statyba (duomenys neskelbtini)“ be atsakovų sutikimo; 2) leisti ieškovui įteisinti lietaus nuotekų tinklų statybą žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaune, ir žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaune, pagal G. V. parengtą projektą ,,Vandentiekio, nuotekų ir lietaus nuotekų tinklų statyba (duomenys neskelbtini)“, be atsakovų sutikimo; 3) leisti ieškovui per bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaune, kloti vandentiekio ir nuotekų tinklus pagal G. V. projektą ,,Vandentiekio, nuotekų ir lietaus nuotekų tinklų statyba (duomenys neskelbtini)“, parengtą remiantis uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ išduotomis prisijungimo sąlygomis, be atsakovų sutikimo; 4) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovui kartu su trečiuoju asmeniu D. K. priklauso 5461/8622 dalys žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, atsakovams priklauso 3161/8622 dalys šio žemės sklypo. Keičiantis kelių infrastuktūrai, tam, kad šis žemės sklypas turėtų susisiekimą su pagrindiniu keliu, ieškovas, trečiasis asmuo D. K. (ieškovo sutuoktinė) ir atsakovai bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigijo šalia esantį žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Ieškovas šiuose žemės sklypuose įrengė lietaus nuotekų tinklus, tačiau Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos dėl to, kad statyboms nebuvo gautas bendraturčių sutikimas, ieškovui surašė savavališkos statybos aktą ir privalomuoju nurodymu įpareigojo nugriauti savavališkai įrengtus lietaus nuotekų šalinimo tinklus iki 2020 m. kovo 18 d. Ieškovas turi teisę per privalomojo nurodymo įvykdymo terminą įteisinti statybą, išvengdamas tinklų išardymo. Ieškovas taip pat siekia nutiesti vandentiekio ir nuotekų tinklus ir prijungti juos prie (duomenys neskelbtini) g. esančių vandentiekio ir nuotekų tinklų, kad būtų užtikrintas vandens tiekimas ir buitinių nuotekų šalinimas iš ieškovui priklausančio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Nuotekų tinklai numatyti tiesti ieškovui ir jo sutuoktinei skirtose naudotis žemės sklypų dalyse arba sklypų bendro naudojimo dalyse, todėl atsakovų teisių niekaip nepažeidžia. Nepaisant to, atsakovai nepriima jiems siunčiamų procesinių dokumentų, duoti sutikimą tinklų tiesimui nesutinka, motyvų nenurodo.
Atsiliepimas
2. Atsakovai atsiliepimu prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime į ieškinį ir bylą nagrinėjant teisme atsakovai nurodė, kad derybos dėl nuotekų tinklų tiesimo per šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą vyko dar 2016 m. Atsakovai neprieštaravo, kad tinklai būtų vedami šalia sklype esančio kelio, tačiau ne po juo. Ieškovui nutiesus tinklus be atsakovų sutikimo, kelias buvo deformuotas. Atsakovų teisės yra pažeidžiamos, kadangi nepaisoma jų nuomonės. Sutikimo patvirtinti G. V. parengtą projektą ,,Vandentiekio, nuotekų ir lietaus nuotekų tinklų statyba (duomenys neskelbtini)“ atsakovai neduoda, kadangi tinklai suprojektuoti tik ieškovui, o turėtų būti suprojektuoti taip, kad prie jų galėtų prisijungti ir atsakovai.
3. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į ieškinį prašė dėl ieškinio pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.
4. Trečiasis asmuo D. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinio reikalavimus palaiko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimu ieškinį tenkino: leido ieškovui derinti G. V. parengtą projektą ,,Vandentiekio, nuotekų ir lietaus nuotekų tinklų statyba (duomenys neskelbtini)“ be atsakovų sutikimo; leido ieškovui įteisinti lietaus nuotekų tinklų statybą žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaune, ir žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagal G. V. parengtą projektą ,,Vandentiekio, nuotekų ir lietaus nuotekų tinklų statyba (duomenys neskelbtini)“, be atsakovų sutikimo; leido ieškovui per bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaune, kloti vandentiekio ir nuotekų tinklus pagal G. V. projektą ,,Vandentiekio, nuotekų ir lietaus nuotekų tinklų statyba (duomenys neskelbtini)“, parengtą remiantis uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ išduotomis prisijungimo sąlygomis, be atsakovų sutikimo; priteisė ieškovui iš kiekvieno atsakovo po 573,25 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
6. Teismas nurodė, kad ieškovas nutiesti vandentiekio ir nuotekų tinklus bei įteisinti lietaus nuotekų tinklus siekia norėdamas užtikrinti vandens tiekimą į jam priklausantį pastatą (duomenys neskelbtini), Kaune, lietaus ir nuotekų šalinimą iš jo. Pastatas naudojamas verslui vykdyti, būtina užtikrinti darbuotojų higienos poreikius. Nuotekų šalinimas į esamus buitinių nuotekų tinklus ir vandens tiekimo užtikrinimas ne tik pagerins darbuotojų darbo sąlygas, tačiau taip pat padidins nekilnojamojo turto vertę.
Atsiliepimas
7. Teismas pažymėjo, kad atsakovai atsiliepime ir teismo posėdžio metu iš esmės nepateikė jokių argumentų, kaip ieškovo pateiktame G. V. parengtame projekte ,,Vandentiekio, nuotekų ir lietaus nuotekų tinklų statyba (duomenys neskelbtini)“ numatyti sprendimai pažeistų jų teises ar teisėtus interesus. Nepaisant to, kad lietaus nuotekų tinklus ieškovas įrengė savavališkai, atsakovai nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių jų argumentą, jog dėl to pablogėjo kelio būklė ar buvo kitaip pažeistos atsakovų teisės. Priešingai, ieškovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad, atlikus lietaus nuotekų tinklų tiesimo darbus, bendro naudojimo kelio kokybė ženkliai pagėrėjo. Šią aplinkybę, teismo vertinimu, patvirtina ieškovo pateiktos nuotraukos, darytos iki ir po lietaus nuotekų tinklo įrengimo.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas nustatė, kad ieškovui dėl lietaus nuotekų šalinimo tinklų įrengimo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), surašytas savavališkos statybos aktas, taip pat privalomas nurodymas iki 2020 m. kovo 18 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti įrengtą 200 mm diametro lietaus nuotekų šalinimo tinklą. Siekdamas įteisinti statybą, ieškovas turi gauti statybą leidžiantį dokumentą, kuriam būtinas žemės sklypų bendraturčių rašytinis sutikimas (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys neleidžia spręsti, jog nutiesti lietaus nuotekų tinklai kaip nors pažeistų atsakovų teises ar teisėtus interesus. Ieškovo pateiktos nuotraukos patvirtina lietaus nuotekų tinklo reikalingumą, siekiant apsaugoti jam priklausantį turtą, o atsakovai nenurodė jokių aplinkybių, kaip įrengti lietaus nuotekų tinklai pažeidžia jų teises.
9. Teismo vertinimu, atsakovų išdėstyti nesutikimo motyvai nėra pagrįsti realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, o yra nulemti priešiškų šalių santykių. Ta aplinkybė, kad, kaip teigė atsakovas teismo posėdžio metu, jis vienas finansavo elektros tinklo įrengimo darbus, nesudaro pagrindo reikalauti, jog nuotekų ir vandentiekio tinklų projektas ieškovo lėšomis būtų rengiamas visiems bendraturčiams. Atsakovai nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad, ieškovui įsirengus vandentiekio ir nuotekų tinklus, atsakovai nebeturės galimybės prisijungti prie bendro nuotekų tinklo ar prie ieškovo įrengtų tinklų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovas E. G. prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti atsakovui iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Teismas sprendimą motyvavo tuo, kad atsakovai nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog, ieškovui įsirengus vandentiekio ir nuotekų tinklus, atsakovai nebeturės galimybės prisijungti prie miesto tinklo ar net prie ieškovo įrengtų tinklų, tačiau šioje byloje būtent ieškovas turėjo pagrįsti ir įrodyti, kad jo reikalavimų įgyvendinimas nebus priešingas bendraturčių interesams, o ne apsiriboti bendro pobūdžio deklaratyviais pareiškimais apie tariamą bendraturčių teisių nepažeidimą.
1.2. Teismas neištyrė visų byloje esančių įrodymų bei faktinių bylos aplinkybių. Teismas visiškai neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad 2019 m. rugsėjo mėn. ieškovas statybos darbus atliko ne taip, kaip numatyta jo užsakymu parengtame projekte „Vandentiekio nuotekų ir lietaus nuotekų tinklų statyba (duomenys neskelbtini)“, kas reiškia, jog net ir patenkinus ieškinį ieškovas neturės galimybės atlikti neteisėtos statybos įteisinimo, nes projektas neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, darbai atlikti ne pagal projektą (projektas parengtas ne pagal tai, kokie darbai faktiškai yra atlikti). Ieškovo pateiktame projekte nėra numatytos nuotekų tvarkymo vamzdynų apsaugos zonos (Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – SŽNSĮ) 42 straipsnio 1 dalis), todėl šio projekto pagrindu negali būti išduotas statybą leidžiantis dokumentas.
1.3. Teismo posėdžių metu atsakovas nurodė, kad savavališkai įrengtų komunikacijų legalizavimas pažeis jo teises, nes jam bus užkirstas kelias įsirengti tokias pačias komunikacijas jam priklausančio pastato aptarnavimui. Atsakovui ir ieškovui bendrai priklausanti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, dalis yra 6,5 m pločio, o norint šalia nutiestų komunikacijų įrengti tokias pačias, tai reikėtų padaryti mažiausiai 5 m atstumu nuo ieškovo įrengtų tinklų, todėl atsakovas negalėtų to padaryti šalims priklausančioje sklypo dalyje.
1.4. Ieškovas reikalavimą duoti sutikimą išreiškė net nepateikęs atsakovui projektinės dokumentacijos. To padaryti 2019 m. spalio mėn. jis negalėjo, nes dokumentacija buvo parengta prieš pat ieškinio pateikimą (2019 m. lapkričio mėn.).
Atsiliepimas
11. Ieškovas atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodoma, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, būtent atsakovai turėjo įrodyti, jog ieškovui įsirengus vandentiekio ir nuotekų tinklus, bei įteisinus jau įrengtus lietaus nuotekų tinklus, atsakovai neturės galimybės prisijungti prie miesto tinklų ar ieškovo įrengtų tinklų (CPK 12, 178 straipsniai). Tokių įrodymų atsakovai nepateikė. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovas reikalavimą duoti sutikimą dėl vandentiekio, nuotekų ir lietaus nuotekų tinklų įrengimo išreiškė nepateikęs atsakovui projektinės dokumentacijos. Ieškovas atsakovų gyvenamosios vietos adresu paštu siuntė prašymą dėl sutikimo, pridėjęs ketinamų atlikti darbų projektinį pasiūlymą/schemą, tačiau tokio laiško atsakovai nepriėmė ir jis liko neįteiktas. Tuomet ieškovas bandė gauti bendraturčių sutikimą per antstolę. Be to, atsakovas turėjo visas galimybes susipažinti su projektu ieškovui kreipusis į teismą, kadangi projektas buvo pateiktas kartu su ieškiniu. Skunde nurodyti teiginiai dėl atsakovo teisių bei teisėtų interesų pažeidimo dėl ieškovo parengto projekto tariamo neatitikimo faktinei situacijai yra visiškai neteisingi. SŽNSĮ 43 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodyta, kas yra draudžiama vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonose. Draudimo tiesti vandentiekio tinklus šioje apsaugos zonoje įstatymas nenumato, todėl atsakovo teiginiai apie tariamą negalėjimą šalia nutiestų komunikacijų nutiesti tokias pačias komunikacijas ginčo šalims priklausančiame sklype neteisingi ir nepagrįsti. Atsakovo pozicija dėl tariamo jo teisių pažeidimo bylos nagrinėjimo metu nebuvo nuosekli ir nuolat kito. Pradžioje atsakovas teigė, kad jo teisės būtų pažeistos, nes būtų sugadintas bendrosios nuosavybės teise šalims priklausančiame sklype esantis kelias. Ieškovui pateikus įrodymus, kad kelias sugadintas nebuvo, o buvo netgi pagerintas, atsakovas laikėsi pozicijos, kad jo teisės pažeidžiamos, kadangi projekte nenumatytas vandentiekio ir nuotekų tinklų įrengimas ieškovo lėšomis ir atsakovui. Galiausiai apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad projektas bei pagal jį ketinami atlikti darbai pažeidžia jo interesus, kadangi tariamai užkerta kelią jam tame pačiame žemės sklype įsirengti tokius pačius tinklus. Toks atsakovo nenuoseklumas tik patvirtina, kad atsakovas piktnaudžiauja savo, kaip bendraturčio, teisėms ir siekia bet kokiu būdu uždrausti ieškovui tiesti vandentiekio ir nuotekų tinklus bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame žemės sklype, siekdamas tariamų savo interesų apsaugos nepagrįsto kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovui kartu su sutuoktine trečiuoju asmeniu D. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 5461/8622 dalys 0,8622 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune. Kitos 3161/8622 dalys šio žemės sklypo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso atsakovams. Ieškovui kartu su sutuoktine D. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise taip pat priklauso 22/27 dalys 0,2700 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune. Kitos 5/27 dalys šio žemės sklypo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso atsakovams. Šalys neginčija ir faktinių aplinkybių, kad 2019 m. ieškovas, be atsakovų, kaip žemės sklypų bendraturčių, sutikimo, neparengęs statinio projekto ir negavęs statybą leidžiančio dokumento, šiuose žemės sklypuose įrengė lietaus nuotekų šalinimo tinklus, dėl ko Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2020 m. rugsėjo 18 d. surašė Savavališko statybos aktą Nr. SSA-20-190918-00083 ir Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-190918-00084, kuriuo ieškovas įpareigotas iki 2020 m. kovo 18 d. nugriauti lietaus nuotekų šalinimo tinklą. Ieškovo užsakymu, siekiant įteisinti lietaus nuotekų šalinimo tinklų statybą, taip pat ieškovui planuojant nutiesti vandentiekio ir nuotekų tinklus į sklypą (duomenys neskelbtini) (užtikrinant vandens tiekimą ir buitinių nuotekų šalinimą ieškovui priklausančiam pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini)) G. V. parengė projektą ,,Vandentiekio, nuotekų ir lietaus nuotekų tinklų statyba (duomenys neskelbtini)“. Projektas buvo parengtas pagal uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ išduotas prisijungimo sąlygas.
14. Ginčas byloje kilo dėl ieškovo teisių įteisinti savavališkai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose įrengtus lietaus nuotekų tinklus, taip pat kloti naujus vandentiekio ir nuotekų tinklus šiuose žemės sklypuose be žemės sklypų bendraturčių sutikimo įgyvendinimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, konstatavęs, kad atsakovai savo atsisakymo duoti sutikimą nurodytiems darbams nepagrindė realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme. Atsakovas, nesutikdamas su šiuo teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą.
15. Teisėjų kolegija, susipažinusi su civilinės bylos medžiaga, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos išvadų pagrįstumo ir nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą.
16. Skundo argumentas, kad ieškovas reikalavimą duoti sutikimą išreiškė net nepateikęs atsakovui projektinės dokumentacijos, kuri buvo parengta prieš pat ieškinio pateikimą (2019 m. lapkričio mėn.), vertintinas kaip formalus ir nesudarantis pagrindo atmesti ieškinį. Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimas statytojui atskleisti bendraturčiams savo siekius (pateikiant jiems projektinius pasiūlymus, statybos projektą ar pan.) yra nustatytas tam, jog kiti bendraturčiai galėtų pareikšti savo argumentuotą poziciją dėl statybos darbus inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad ieškovas kartu su ieškiniu teismui pateikė G. V. parengtą projektą ,,Vandentiekio, nuotekų ir lietaus nuotekų tinklų statyba (duomenys neskelbtini)“, ir šis projektas kartu su kitais procesiniais dokumentais buvo įteiktas atsakovui. Taigi atsakovas turėjo visas galimybes įvertinti ieškovo planuojamų įteisinti ir ketinamų vykdyti statybos darbų poveikį savo teisėms ir/ar įstatymo saugomiems interesams bei dėl to pareikšti savo poziciją teisme. Vien tai, kad šis projektas atsakovui galimai nebuvo pateiktas susipažinti dar prieš ieškovui kreipiantis į teismą, nesudaro pagrindo netenkinti ieškovo reikalavimų, nes iš byloje atsakovų užimtos pozicijos akivaizdu, jog ieškovas tokio sutikimo nebūtų gavęs ir tuo atveju, jeigu šis projektas atsakovams būtų pateiktas anksčiau. Atsakovai ne tik atsisakė priimti antstolės padėjėjos mėgintus įteikti ieškovo dokumentus (antstolės S. Vaicekauskienės padėjėjos N. Ž. 2019 m. rugsėjo 23 d. pažyma dėl procesinių dokumentų įteikimo), bet ir nagrinėjant bylą teisme susipažinę su pateiktu projektu ieškinio nepripažino, jo reikalavimus ginčijo, sudaryti taikos sutartį nepageidavo.
17. Atsakovas akcentuoja, kad aplinkybė, jog ieškovas prieš kreipdamasis į teismą bendraturčiams tinkamai neatskleidė savo planų, turi būti įvertinta byloje sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Teisėjų kolegija su tokiu argumentu nesutinka. Kaip minėta, ši aplinkybė, jai pasitvirtinus, būtų teisiškai reikšminga tik tuo atveju, jeigu su ieškovo ketinimais tik teisme tinkamai supažindinti atsakovai būtų davę sutikimą ieškovo planuojamiems darbams. Tokiu atveju būtų pagrindas konstatuoti ieškovo veiksmų inicijuoti teisminį procesą nepagrįstumą. Kadangi net ir susipažinę su projektu atsakovai ginčijo ieškinio reikalavimų pagrįstumą, bylinėjimosi išlaidų atsiradimą nulėmė ne galimas projektinės dokumentacijos nepateikimas atsakovams iki teismo proceso iniciavimo, bet būtent atsakovų nesutikimas su ieškovo reikalavimais.
18. Atsakovo nurodomos aplinkybės, kad ieškovo užsakymu projektas „Vandentiekio nuotekų ir lietaus nuotekų tinklų statyba (duomenys neskelbtini)“ parengtas ne pagal tai, kokie ketinami įteisinti darbai buvo faktiškai atlikti, taip pat neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, nes projekte nėra numatytos nuotekų tvarkymo vamzdynų apsaugos zonos, dėl ko net ir patenkinus ieškinį ieškovas neturės galimybės atlikti neteisėtos statybos įteisinimo ir gauti statybą leidžiančio dokumento, neturi jokios teisinės reikšmės vertinant ieškovo reikalavimų pagrįstumą, nes šios aplinkybės nėra niekaip susijusios su atsakovo teisėmis į bendrą daiktą ar jo, kaip bendraturčio, teisėtų interesų apsauga. Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra tai, ar atsakovai pagrįstai atsisako duoti ieškovui sutikimą įteisinti atliktus lietaus nuotekų tinklų statybos darbus bei vykdyti naują vandentiekio ir nuotekų tinklų statybą šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, bet ne tai, ar ieškovo užsakymu parengtas statybos projektas atitinka normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, ar projektas atitinka faktiškai atliktus ir siekiamus įteisinti savavališkos statybos darbus. Šias atsakovo nurodytas aplinkybes vertins kompetentingoms valstybės ir savivaldybės institucijos. Bylose dėl atsisakymo duoti sutikimą bendraturčiui įgyvendinti teisę statybą teismas patikrina tik tai, ar bendraturčio pasirinktas šios teisės įgyvendinimo būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos nepažeidžia kitų bendraturčių teisių į bendrą daiktą ar teisėtų interesų. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo argumentai dėl ieškovo pateikto projekto atitikties faktiškai atliktiems savavališkos statybos darbams ir normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams negali turėti jokios įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
19. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių. Atsakovo teigimu, ieškovas turėjo pagrįsti ir įrodyti, kad jo reikalavimų įgyvendinimas nebus priešingas kitų bendraturčių interesams, o pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, tokį sprendimą motyvuodamas tuo, jog atsakovai nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad, ieškovui įsirengus vandentiekio ir nuotekų tinklus, atsakovai nebeturės galimybės prisijungti prie miesto tinklo ar net prie ieškovo įrengtų tinklų. Tačiau, kaip pagrįstai pastebėjo ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą, tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kitiems bendraturčiams neleidžiama ginčyti bendraturčio siekiamos įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktos teisės, susijusios su bendru daiktu, bendraturčiai gali ginčyti tik kito bendraturčio teisių įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003, 2004 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-604, 2009 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009, 2012 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-267/2012). Kitaip tariant, šio pobūdžio bylose ieškovui pakanka nurodyti, kokiu būdu jis siekia savo teisių įgyvendinimo, kuriam yra reikalingas bendraturčių sutikimas, o pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą yra pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą asmeniui. Būtent bendraturtis, neduodantis sutikimo, turi nurodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus (CPK 178 straipsnis), iš kurių galima būtų daryti išvadą, kad planuojami atlikti ar siekiami įteisinti statybos darbai pažeidžia jo teises ar įstatymo saugomus interesus. Atsakovai šios jiems tenkančios įrodinėjimo pareigos neįvykdė, savo nesutikimo motyvų leistinais įrodymais nepagrindė ir nuosavybės teisių pažeidimo neįrodė.
20. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovai savo atsisakymo nepagrindė realia savo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, nurodo, jog ieškinio reikalavimų tenkinimas pažeis atsakovo teises, nes dėl inžinerinių tinklų apsaugos zonos egzistavimo jam bus užkirstas kelias įsirengti tokias pačias komunikacijas jam priklausančio pastato aptarnavimui. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais skundo argumentais. Atsakovas teisingai pastebi, kad pagal SŽNSĮ vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų inžineriniams tinklams privalės būti nustatyta apsaugos zona, kurios ribos, įvertinus vamzdynų įrengimo gylį (iki 2,5 metrų), bus po 2,5 metro į abi puses nuo vamzdyno ašies (SŽNSĮ 42 straipsnio 2 dalis). Būtent tokio pločio inžinerinių tinklų apsaugos zona yra numatyta ir G. V. parengtame projekte ,,Vandentiekio, nuotekų ir lietaus nuotekų tinklų statyba (duomenys neskelbtini)“. Tačiau pažymėtina, kad pagal SŽNSĮ 43 straipsnio, reglamentuojančio specialiąsias žemės naudojimo sąlygas vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonose, 1 dalies nuostatas, naujų vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų inžinerinių tinklų statybos darbai tokiose apsaugos zonose nėra draudžiami. Atsakovas, norėdamas įsirengti inžinerinius tinklus ir juos ketindamas tiesti per teritoriją, patenkančią į ieškovo planuojamų įteisinti ir planuojamų statyti naujų inžinerinių tinklų apsaugos zoną, tai galės padaryti gavęs šios infrastruktūros savininko ar valdytojo pritarimą tokiems darbams (SŽNSĮ 43 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tačiau, kaip spręstina iš SŽNSĮ 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto reglamentavimo, nepritarimas tokiems statybos darbams būtų pagrįstas tik tuo atveju, jeigu šie darbai pažeistų infrastruktūros techninės saugos reikalavimus ir (ar) keltų pavojų aplinkai, žmonių turtui, jų gyvybei ar sveikatai. Nagrinėjamu atveju atsakovas tokių SŽNSĮ 43 straipsnio 3 dalyje numatytų aplinkybių, kurios sudarytų objektyvias kliūtis atsakovui įsirengti inžinerinius tinklus šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, egzistavimo neįrodinėjo, o apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir aptartą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad ieškovo savavališkai įrengtų lietaus nuotekų tinklų įteisinimas ir naujų vandentiekio ir nuotekų tinklų statyba bei šių inžinerinių tinklų apsaugos zonos nustatymas neužkirs kelio atsakovui ateityje įsirengti inžinerinius tinklus jam priklausančio pastato aptarnavimui, todėl argumentai, susiję su šios teisės tariamu pažeidimu, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.
21. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš bylos aplinkybių matyti, jog atsakovas atsisakymo duoti ieškovui sutikimą motyvus keitė, teikė skirtingas pozicijas dėl jo teisių ir interesų pažeidimo, t. y. pradžioje nesutikimą motyvavo tuo, jog bus sugadintas bendrosios nuosavybės teise šalims priklausančiame sklype esantis kelias, tačiau, ieškovui pateikus įrodymus, kad kelias sugadintas nebuvo, atsakovas nurodė, jog projektas bei pagal jį ketinami atlikti darbai pažeidžia jo interesus tuo aspektu, kad užkirs kelią atsakovui tame pačiame žemės sklype įsirengti analogiškus tinklus, šių savo teiginių pagrįstumo neįrodydamas. Todėl atsakovo elgesys vertintinas kaip siekis trukdyti ieškovui įgyvendinti nuosavybės teisę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalis).
22. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir / ar procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas.
24. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš jo ieškovui priteisiamas 1 224,52 Eur ieškovo turėtų išlaidų advokato pagalbai rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą apmokėti atlyginimas, kadangi šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (aktuali redakcija) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio (1 398,50 Eur * 1,3 = 1 818,05 Eur).
25. Teismų išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliaciniame procese, neskirstytinos, nes neviršija minimalios skirstytinos 5 Eur sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui Z. K., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo E. G., gim. (duomenys neskelbtini), 1 224,52 Eur (tūkstančio dviejų šimtų dvidešimt keturių eurų 52 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.