- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-08
- Bylos Nr.
- e2-165-157/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Čekanauskaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „MP Consulting Group“
- Pareiškėjas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir uždarosios akcinės bendrovės, „GRIFS AG“
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „MP Consulting Group“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 9 d. nutarties, kuria įmonei iškelta bankroto byla Nr. B2-3408-656/2014 pagal pareiškėjų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir uždarosios akcinės bendrovės „GRIFS AG“ pareiškimus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – VSDFV) 2014-01-22 kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašė iškelti atsakovui UAB „MP Consulting Group“ bankroto bylą, administratoriumi skirti UAB „Alnertatyva verslui“. Nurodė, kad bendrovė yra nemoki, nes 2013-12-01 įsiskolinimas sudarė 35 361,39 Lt, kuris nuolat didėja, atsakovo turimas turtas, tai yra žemės sklypas ir transporto priemonė yra areštuoti.
Pareiškėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pareiškime nurodė, kad atsakovo UAB „MP Consulting Group“ įsiskolinimas valstybės (savivaldybės) biudžetui 2014-01-21 sudarė 280 764,65 Lt, jis yra nemokus, todėl keltina bankroto byla, o bankroto administratoriumi skirtinas Erikas Sivickis.
Pareiškėjas UAB „GRIFS AG“ prašė atsakovui UAB „MP Consulting Group“ iškelti bankroto bylą, administratoriumi skirti UAB „Tigesta“. Teigė, kad jis yra nemokus, nes jam nuo 201310-03 yra skolingas 29 840,88 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 9 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovui UAB „MP Consulting Group“, administratoriumi paskyrė UAB „Tigesta“.
Remdamasis 2014-09-30 balanso duomenimis, teismas konstatavo, kad įmonės turtas sudarė 1 371 777 Lt, iš jo ilgalaikis – 60 247 Lt, trumpalaikis – 1 311 530 Lt (atsargos – 389 783 Lt, per vienerius metus gautinos sumos – 278 168 Lt, kitas trumpalaikis turtas – 643 579 Lt), per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 566 304 Lt, o pagal 2014-09-30 pelno – nuostolių ataskaitos duomenis 2014 metais bendrovė turėjo 77 686 Lt nuostolių. Pagal pateiktą kreditorių sąrašą nustatė, kad pradelsti įsipareigojimai įmonės kreditoriams 2014-09-30 sudarė 454 577,10 Lt, o debitoriniai įsiskolinimai – 958 607,83 Lt. Teismas konstatavo, kad pagal šiuos duomenis pradelstų įsiskolinimų santykis vienareikšmiai nepatvirtina atsakovo galimo nemokumo, tačiau sprendė, kad jie turi būti įvertinti kitų byloje esančių duomenų kontekste.
Remdamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, teismas nustatė, kad atsakovas 2014-09-30 balanso sudarymo metu nekilnojamojo turto neturėjo, o vienintelis nekilnojamojo turto objektas – žemės sklypas, adresu Ažubalių k., Avižienių sen., Vilniaus raj., 2014-03-07 buvo parduotas iš varžytynių. Nurodė, kad 2014 m. beveik visą įmonės turtą sudarė trumpalaikis turtas (1 371 777 Lt), kurį sudarė 643 579 Lt kitas trumpalaikis turtas: 547 798,85 Lt P. P. suteiktų paskolų suma, 28 146,28 Lt už paskolas sukauptos palūkanos ir 67 343,94 Lt šio asmens depozitas. Nustatė, kad įmonė P. P., kuris nuo 2013-10-01 tapo įmonės vadovu, neterminuotai suteikė septynias paskolas laikotarpiu nuo 2011-08-10 iki 2013-12-31 (2011-08-10 – 57 600 Lt paskolą, 2011-09-19 – 22 654,01 Lt, 2011-09-26 – 122 627,74 Lt, 2011-10-03 – 145 000 Lt, 2013-01-09 – 100 000 Lt, 2013-10-03 – 102 268 Lt, 2013-12-31 – 24 200 Lt), kurių bendra suma – 574 349,75 Lt. Nurodė, kad dalis šių paskolų suteikta jau įmonei turint finansinių sunkumų: VMI nepriemokų išieškojimo iš UAB „MP Consulting Group“ veiksmų ėmėsi nuo 2012-01-11, o VSDFV – nuo 2013-11-25, įsiskolinimai valstybės (savivaldybių) biudžetams ir socialinio draudimo fondui nuolat auga. Atkreipė dėmesį į tai, kad įmonės vadovas nepateikė teismui duomenų apie galimybę grąžinti įmonei gautas paskolas, nors jų dydis fiziniam asmeniui laikytinas itin dideliu. Remdamasis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad iš P. P. yra vykdomi 288 133,04 Lt ir 40 756,53 Lt išieškojimai kreditoriaus J. K. naudai pagal notarų biuro išduotus vykdomuosius dokumentus (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-4519-808/2014). Šios aplinkybės, teismo nuomone, leidžia daryti prielaidą apie galimai apsunkintas P. P. finansines galimybes grąžinti UAB „MP Consulting Group“ paimtas paskolas.
Vadovaudamasis šiomis aplinkybėmis, teismas sprendė, kad į įmonės balansą įtraukta 643 579 Lt trumpalaikis turtas vertintinas kritiškai ir turėtų būti eliminuojamas iš bendro turto. Remdamasis šiais duomenimis, teismas konstatavo, kad pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę įmonės turto, todėl laikytina, kad UAB „MP Consulting Group“ atitinka nemokios įmonės kriterijus, todėl jai keltina bankroto byla.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas UAB „MP Consulting Group“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas tuo, kad teismas, spręsdamas dėl atsakovo nemokumo, rėmėsi tik prielaidomis, neatsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo nurodymą išsiaiškinti realią atsakovo mokumo padėtį, nebuvo aktyvus, nevertino gautinų sumų pagal išrašytas sąskaitas faktūras, neišsiaiškino, kuriems atsakovo kreditorių reikalavimams įvykdyti jau yra suėję įsipareigojimo vykdymo terminai, netinkamai įvertino pradelstų įsipareigojimų dydį: pusė įmonės turto (neskaičiuojant suteiktų paskolų) sudaro 398 713,25 Lt, o pradelsti įsipareigojimai – 469 092,25 Lt taigi tik nežymiai viršija šį turtą. Įmonė yra veikianti, specializuojasi teisinių, buhalterinės apskaitos, turto priežiūros ir realizavimo paslaugų teikimu bankrutuojančioms bendrovėms, o tai sąlygoja paslaugų gavėjų atsiskaitymo sunkumus. Todėl, apelianto nuomone, bendrovė nėra nemoki, nes yra susidūrusi tik su laikinais sunkumais. Teigia, kad jis, kaip paskolą iš įmonės gavęs asmuo, ketina dalį paskolos, tai yra 200 000 Lt, grąžinti, o tai sąlygotų ženklų pradelstų įsiskolinimų sumažinimą.
Atsiliepimas
Pareiškėjas VSDFV atsiliepime prašė atskirąjį skundą atmesti, nes teismo nustatyti ir konstatuoti faktai patvirtina tai, kad įmonė veiklos nevykdo, yra nemoki. Pagal finansinių ataskaitų duomenis bendrovės įsiskolinimas 2014-10-01 sudarė 71 125,76 Lt (iš jų 67 565,55 Lt VSD įmokų ir 3 560,21 Lt delspinigių), valstybinį socialinį draudimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytais dydžiais ir terminais nemoka privalomų valstybinio socialinio draudimo įmokų daugiau kaip 12 mėnesių, įmonėje yra 6 apdraustieji, kuriems skaičiuojamos įmokos, todėl įsiskolinimas ir toliau didėja, tačiau įmonės vadovas nesikreipė su prašymu dėl skolos atidėjimo. Nurodo, kad P. P. skolos grąžinimas įmonei yra apsunkintas ir kelia abejonių, nes jis taip pat vykdo veiklą kaip advokato padėjėjas ir privalo mokėti socialinio draudimo įmokas už save kaip savarankiškai dirbantį asmenį įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, tačiau 2014-10-01 įmokų skola biudžetui yra 50 640,82 Lt, 2014-02-07 Registrų centro ir VĮ Regitros duomenimis registruotino turto neturi, jo atžvilgiu antstolis vykdo priverstinį skolos išieškojimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje yra sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta skundžiama teismo nutartis, kuria atsakovui UAB „MP Consulting Group“ iškelta bankroto byla.
Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) normas bankrotas yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos. Bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius.
Kaip teisingai skunde nurodė apeliantas, įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai ji nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Apeliantas taip pat teisus teigdamas, kad sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, labai svarbu išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki, nebegalės vykdyti veiklos ir bankroto bylos iškėlimas yra optimaliausia priemonė, leidžianti apsaugoti kreditorių interesus, ar, priešingai, įmonė turi tik laikinų finansinių sunkumų (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-887/2008 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju apeliantas iš esmės nesutinka su teismo išvada, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto jos turto vertės ir todėl yra nemoki. Apeliacinis teismas sprendžia, kad skunde pateikiami argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo (CPK 178 str.).
Kaip minėta, pagal įmonės 2014 metų balanso duomenis, 2014-09-30 turtas sudarė 1 371 777 Lt, iš jo ilgalaikis – 60 247 Lt, trumpalaikis – 1 311 530 Lt. Trumpalaikį turtą sudarė atsargos – 389 783 Lt, per vienerius metus gautinos sumos – 278 168 Lt, kitas trumpalaikis turtas – 643 579 Lt. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 566 304 Lt, pagal 2014-09-30 pelno – nuostolių ataskaitos duomenis 2014 metais bendrovė turėjo 77 686 Lt nuostolių. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vertinant vien šiuos duomenis, nėra pagrindo spręsti dėl įmonės nemokumo, tačiau būtina išsiaiškinti, ar nėra kitų objektyvių prielaidų, sudarančių pakankamą pagrindą išvadai, kad įmonė faktiškai yra nemoki, nustatyti, kokia yra reali įmonės balanse nurodyto turto vertė, kokie ir kiek yra pradelstų įsipareigojimų ir kt.
Minėta, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 643 579 Lt trumpalaikio turto dydis, kurį sudaro 574 349,75 Lt vadovui P. P. suteiktos paskolos, 28 146,28 Lt už šias paskolas sukauptos palūkanos bei 67 343,94 Lt jam suteiktas depozitas, vertintinas kritiškai ir negali būti traktuojamas kaip realus įmonės turtas: paskolos buvo teikiamos nuo 2011-08-10 iki 2013-12-31, neterminuotai, buvo susitarta, kad paskola turi būti grąžinama per 30 kalendorinių dienų nuo pareikalavimo. Iš byloje esančių šalių procesinių bei kitų dokumentų matyti, kad nei viena paskola ar jos dalis bendrovei iki šiol nėra grąžinta, kad buvęs įmonės vadovas įstatymo nustatyta tvarka ir terminais 2014-10-01 nėra sumokėjęs 50 640,82 Lt socialinio draudimo įmokų už advokato padėjėjo vykdytą veiklą; kad pagal viešųjų registrų duomenis šis asmuo jokio turto neturi; kad pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis jo atžvilgiu nuo 2014-02-10 yra vykdomos priverstinio daugiau kaip 300 000 Lt skolos išieškojimo procedūros. Kartu pažymėtina, kad pagal viešuosius duomenis P. P. iš advokatų padėjėjų sąrašų yra išbrauktas 2013 metais, tuo tarpu advokatų sąraše šio asmens nėra.
Apeliantas skunde teigia, kad įmonės vadovas, kuriam ši yra suteikusi paskolą, ketina grąžinti jos dalį ir tokiu būdu įmonė būtu pajėgi atsiskaityti su dalimi kreditorių. Tačiau sutiktina su pareiškėjo VSDFV atsiliepime nurodytais teiginiais, kad šie jo argumentai yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais įrodymais (nenurodoma nei kada, nei iš kokio turto ruošiamasi grąžinti skolą etc.). Tokie įrodymai nepateikti nei apeliacinės instancijos teismui, nors, kaip žinoma, šis teismas yra fakto instancija (CPK 178 str.).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įmonės vadovas iš esmės strategiškai valdo įmonę, atsako už jos tikslų įgyvendinimą, įstatymuose, kituose teisės aktuose, taip pat įstatuose nustatytų pareigų vykdymą, veiklos organizavimą; jo pareiga įmonei yra fiduciarinio pobūdžio, t. y. grindžiama pasitikėjimu, toks asmuo turi būti lojalus vadovaujamai bendrovei, veikti išimtinai jos interesais, rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, pagal objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą bei kvalifikuotai daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad įmonė veiktų pagal įstatymus, kitus teisės aktus– nustatoma, ar taip buvo elgiamasi. Kaip ne kartą nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, šių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas, kai dėl to bendrovei kyla žala (nuostoliai), lemia šio asmens atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas, tai yra pareigą visiškai atlyginti padarytą žalą (CK 2.81 str. 1 d., 2.82 str. 1 d., 2.87 str., 6.246-6.249 str., Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 19 str. 6, 8 d., 37 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012 ir kt.). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, teismo įsitikinimu, esminę reikšmę turi ir tai, ką teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, – paskolos įmonės vadovui buvo suteiktos tuo metu, kai įmonė jau buvo susidūrusi su finansiniais sunkumais atsiskaityti su kitais kreditoriais, 394 620,15 Lt buvo skolinga valstybės biudžetams (CPK 185 str.).
Byloje nustatyta, kad UAB „MP Consulting Group“ nevykdė teisės aktuose nustatytos pareigos ir Registrų centrui nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentų už 2013 metus. Pažymėtina ir tai, kad atsakovo pateiktoje 2014-09-30 Pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad įmonė praėjusiais finansiniais metais turėjo 129 987 Lt pelno, tačiau kaip matyti iš 2013 m. šios ataskaitos duomenų, joje nurodoma, kad įmonė turėjo 234 788 Lt nuostolių. Įmonės 2014 m. balanse didžiąją turto dalį sudaro kitas trumpalaikis turtas, tačiau pats apeliantas iš esmės sutinka su teismo išvada, kad šis turtas neturėtų būti vertinamas kaip realus. Taigi šios faktinės aplinkybės (netikslumai) leidžia sutikti su pareiškėjo VSDFV atsiliepime nurodytais teiginiais, kad gali būti neteisingi taip pat ir kiti atsakovo pateikti duomenys apie jo turimo turto vertę, įsipareigojimų sudėtį, jų įvykdymų terminus, kreditorių reikalavimų apimtį ir kt. (CPK 178 str., 185 str.). Apeliantas teigia, kad įmonės specifinė veikla – paslaugų teikimas bankrutuojančioms įmonėms – sąlygoja apsunkintas galimybes patenkinti savo debitorinius reikalavimus. Šiuo klausimu pažymėtina tai, kad UAB „MP Consulting Group“ yra pelno siekiantis verslo subjektas, kuris pats turi galimybę rinktis paslaugų gavėjus ir tinkamai įvertinti tokio verslo riziką bei su tuo susijusias pasekmes (CPK 185 str.).
Vadovaudamasis prieš tai nurodytais argumentais bei faktinėmis bylos aplinkybėmis, teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vertinant apelianto mokumą, kitas trumpalaikis 643 579 Lt dydžio turtas nepriskirtinas prie įmonės turimo turto vertės. Taigi be trumpalaikio turto įmonės turtas sudaro 728 198 Lt, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai, kurie, paties apelianto teigimu, sudaro 469 093,25 Lt, viršija pusę jos turimo turto (364 099 Lt) (ĮBĮ 2 str. 8 d., CPK 185 str.). Pažymėtina ir tai, kad priešingai nei teigia apeliantas, kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties turinio, teismas, spręsdamas dėl įmonės turto ir įsipareigojimų masto santykio, analizavo bei vertino ne visus įmonės įsipareigojimus, bet būtent tuos, kurių įvykdymo terminai yra pradelsti (CPK 178 str.).
Taip pat minėta, kad įmonės atsiskaitymai su valstybės biudžetu vėlavo nuo 2012-10-01, dalis skolos buvo atgauta 2013 m. tik taikant priverstinio pobūdžio priemones, tačiau ir vėliau mokėjimai buvo atliekami tik iš dalies, nedidelėmis sumomis. Vien tik per laikotarpį nuo ieškinio pateikimo iki bankroto iškėlimo, įmonės įskolinimas biudžetui išaugo dvigubai (nuo 2013-12-01 iki 2014-10-01 skirtumas sudaro 35 764,37 Lt), skola ir toliau nuolat didėja. Kaip žinia, šios kategorijos bylose atsakovo ūkinė finansinė turi būti analizuojama pagal naujausius įmonės buhalterinės apskaitos duomenis. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo kreipėsi dar 2014-01-22, o skundžiama teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui priimta 2014 m. spalio 9 d., nuo atskirojo skundo padavimo praėjo beveik 3 mėnesiai, – apeliantas į bylą yra pateikęs tik 2014-09-30 ataskaitinio laikotarpio balansą. Nepateikti jokie papildomi įrodymai, pagrindžiantys jo teiginius, jog ši bendrovė bylos nagrinėjimo metu yra mokus, veikiantis ūkio subjektas, turintis atskirajame skunde nurodytos vertės turtą, o skola valstybės biudžetui bei kitiems kreditoriams yra tik laikina (CPK 178 str.). Tuo tarpu kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas naudojasi savo proceso teisėmis, aktyviai dalyvauja šiame procese, be to, jo administracijos vadovas P. P. turi teisininko išsilavinimą, taigi žino / privalo žinoti kaip tinkamai atstovauti šiam asmeniui. Taigi teismas, įvertinęs šios bylos faktines aplinkybes neturi pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad įmonės finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio (CPK 185 str.).
Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus ar nesiekė išsiaiškinti tikrosios įmonės finansinės padėties. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos duomenų, teismas buvo įpareigojęs atsakovą papildomai pateikti duomenis, reikalingus sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, spręsdamas dėl atsakovo mokumo rėmėsi ne tik byloje esančiais duomenimis, bet ir viešai prieinamais, taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 str. 3 d.).
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovą UAB „MP Consulting Group“ nemokiu ir jam iškėlė bankroto bylą, todėl skundžiamą teismo nutartį palieka nepakeistą, o atskirąjį skundą atmeta (CPK 185 str., 338, 302 str., 263 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.