Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-10-18 · Civilinė byla Nr. 2-2378/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-18
Bylos Nr.
2-2378/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danguolė Martinavičienė
Ieškovas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „MDR Solutions“
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba
Kategorijos
  • 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2378/2013Proceso Nr. 2-55-3-01840-2013-4Procesinio sprendimo kategorijos: 126.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 18 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. nutarties, kuria pasiūlyta ieškovui įmokėti teismo nustatytą sumą administravimo išlaidoms apmokėti, civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį dėl bankroto bylos atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „MDR Solutions“ iškėlimo, trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl teismo pasiūlymo ieškovui, kuris yra valstybės institucija, ir prašė iškelti bankroto bylą UAB „MDR Solutions“, sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą nustatytą pinigų sumą teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi pasiūlė ieškovui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo nutarties gavimo įmokėti į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą 5 000 Lt. Teismas padarė preliminarią išvadą, kad atsakovui būtų pagrindas iškelti bankroto bylą, tačiau pažymėjo, kad duomenys apie atsakovo finansinę padėtį, t. y. kad jis ilgiau kaip dvejus metus neteikia metinės finansinės atskaitomybės dokumentų, paskutinį kartą įmonės balansas Juridinių asmenų registrui pateiktas 2009 m., kuriame apskaitytas 10 010 Lt vertės turtas (9 999 Lt – pinigai, 11 Lt – atsargos), nekilnojamojo turto ir transporto priemonių įmonė neturi, asmenų, apdraustų socialiniu draudimu, įmonėje nėra, buveinės adresu įmonė nerandama, tai leidžia manyti, kad įmonė veiklos nevykdo, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui įmonė skolinga 1 763,25 Lt, o mokestinė nepriemoka valstybei 2013-08-08 sudarė 88 383,77 Lt, jos išieškoti nepavyko, sudaro pagrindą prielaidai, kad įmonė neturi turto teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, todėl pasiūlė ieškovui įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 5 000 Lt (Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 3 d. 3 p., 10, 12 p.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismo nutartis pažeidžia teisingumo ir protingumo principus, nes dar labiau didina kreditoriaus – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto – nuostolius, taip pat pažeidžia viešąjį interesą. Ieškovas yra valstybės išlaikoma institucija, kuriai nebuvo skirta lėšų iš biudžeto tokiems tikslams. Ieškovas savo teises gali apginti tik įmonei iškėlus bankroto bylą, nes susidariusios nepriemokos išieškojimui į valstybės biudžetą ieškovas buvo atlikęs visus įstatyme numatytus išieškojimo veiksmus.

Taip pat nurodo, kad iš į bylą pateiktų duomenų negalima daryti išvados, kad atsakovas neturi turto ar jo nepakaktų teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste – ĮBĮ) 10 straipsnio 10 dalies prasme.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba nurodo, kad sutinka, jog UAB „MDR Solutions“ būtų iškelta bankroto byla.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Atskirojo skundo nagrinėjimo objektas yra teismo nutarties, kuria pasiūlyta ieškovui į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti nustatytą pinigų sumą teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Pagal ĮBĮ nuostatas įmonės bankroto procedūros yra vykdomos bendrąja bankroto bylų nagrinėjimo teisme tvarka, išskyrus supaprastintą bankroto procesą. Vykdant teismines bankroto procedūras patiriamos ne tik teismo, bet ir administravimo išlaidos. Ne visos nemokios įmonės turi turto ar jo turi pakankamai šioms išlaidoms apmokėti, todėl ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies redakcija, galiojusi skundžiamos nutarties priėmimo metu, nustatė, kad tais atvejais, kai teismas, priėmęs pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, padaro pakankamai pagrįstą prielaidą, jog įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, jis turi pasiūlyti asmeniui, pateikusiam pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, įmokėti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo nurodyto pasiūlymo dienos į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatytą sumą. Ši suma negali būti didesnė kaip 10 000 Lt. Įmokėta į teismo depozitinę sąskaitą pinigų suma yra naudojama teisėjo, nagrinėjančio bankroto bylą, nurodymu teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti. Taigi įstatymas įtvirtino imperatyvią taisyklę, kokių veiksmų turi imtis teismas kai įmonė, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą, neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti. Pažymėtina, kad kreditorius, įmokėjęs pagal ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies nuostatas numatytą sumą, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti įmokėtą sumą iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, ir įmonės vadovas, savininkas (savininkai) kreditoriui atsako solidariai (ĮBĮ 10 str. 11 d.).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis apie atsakovo finansinę padėtį, t. y. kad jis daugiau kaip dvejus metus neteikė Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų, o paskutinį kartą teiktame įmonės balanse už 2009 m. įmonės turtą sudaro 9 999 Lt pinigų bei 11 Lt atsargų, taip pat, kad šis juridinis asmuo neturi nekilnojamojo turto, taip pat transporto priemonių, tikėtina, kad įmonė veiklos nebevykdo, kadangi nėra socialiniu draudimu apdraustų asmenų, sprendė, kad tokie duomenys sudaro prielaidą išvadai, kad įmonė neturi turto teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti ir tai sudaro pagrindą pasiūlyti ieškovui įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą atitinkamą pinigų sumą. Nors apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad iš į bylą pateiktų duomenų negalima daryti išvados, kad atsakovas neturi turto ar jo nepakaktų teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies prasme, tačiau šiems teiginiams pagrįsti nepateikia konkrečių argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų, tuo labiau, kad pats apeliantas pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo buvo nurodęs, kad antstolis priverstinio vykdymo procese nustatė, kad įmonės faktinio turto nėra, todėl atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad teismo padarytos išvados yra neteisingos.

Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. sausio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-271/2013 pabrėžė, kad pagrindas naikinti skundžiamą nutartį būtų tuomet, jeigu ieškovas įrodytų, kad atsakovas turi turto. Nagrinėjamu atveju duomenų apie atsakovo turtinę padėtį ieškovas nepateikė (CPK 178 str.), todėl neturi reikšmės tai, ar ieškovas yra privatus ar viešasis juridinis asmuo.

Ieškovo argumentai, kad teismui atsisakius iškelti atsakovui bankroto bylą pažeidžiamas viešas interesas ir atsakovo interesai, atmestinas, kadangi skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas neatsisakė iškelti atsakovui bankroto bylą, o priešingai, įpareigojo ieškovą įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą lėšas tam, kad būtų galimybė apmokėti teismo bei administravimo išlaidas iškėlus atsakovui bankroto bylą. Jei apeliantas yra suinteresuotas, kad iškėlus bankroto bylą būtų patikrinti atsakovo sudaryti sandoriai, jis turėtų įvykdyti teismo siūlymą ir įmokėti nurodytą sumą.

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atskirojo skundo nagrinėjimo metu pasikeitusį teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad ĮBĮ 3 straipsnio 1 punkte nurodytas kreditorius, šiuo atveju – ieškovas – valstybės institucija, kuris prašo iškelti bankroto bylą mokesčių nemokėjimo atveju, pasiūlęs administratoriaus kandidatūrą ir pateikęs administratoriaus sutikimą administruoti įmonę, turi galimybę nemokėti teismo ir administravimo išlaidų, kai pateikia duomenis, patvirtinančius, kad nurodytas bankroto administratorius prisiima riziką apmokėti šias išlaidas iš savo lėšų, jeigu įmonės likvidavimo metu nebus gauta lėšų teismo ir administravimo išlaidoms pagal teismo patvirtintą sąmatą apmokėti arba jų bus gauta nepakankamai (ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 2 punkto redakcija, galiojanti nuo 2013-10-01, Valstybės žinios, 2013-05-07, Nr. 46-2244). Dėl nurodytų motyvų bei siekiant operatyvaus su bankroto procedūra procesinio klausimo išnagrinėjimo apeliantas per apeliacinės instancijos teismo nustatytą naują terminą turi galimybe pasinaudoti įstatymo suteikta alternatyva.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naują penkių darbo dienų terminą įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi numatytą įpareigojimą į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 5 000 Lt (penkis tūkstančius litų) arba pateikti įrodymus, kad pasiūlytas bankroto administratorius prisiima riziką administruoti uždarąją akcinę bendrovę „MDR Solutions“, terminą pradedant skaičiuoti nuo šios nutarties gavimo dienos.

Teisėja Danguolė Martinavičienė