Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovui E. L., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovas nurodė, kad ieškinys atitinka šalių nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus, pastaruoju metu nusiskundimų dėl ieškovės netinkamo vaikų auklėjimo vaiko teisių apsaugos skyrius negauna, apie konfliktus šalims auklėjant vaikus, atsakovui bendraujant su vaikais nežinoma.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas dalinai.

Kadangi atsakovas ieškinį dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo pripažino visiškai, todėl dėl šių reikalavimų surašomi sutrumpinti motyvai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalis).

Byloje nustatyta, kad šalims yra gimę šeši vaikai: E. L., S. L., S. L., E. L., F. L. ir H. L., kurie gyvena su ieškove. Atsakovas pripažino, kad jis išlaikymo vaikams neteikia, todėl pagrįstas ieškovės reikalavimas priteisti iš jo materialinį išlaikymą vaikams.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikams tinkamai maitinti, aprengti, jų sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas principas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto CK 3.3 straipsnio 1 dalyje.

Įstatyminė pareiga išlaikyti vaiką tėvams suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis). Iš ieškovės atstovės paaiškinimo, pateiktų pažymų matyti, kad ieškovės materialinė padėtis sunki – ji niekur nedirba, viena vaikus, viena rūpinasi jų auklėjimu ir išlaikymu, pragyvena iš socialinių pašalpų. Nustatant atsakovo turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Atsakovas neįrodė, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti vaikų turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių negali teikti pakankamo išlaikymo. Aplinkybės, kad jis šiuo metu nedirba ar gauna nedidelį atlyginimą, neatleidžia jį nuo pareigos išlaikyti vaikus. Duomenų, kad atsakovas būtų nedarbingas, turėtų kitų išlaikytinių, kitokiu būdu būtų prisidėjęs prie vaikų išlaikymo, nepateikė. Atsakovui nusišalinus nuo pareigos išlaikyti vaikus, pareiga išlaikyti jį tenka tik jų motinai. Tokiu būdu, vaikų išlaikymo pareiga nepagrįstai perkelta tik ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Be to, taip nebūtų užtikrinti vaikų interesai, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga. Ieškovės prašomas priteisti išlaikymas periodinėmis išmokomis – po 100 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, yra nedidelis, nes pagal Aukščiausiojo Teismo nustatytą orientacinį išlaikymo kriterijų vieno vaiko išlaikymui minimalių poreikių patenkinimui per mėnesį reikalingos lėšos atitinka vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 550 Eur. Akivaizdu, kad vaikams gyvenant su mama, jai tenka didesnė išlaikymo našta, ji privalo aprūpinti vaikus maistu, suteikti būstą, pasirūpinti, kad vaikai augtų sveiki, susirgus – slaugyti juos. Tėvas, negyvenantis kartu su vaikais, teikiantis tik išlaikymą, prie tokių išlaidų neprisideda. Ieškovei tenka didžiausioji rūpinimosi vaikais našta. Ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo suma - po 100 Eur kas mėnesį vaikui, yra ženkliai mažesnė nei pusė minimalios mėnesinė algos, todėl akivaizdu, kad priteisus šią sumą kiekvienam vaikui būtų galima patenkinti tik būtiniausius vaikų poreikius.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais principais, kuriais remiamasi nustatant priteistino išlaikymo dydį, taip pat laikydamasis teismų praktikos, atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį, konstatuoja, jog atsakovas privalo rasti galimybę kiekvieno vaiko išlaikymui teikti kas mėnesį po 100 Eur. Ši suma yra reikalinga siekiant patenkinti nepilnamečių vaikų būtiniausius poreikius, tokio dydžio atsakovo teikiamas išlaikymas neturėtų būti kliūtis tenkinti jo paties būtinus, gyvybiškai svarbius poreikius ir nebūtų pažeistas tėvų proporcingumo principas išlaikant vaikus.

Pažymėtina, kad išlaikymo teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteista atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja, o po teismo sprendimo priėmimo pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ir nuolatinė priežiūra), priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas arba sumažintas (CK 3.201 straipsnis).

CK 3.200 straipsnyje nurodyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Išlaikymas turi būti priteisiamas nuo to momento, kai atsiranda teisė jo reikalauti, o teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tos dienos, kai vaiko tėvai (arba vienas iš jų) nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas visiškai neprisideda prie vaikų išlaikymo nuo 2018 m. liepos mėnesio, nuo to momento, kai šalys kartu nebegyvena. Atsakovas šios aplinkybės neginčija. Todėl, remiantis CK 3.192, 3.200 straipsniais ir išdėstytomis aplinkybėmis, išlaikymas periodinėmis išmokomis priteistinas nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2018 m. gruodžio 10 d., išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas už penkis mėnesius, skaičiuojant po 100 Eur kas mėnesį nuo 2018 m. liepos 1 d., t. y. po 500 Eur kiekvienam vaikui.

CK 3.185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas, todėl išlaikymas priteistinas vaikams, teisę valdyti vaikų lėšas paliekant nepilnamečio vaiko turto uzufruktoriui – vaiko motinai, su kuria gyvena nepilnametis vaikas.

CK 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. CK 3.174 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai). Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, atsakovas su vaikais bendrauja minimaliai. Teismas laiko, kad tarp ieškovės ir šalių vaikų yra susiformavę tvirti abipusiai ryšiai, ieškovė užtikrina tinkamas sąlygas vaikų vystymuisi. Kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, pritarė ir vaiko teisių apsaugos skyrius. Atsakovas taip pat neprieštarauja, kad jo vaikai gyventų su ieškove, vaiko motina. Kadangi ginčo byloje dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nėra, atsižvelgiant į teisėtus vaikų interesus, siekiant, kad nepilnamečiui vaikui būtų sudarytos saugios, pastovios sąlygos augti, nesant duomenų, jog ieškovė negalėtų tinkamai pasirūpinti vaikais, tikslinga nustatyti nepilnamečių vaikų E. L., S. L., S. L., E. L., F. L. ir H. L. gyvenamąją vietą su ieškove.

Įstatyme nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikai, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikus ir bendravimo su jais, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnis). Kadangi ginčo tarp šalių dėl bendravimo su vaikais nėra, ieškovė nurodydama, kad atsakovas gali bendrauti su vaikais be jokių apribojimų, iš esmės jokios bendravimo tvarkos nustatyti neprašo, teisme ieškovės atstovė patvirtino, kad tėvas su vaikais bendrauja retai ir jokie apribojimai nereikalingi, todėl ieškinys dalyje dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo atmestinas kaip nepagrįstas.

Kadangi abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei atleistos, abiem suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba 100 procentų, todėl šioje byloje susidariusios išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu, iš šalių nepriteistinos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsniu, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3.200 straipsniu, 3.174 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti dalinai.

Priteisti iš E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. L., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), S. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) F. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir H. L., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo ieškinio teismui pareiškimo dienos – 2018 m. gruodžio 10 d. – iki vaikų pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą E. L., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), S. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) F. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir H. L., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 500 Eur (penkis šimtus eurų) kiekvienam vaikui.

Nustatyti, kad E. L., S. L., S. L., E. L., F. L., H. L., išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teisėmis valdys vaikų motina S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nepilnamečių vaikų E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) F. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) H. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su jų motina S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Ieškinį dalyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo atmesti.

2018 m. gruodžio 11 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nutartimi (vivilinė byla Nr. e2-17301-446/2018) taikytą laikinąją apsaugos priemonę – laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams E. L., S. L., S. L., E. L., F. L., H. L. periodinėmis išmokomis po 60 Eur (šešiasdešimt eurų) kas mėnesį kiekvienam vaikui - panaikinti, lėšas, išieškotas pagal nutartį, įskaityti į šiuo sprendimu priteisto išlaikymo sumą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.