- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-03-07
- Bylos Nr.
- N-444-341-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas, Antanas Ablingis, Virgilijus Valančius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 3 d. nutarties I. D. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
I. D. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007 m. gegužės 31 d. nutarimą. Taip pat pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – uždrausti Vilniaus apskrities viršininko administracijai iki šios bylos išnagrinėjimo imtis bet kokių veiksmų, kuriais būtų trukdoma ir/ar neleidžiama eksploatuoti administracines patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), ir/ar taikyti sankcijas ar pateikti reikalavimus, susijusius su šių patalpų eksploatavimu, taip pat sustabdyti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007 m. gegužės 31 d. nutarime pareikšto reikalavimo nutraukti patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), eksploatavimą ir skirti baudą vykdymą iki šios bylos išnagrinėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. liepos 3 d. nutartimi atmetė I. D. prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Teismas nurodė, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos tvarką nustato specialus įstatymas – Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas (toliau – ir ATPK), kas reiškia, kad teisės normų konkurencijos atveju pirmumą turi šio kodekso, o ne Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatos. I. D. prašymas grindžiamas ABTĮ 71 straipsniu, tačiau ATPK, kuriuo vadovaujantis vykdomas administracinių teisės pažeidimų bylų procesas, nenumato reikalavimo užtikrinimo priemonių instituto (administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonės aptartos ATPK 264-271 straipsniuose), todėl šioje byloje I. D. negali naudotis bendrajai (ginčo) teisenai skirtais teisiniais instrumentais. Taip pat teismas pažymėjo, kad pagal ATPK 295 straipsnį skundo padavimas sustabdo nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymą iki skundo išnagrinėjimo, kas reiškia, kad iki teismo sprendimo įsiteisėjimo Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento nutarimas ir jame išdėstytos aplinkybės bei nurodymai I. D. negali sukelti jokių teisinių pasekmių. Priimti atskirą procesinį dokumentą šiuo klausimu nėra būtina.
II.
I. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti 2007 m. liepos 3 d. teismo nutartį ir išsprendus klausimą iš esmės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, uždraudžiant Vilniaus apskrities viršininko administracijai iki šios bylos išnagrinėjimo imtis bet kokių veiksmų, kuriais būtų trukdoma ir/ar neleidžiama eksploatuoti patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), ir/ar taikyti sankcijas ar pateikti reikalavimus, susijusius su šių patalpų eksploatavimu. Atskirajame skunde nurodo, kad pagal ATPK 249 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos tvarką nustato ne tik ATPK, bet ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos aiškiai numato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirtinos bylos dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo. Administraciniai teismai jų kompetencijai priskirtinas bylas nagrinėja būtent vadovaudamiesi Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis. Akivaizdu, kad įstatymų leidėjas neapribojo administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjančių teismų teisės taikyti ABTĮ nuostatas ir atskirus jame įtvirtintus teisinius instrumentus. ATPK normos ir ABTĮ normos, numatančios skundų dėl nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjimo ypatumus, nereglamentuoja daugelio procesinių klausimų, todėl priešingai nei pasisakė pirmosios instancijos teismas, tiek pareiškėjas, tiek teismas turi teisę ir ABTĮ numatytais atvejais privalo naudotis ABTĮ numatytais bendraisiais teisiniais instrumentais. Taip pat pažymėjo, kad ATPK 264–271 straipsnių nuostatos nėra sietinos su pareiškėjo reikalavimo užtikrinimu, nes jos reglamentuoja užtikrinimo priemones, numatytas ne asmens, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, interesais. Aplinkybė, kad ATPK nenumato reikalavimo užtikrinimo priemonių instituto, negali riboti teisės taikyti ABTĮ įtvirtintas reikalavimo užtikrinimo priemones. I. D. manymu, grėsmė teismo sprendimo įvykdymui yra reali, o ATPK normomis būsimo galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo nėra galimybės užtikrinti, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo taikyti atitinkamas ABTĮ normas. Pažymi, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti taikomos ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Byloje keliamas klausimas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių instituto taikymo galimybės nagrinėjant bylas dėl nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsnio 3 dalis nustato, kad administracinių teisės pažeidimų bylas pagal skundus dėl administravimo subjektų (jų pareigūnų) priimtų nutarimų šiose bylose apygardos administraciniame teisme nagrinėja vienas teisėjas pirmosios instancijos teismo proceso tvarka, vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso normomis, o prireikus ir šiuo įstatymu. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 249 straipsnis nustato, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos tvarką nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Taigi šių normų pagrindu sutiktina su atskirajame skunde nurodytu teiginiu, jog nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas yra galimybė taikyti ir Administracinių bylų teisenos įstatymo normas. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 123 straipsnio 3 dalies nuostata, jog administracinių teisės pažeidimų bylos prireikus nagrinėjamos ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis, aiškintina, kaip suteikianti teismui galimybę vadovautis šio įstatymo nuostatomis tais atvejais, kai tam tikri procesiniai klausimai nereglamentuojami Administracinių teisės pažeidimų kodekse.
Reikalavimo užtikrinimo priemonės reglamentuojamos Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnyje, kurio pirmoje dalyje numatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Taigi reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tikslas yra užtikrinti, kad būsimą teismo sprendimą galima būtų įvykdyti, taip pat kad jį būtų galima įvykdyti be apsunkinimų.
ATPK 295 straipsnis nustato, kad skundo nustatytu laiku padavimas sustabdo nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymą iki skundo išnagrinėjimo. Taip pat ATPK 304 straipsnio 2 dalis nustato, kad apskundus nutarimą skirti administracinę nuobaudą, šis nutarimas turi būti vykdomas po to, kai skundas lieka nepatenkintas. Taigi nutarimo apskundimo atveju jo vykdymas yra sustabdomas iki skundo išnagrinėjimo ir asmeniui šio nutarimo pagrindu negali kilti teisinės pasekmės, dėl kurių būsimo teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų ar pasidarytų negalimas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į reikalavimo užtikrinimo priemonių tikslą ir esmę pagal ABTĮ 71 straipsnį, taip pat į tą aplinkybę, jog ATPK 295 straipsnyje numatytas nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje sustabdymas iš esmės atitinka ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, konstatuoja, jog Administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato pakankamas priemones užtikrinti teismo sprendimo byloje įvykdymą, todėl būtinybės taikyti Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pagrindo nėra. Dėl nurodytų aplinkybių sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo apskundimo negalima naudotis Administracinių bylų teisenos įstatyme numatytu reikalavimo užtikrinimo priemonių institutu.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 3 d. nutartis iš esmės yra teisėta ar pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
I. D. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.