Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Irena Vilkienė Baudž. byla Nr. 1A–136-174/2010 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 2.4.5.2.; 1.2.25.4.2.; 2.4.6.3.1.; 1.1.9.2.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nuosprendis

2010 m. balandžio 29 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo T. Š. atstovo advokato Eligijaus Karbausko apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2009-12-30 nuosprendžio, kuriuo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 2 dalį ir nuteistas vienerių metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, nuteistajam A. P. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kardomąją priemonę, iki įsiteisės nuosprendis, nuteistajam A. P. nuspręsta nekeisti.

Civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista iš „ If P&C Insurance AS“ T. Š. 6 391,76Lt turtinės žalos ir 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimui. Kita civilinio ieškinio dalis atmesta.

Priteista iš A. P. 1 000 Lt neturtinės žalos T. Š., kita ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. nuteistas už tai, kad jis, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 68 punktą, nurodantį, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviam (girtam), 147 punktą, nurodantį, kad išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms, kurių judėjimo kryptį jis kerta, 153 punktą, nurodantį, kad sukdamas į kairę ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms, tai yra A. P. 2007 m. liepos 29 d., apie 17.20 val., Šilutėje, Klaipėdos gatvėje, ties pastatu Nr. 2, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas kelių eismo transporto priemonę – A. P. įmonei priklausantį automobilį „Reanault Espace“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sukdamas į kairę link parduotuvės „Plukė“, nepraleido priešpriešiais atvažiuojančio motociklo „Yamaha V-MA“, valstybinis Nr. 670 JB, priklausančio T. Š., kurį vairavo T. Š., dėl to motociklas, stabdomas T. Š., atsitrenkė į automobilio priekį. Eismo įvykio metu T. Š. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas bei padaryta didelė 5 500 litų turtinė žala, sugadinus pastarajam priklausantį motociklą „Yamaha V-Max“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

A. P. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas KET reikalavimus, nes vairavo automobilį apsvaigęs nuo alkoholio (A. P. kraujyje rasta 2,16 proc. etilo alkoholio), išvažiuodamas iš kelio, nedavė kelio juo važiuojančiai transporto priemonei, kurios judėjimo kryptį jis kirto, sukdamas į kairę ne sankryžoje, draudžiamojoje vietoje, nedavė kelio priešinga kryptimi važiuojančiai transporto priemonei, dėl to susidūrė su priešpriešiais atvažiuojančia transporto priemone, tai yra su T. Š. vairuojamu motociklu. Dėl to T. Š. buvo padarytas atviras kairės pėdos nykščio išnirimas, padikaulių lūžiai, pėdos kaulų lūžiai, tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Akivaizdu, kad nusikaltimas padarytas naudojantis teise vairuoti transporto priemones, o jei ja naudojamasi pažeidžiant nustatytą tvarką, ji turėtų būti teismo uždrausta. Vairuodamas neblaivus A. P. padarė nusikaltimą, o ne administracinį teisės pažeidimą, tačiau jam paskirta bausmė yra faktiškai švelnesnė, nei numatyta atsakomybė už administracinį teisės pažeidimą. A. P. pirmosios instancijos teismo nuosprendis jokių pasekmių nesukels, nes jis ir toliau galės neblaivus vairuoti transporto priemones, kelti pavojų kitiems eismo dalyviams ir jaustis Šilutėje nebaudžiamu. Tuo tarpu nukentėjusysis sužalotos sveikatos pasekmes turės jausti visą gyvenimą. Pasak pirmosios instancijos teismo, Šilutėje galima važinėti girtiems, kelti pavojų aplinkiniams ir faktiškai išvengti atsakomybės bei išsaugoti teisę vairuoti transporto priemones.

Atsižvelgiant į teisingumo, protingumo principus bei įvertinant tai, kad A. P. padarė nusikaltimą, o ne administracinės teisės pažeidimą, eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo T. Š. sveikata, nuteistajam A. P. turi būti uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemonę, kad būtų pasiekti bausmė tikslai.

Be to, pirmosios instancijos teismas be pagrindo sumažino nukentėjusiojo T. Š. pareikštą civilinį ieškinį, tai yra priteisė iš „IF P&C Insurance AS“ 6 391,76 Lt turtinę žalą ir 1 000 eurų neturtinę žalą, iš A. P. 1 000 litų neturtinę žalą nukentėjusiajam, kitą ieškinio dalį atmetė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.251 straipsnio 1 dalyje, 6.283 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas visiškas žalos atlyginimo principas. Šiuo atveju nukentėjusiajam T. Š. turi būti atlyginta visa turtinė žala, tai yra turėtos išlaidos ir negautos pajamos bei neturtinė žala. Tačiau teismas priteisė tik dalį T. Š. patirtos turtinės žalos – tiesioginius nuostolius bei nežymią dalį neturtinės žalos.

Apeliantas aiškina, kad dėl eismo įvykio T. Š. patyrė turtinę žalą, kurios dalį sudaro tiesioginiai nuostoliai – eismo įvykio metu buvo apgadintas jam nuosavybės teise priklausantis motociklas „Yamaha V-MAX“, valstybinis Nr. 670 J. Ž. nustatyta UAB „Verslavita“, kuri pateikė minėto motociklo vertinimo ataskaitą, kurioje nurodyta, kad transporto priemonės atkūrimo kaštai, įvertinant keičiamų detalių nuvertėjimą, yra 6 391,76 Lt. Taigi T. Š. patirti tiesioginiai nuostoliai yra 6 391,76 Lt, kuriuos teismas priteisė iš „IF P&C Insurance AS“, nors teismo buvo prašoma priteisti iš atsakovų solidariai.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, 6.283 straipsnio 2 dalį asmens nuostolius sudaro ir negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota. Tačiau pirmosios instancijos teismas T. Š. nepriteisė netiesioginių nuostolių, nurodydamas, kad jis tuo pačiu metu turėjo dirbti UAB „Neringos laivas“ ir pas D. Š., todėl padarė išvadą, kad statybos darbų sutartis buvo sudaryta fiktyviai. Apelianto teigimu, tokios teismo prielaidos ir samprotavimai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Teismas be pagrindo nevertino nukentėjusiojo paaiškinimų dėl sutarčių vykdymo, neteisingai aiškino byloje surinktus įrodymus, todėl padarė neteisėtą ir nepagrįstą išvadą, kad statybos darbų sutartis buvo sudaryta fiktyviai. Byloje nebuvo ginčo, kad T. Š. dirbo pagal verslo liudijimą statybos darbus. 2007-06-28 T. Š. ir UAB „Neringos laivas“ pasirašė sutartį Nr. 08, pagal kurią vykdė užsakovui priklausančių patalpų įrengimo darbus – sienų (2 400 kvadratinių metrų) apšildymą. Pagal sutartį darbai turėjo būti baigti 2007-10-20, tačiau dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų T. Š. darbus baigė tik 2007-12-18. Kadangi dėl T. Š. sužalojimo eismo įvykio metu sutarties su UAB „Neringos laivas“ vykdymas užsitęsė du mėnesius, jis negalėjo įvykdyti kitos sutarties, sudarytos 2007-07-17, pagal kurią jis buvo įsipareigojęs iki 2007-12-10 atlikti statybos darbus pas D. Š.. Nukentėjusysis T. Š. teisminio bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad pirmiausia jis turėjo baigti darbus pagal sutartį su UAB „Neringos laivas“ (darbų pabaiga buvo numatyta 2007-10-20) ir tik po to atlikti darbus pas D. Š. bei juos baigti iki 2007-12-10. Šiuo atveju kyla klausimas, kokiais duomenimis remdamasis teismas nustatė, kad statybos darbus T. Š. turėjo pas užsakovus dirbti tuo pačiu metu. T. Š. darbų pas D. Š. nepradėjo, nes dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų užsitęsė sutarties su UAB „Neringos laivas“ vykdymas. Kadangi iki sutartyje nustatyto termino statybos darbai D. Š. nebuvo atlikti, jis nutraukė sutartį, dėl to T. Š. negavo 30 920 Lt pajamų, kurias, apelianto teigimu, teismas turėjo priteisti iš atsakovų solidariai T. Š..

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, o kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo, atlyginama visais atvejais. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai sumažino neturtinės žalos dydį, kuris neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių, o neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pati neturtinės žalos prigimtis lemia tai, jog šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą yra sunku. Neturtinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (taip pat jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti. Kartu vienintelis tinkamas šios žalos įvertinimo ir kompensavimo kelias yra įvertinti ją pinigais, tai toli gražu nereiškia, kad tokia yra asmens išgyvenimų, skausmo, kančios, prarasto džiaugsmo kaina.

Byloje nustatyta, kad T. Š. eismo įvykio metu buvo padaryti šie sužalojimai: atviras kairės pėdos nykščio išnirimas (su plėštine žaizda), II-III-IV padikaulių lūžiai, pėdos kaulų lūžiai, sukėlę nesunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl sužalotos kojos nukentėjusysis patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, dėl to T. Š. apėmė depresija. Po eismo įvykio jis buvo gydomas ligoninėje, vėliau koja buvo įtvare, dėl to sumažėjo jo bendravimo galimybės, be to, jis patyrė ir kitus nepatogumus. T. Š. iki šiol jaučia eismo įvykio pasekmes, nes keičiantis orams jam skauda sužalotą koją. Dėl eismo įvykio jis atsisakė mėgstamo pomėgio važinėtis motociklu, šiuo metu vairuoja tik automobilį, tačiau vairuodamas nesijaučia saugus, nes bijo neatsakingų eismo dalyvių, tokių kaip A. P., kurie nesibaimindami sėda girti prie automobilio vairo ir savo veiksmais kelią grėsmę kitiems eismo dalyviams. Įvertinęs įvykio aplinkybes bei pasekmes – patirtus išgyvenimus, fizinį skausmą, kuris jaučiamas iki šiol, patirtus nepatogumus ir bendravimo galimybių sumažėjimą, sveikatos sužalojimo laipsnį, savo ir kaltininko A. P. turtinę padėtį bei remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, susiklosčiusia teismų praktika, nukentėjusysis T. Š. padarytą neturtinę žalą įvertino ne mažiau kaip 55 000 Lt. Dalį neturtinės žalos – 3 000 Lt – A. P. atlygino, todėl teismas turėjo priteisti iš atsakovų 52 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, atitinkamai iš „IF P&C Insurance AS“ pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnį, o likusią dalį iš A. P..

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį turi nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris byloje dalyvavo kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismui buvo pateikti duomenys apie T. Š. turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, ir šias išlaidas buvo prašoma priteisti iš kaltinamojo. Tuo tarpu teismas visiškai nepasisakė, kodėl nepriteistinos šios nukentėjusiojo turėtos išlaidos. Kadangi T. Š. turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti yra pagrįstos dokumentais, jos turėjo būti priteistos T. Š. iš A. P..

Atsikirtimuose į nukentėjusiojo atstovo apeliacinį skundą nuteistasis A. P. ir civilinio atsakovo „IF P&C Insurance AS“ atstovas A. S. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Šilutės rajono apylinkės teismo 2009-12-30 nuosprendį.

Nukentėjusysis ir jo atstovas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo atstovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 1 punktas).

Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltusius asmenis, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – pagal BK 67 straipsnio 3 dalį gali būti skiriama netgi kartu su bausme, o BK 68 straipsnio 1 dalis nustato esminę šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlygą – teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti transporto priemonę tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Nors A. P. padarė neatsargų nusikaltimą, tačiau šią nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles: automobilį vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, be jokios atsakomybės ignoruodamas elementarias, visuotinai žinomas eismo saugumo taisykles ir keldamas realią grėsmę kitų žmonių gyvybei, sveikatai bei turtui. Dėl anksčiau minėtų neatsakingų A. P. veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo T. Š. sveikata ir sugadinta transporto priemonė. Taigi A. P. veika, nors ir padaryta dėl neatsargumo, yra labai pavojinga. Pažymėtina ir tai, jog transporto priemonės vairavimas esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis (teismas nustatė, kad A. P. automobilį vairavo būdamas vidutinio girtumo laipsnio – M. Romerio universiteto teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus specialisto 2007-07-30 išvadoje Nr. T–A 2031/07(03) nurodyta, kad A. P. kraujyje rasta 2,16 proc. etilo alkoholio, t. 1, b. l. 63), pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalį užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų atimant teisę vairuoti transporto priemones nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų ir atimant teisės vairuoti transporto priemones nuo dvejų iki trejų metų. Todėl kolegija mano, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti nuteistajam kartu su bausme skirti minimą baudžiamojo poveikio priemonę būtina. Siekiant priversti A. P. laikytis įstatymų ir užkirsti jam kelią daryti naujas nusikalstamas veikas naudojantis teise vairuoti transporto priemones, vien bausmė, kurios vykdymas atidėtas, nebus pakankamai efektyvi. To nepagrįstai nepadarė pirmosios instancijos teismas, todėl, remiantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, BK 68 straipsniu, A. P. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, tai yra uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejus metus.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

BPK X skyriaus nuostatos reglamentuoja svarbiausius klausimus, susijusius su žalos atlyginimu, kai baudžiamojoje byloje pareiškiamas civilinis ieškinys. Jos šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomos, nes teise pareikšti civilinį ieškinį pasinaudota, ieškinys išnagrinėtas, o nukentėjusiojo atstovo apeliaciniame skunde teismo sprendimas ginčijamas dėl turtinės ir neturtinės žalos turinio ir jos dydžio nustatymo kriterijų, motyvuojant tuo, kad dėl to teismo sprendime padaryta įstatymo taikymo klaidų.

BPK 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 113 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas, o šio straipsnio 2 dalis teisinį reglamentavimą patikslina nustatydama, kad, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Kaip nustatyta BPK 115 straipsnio 1 dalyje, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad tiesioginiai nuostoliai dėl eismo įvykio metu apgadinto T. Š. priklausančio motociklo „Yamaha V-MAX“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra 6 391,76 Lt suma, turėjo būti priteisti iš draudiko ir iš nuteistojo A. P. solidariai. Teismas teisingai išsprendė nukentėjusiojo tiesioginių nuostolių atlyginimo klausimą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad abi transporto priemonės eismo įvykio metu buvo draustos privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, draudikas „IF P&C Insurance AS“ filialas sutinka su priteista 6 391,76 Lt tiesioginių nuostolių suma, kuri pagrįstai priteista iš draudiko.

Nukentėjusiojo atstovas apeliaciniu skundu dar prašo priteisti nuostolius, kuriuos sudaro negautos pajamos – 30 920 Lt – pagal 2007-07-17 su D. Š. sudarytą statybos darbų atlikimo sutartį. Šią ieškinio dalį pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu atmetė šį savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų dėl netiesioginių nuostolių atlyginimo atliekant statybos darbus pagal sutartį. Teismas remdamasis D. Š. raštišku paaiškinimu nurodė, kad nors T. Š. ir sudarė sutartį su D. Š. dėl statybos darbų, tačiau darbai pagal sutartį pradėti nebuvo, pinigai nebuvo sumokėti ir konkrečiai nei žodžiu, nei raštu nebuvo susitarta dėl statybos darbų. Be to, tuo pačiu metu T. Š. turėjo dirbti ir UAB „Neringos laivas“, nes 2007-06-28 tarp jo ir šios bendrovės buvo pasirašyta sutartis rangos sutartis Nr. 08 dėl patalpų įrengimo darbų – 2 400 kvadratinių metrų sienų apšiltinimo – atlikimo.

BPK 115 straipsnio 1 dalis numato, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai patenkina civilinį ieškinį ar jį atmeta. Teismas atmetė T. Š. ieškinį dėl negautų pajamų priteisimo.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl 30 920 Lt negautų pajamų pagal 2007-07-17 statybos darbų atlikimo sutartį, sudarytą tarp T. Š. ir D. Š., nes T. Š. nepateikė pakankamų įrodymų dėl netiesioginių nuostolių pagrįstumo. Iš bylos duomenų matyti, kad T. Š. dar prieš šios sutarties sudarymą, tai yra 2007-06-28, pasirašė rangos sutartį su UAB „Neringos laivas“, pagal kurią įsipareigojo nuo 2007-07-02 iki 2007-10-20 atlikti sienų apšiltinimo darbus. Pagal 2007-07-17 sutartį, sudarytą su D. Š., sodo namelio remonto darbai turėjo būti pradėti atlikinėti 2007-07-17 ir, remiantis šios sutarties 3.1 punktu, užsakovas turėjo mažiausiai du kartus kiekvienos savaitės paskutinę darbo dieną iki eismo įvykio avansu mokėti 70 procentų atliktų darbų sumos, o pagal šios sutarties 3.4 punktą prieš pradedant statybos remonto darbus užsakovas rangovui turėjo sumokėti 30 procentų nuo bendros visų darbų sumos, tai yra 10 000 Lt. Šios sutarties 7.2 punkte numatyta, kad rangovui vienasmeniškai nutraukus sutartį užsakovas nemoka atlyginimo ir susigrąžina pirminį įnašą. Tuo tarpu byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad darbai pagal 2007-07-17 sutartį, priešingai nei pagal 2007-06-28 sutartį, kuri su „Neringos laivu“ buvo sudaryta vos trys savaitės laiko iki šios sutarties pasirašymo, buvo pradėti, sumokėtas avansas, kaip tai numato sutarties sąlygos. Apeliantas nurodo, kad darbai nebuvo pradėti dėl eismo įvykio, tačiau eismo įvykis įvyko praėjus beveik dviem savaitėmis laiko iki 2007-07-17 sutarties sudarymo, tačiau iki to laiko ji nebuvo pradėta vykdyti, duomenų apie pradinės įmokos sumokėjimą, kaip tai numato ši sutartis, taip pat nepateikta. Taip pat jei ši sutartis buvo nutraukta, nėra jokių duomenų apie pinigų grąžinimą rangovui.

Iš byloje esančio 2007-12-18 darbų perdavimo–priėmimo akto matyti, kad darbai pagal 2007-06-28 sutartį su „Neringos laivu“ buvo atlikti 2007-12-18. Taigi akivaizdu, kad 2007-06-28 sutartis ir po eismo įvykio buvo vykdoma, ir darbai baigti 2007-12-18. Nors T. Š. nurodo, kad dėl eismo įvykio darbai pagal pirmąją sutartį užsitęsė apie du mėnesius laiko ir dėl to jis neįvykdė vėlesnės – 2007-07-17 su D. Š. sudarytos sutarties ir dėl to negavo pajamų, tačiau, kaip minėta, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad T. Š. būtų pradėjęs vykdyti darbus pagal 2007-07-17 sutartį prieš įvykį ar po jo. Nors jis nurodė, kad darbų nepradėjo dėl to, kad vykdė darbus pagal anksčiau sudarytą sutartį, tačiau akivaizdu, kad žinant apie pirmos sutarties darbų apimtis ir įsipareigojimus (šia sutartimi T. Š. įsipareigojo iki 2007-10-20 atlikti 2 400 kvadratinių metrų ploto sienų apšiltinimo darbus), papildomai įsipareigoti beveik tuo pačiu metu atlikti sodo namelio remonto darbus nebuvo įmanoma ir neįvykus eismo įvykiui, nes darbai turėjo būti atliekami skirtingose vietose. Nors nukentėjusysis apklausiamas teisme parodė, kad darbus pagal 2007-07-17 sutartį būtų galėjęs atlikti per mėnesį laiko, tačiau, kaip minėta, byloje nėra duomenų apie tai, kad 2007-07-17 sutartis apskritai buvo pradėta vykdyti, taip pat nepateikti duomenys, kodėl ši sutartis, kaip ir 2007-06-28 sutartis, negalėjo būti įvykdyta vėliau. D. Š. teismui adresuotame 2009-11-02 paaiškinime raštu nurodė, kad nors su T. Š. buvo sudaręs sutartį dėl sodo namelio remonto darbų, tačiau jis darbų nepradėjo, todėl pinigų pastarajam nemokėjo, vėliau jokių susitarimų tarp jo ir T. Š. dėl sodo namelio remonto nebuvo. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir nesant duomenų apie tai, kodėl T. Š. negalėjo vėliau įvykdyti 2007-07-17 sutarties, nors 2007-06-28 sutartis buvo vykdoma ir po eismo įvykio ir jos įvykdymas taip pat vėlavo, nukentėjusiojo reikalavimas, kaip pagrįstai nustatė apylinkės teismas, priteisti 30 920 Lt negautų pajamų pagal 2007-07-17 sutartį negali būti laikomas pagrįstu, todėl atmestas pagrįstai. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusiojo reikalavimas kompensuoti 30 920 Lt negautas pajamas pagal 2007-07-17 sutartį nepagrįstas ir tuo aspektu, jog pats nukentėjusysis nurodė, jog „D. Š. darbus būčiau padaręs maždaug per mėnesį laiko, pasisamdęs pagalbinių darbininkų.“ (t. 2, b. l. 69), taigi akivaizdu, kad reikalaujama suma nepagrįstai įvertinta kaip T. Š. vien asmeniškai negautos pajamos. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms teisėjų kolegija visiškai sutinka su apylinkės teismo sprendimu atmesti T. Š. ieškinio reikalavimą priteisti negautas pajamas.

Nukentėjusiojo atstovas apeliaciniu skundu prašo padidinti jam priteistos neturtinės žalos dydį iki 52 000 Lt.

Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtinai atsižvelgia ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, tai yra racionalaus, protingo, asmens ( bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (nors žala padaryta neatsargiu nusikaltimu, tačiau itin šiurkščiai ir sąmoningai pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.) Šie kriterijai teismo sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, yra labai įvairūs tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius padarinius, todėl teismui konstatavus, kad asmuo jas pažeidė dėl neatsargumo, būtina įvertinti padarytos veikos pavojingumo laipsnį, tai yra kokie šių taisyklių pažeidimai buvo padaryti, ar padaryti pažeidimai susiję su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir šiukščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, kokios taisyklių pažeidimų padarymo pasekmės. Teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nuteistasis A. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – kraujyje rasta net 2,16 promilės etilo alkoholio, sėdo prie vairo suvokdamas, kad tuo šiurkščiai pažeidžia kelių eismo saugumo taisykles ir labai tikėtina, kad gali sukelti eismo įvykį, tai ir įvyko.

Pažymėtina, kad automobilio vairavimas yra gana rizikinga veikla, todėl automobilis yra priskiriamas prie didesnio pavojaus šaltinių. Taigi valdydamas automobilį asmuo turi būti ypač atidus bei apdairus ir elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams: pasirinkti tinkamą greitį atsižvelgiant į kelio, eismo ir oro sąlygas. Todėl ne be reikalo Kelių eismo taisyklų keliamas imperatyvus reikalavimas, draudžiantis vairuoti automobilį apsvaigus nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Transporto priemonės vairavimas būnant stipriai apsvaigus nuo alkoholio rodo asmens itin didelį neatsargumą ir abejingumą ne tik įstatymų reikalavimams, bet ir kitiems eismo dalyviams. Juk būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir sėsdamas už automobilio vairo asmuo suvokia, kad dėl alkoholio vartojimo jo dėmesys ir orientacija susilpnėję, ir tai padidina eismo įvykio kilimo tikimybę. Todėl veika, kurios metu asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidžia Kelių eismo taisykles ir dėl to žūva ar sužalojami žmonės, yra daug pavojingesnė už veiką, kada analogiškas pasekmes pažeisdamas šias taisykles sukelia blaivus vairuotojas. Į tai atsižvelgdamas įstatymų leidėjas BK 281 straipsnyje numatė griežtesnes bausmes, jei eismo įvykį sukelia apsvaigęs nuo alkoholio asmuo.

Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis T. Š. pirmosios instancijos teisme dėl nusikalstamų A. P. veiksmų – vairavo kelių transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė nemažai Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir dėl to padarė nukentėjusiajam T. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pareiškė 55 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas nukentėjusiojo ieškinį iš dalies, priteisė 1 000 eurų iš draudiko „IF P&C Insurance AS“ filialo ir 1 000 Lt iš kaltininko A. P. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti (atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis A. P. ikiteisminio tyrimo metu atlygino 3 000 Lt neturtinės žalos).

Nukentėjusiojo T. Š. atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas be pagrindo sumažino nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes neatsižvelgė į kaltininko A. P. nusikalstama veika sukeltas pasekmes po sužalojimo, kurias nukentėjusysis T. Š. jaučia iki šiol, į pastarojo turtinę padėtį bei į tai, kad dėl eismo įvykyje patirtų sužalojimų jis patyrė ne tik fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, depresiją, bet ir į tai, kad dėl sužalojimo jis turėjo ilgą laiką gydytis, dėl to negavo didelių pajamų, negalėjo priimti kitų darbo pasiūlymų, dėl tokios situacijos prarado darbą ir buvo priverstas išvykti į užsienį. Tačiau su šiuo apelianto skundo argumentu sutikti negalima.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, sumažindamas nukentėjusiajam prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, tinkamai atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Apylinkės teismas atsižvelgė į nusikaltimu padarytas pasekmes – nukentėjusiajam T. Š. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl autoįvykio metu padarytų sužalojimų jis buvo gydomas gydymo įstaigoje, po to buvo nedarbingas, todėl teismas padarė išvadą, kad neabejotinai nukentėjusysis įvykio metu patyrė dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą ir laikinus nepatogumus. Spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą apylinkės teismas taip pat atsižvelgė ir į kaltininko A. P. turtinę padėtį bei į tai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiajam sumokėjo 3 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Žalos atlyginimo instituto esmė – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį, dvasinį skausmą ir kitus emocinius išgyvenimus. Teisingumo principas reikalauja atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į kaltininko interesus, taip pat reikalauja, kad asmeniui skiriama bausmė būtų proporcinga jo padarytai nusikalstamai veikai. Nuteistojo A. P. padarytas nusikaltimas yra neatsargus, tačiau veika padaryta jam vairuojant padidinto pavojaus šaltinį – automobilį, esant neblaiviam, taip pat šiurkščiai pažeidžiant kitus KET reikalavimus, ir tai buvo pagrindinė priežastis avarijai įvykti. Nusikalstamos veikos pobūdis laikytinas atsitiktiniu: nuteistasis sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiajam fizinio ir dvasinio skausmo – BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas yra padarytas dėl jo neatsargumo, tai reiškia, kad jis sąmoningai nesiekė nagrinėjamojoje byloje nustatytų pasekmių. Taip pat teisėjų kolegija, vertindama neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į padarytos turtinės žalos dydį, į nuteistojo turtinę padėtį (dirba, turi individualią įmonę), priteistinos žalos dydį iš draudiko bei į tai, kad dar ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiajam buvo sumokėti 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Apylinkės teismas, sumažindamas reikalaujamos priteisti neturtinės žalos dydį, šį sprendimą tinkamai motyvavo bei nurodė, jog atsižvelgia į žalą padariusio asmens kaltę, jos formą, kaltinamojo turtinę padėtį, padaryto kūno sužalojimo mastą bei į tai, kad nukentėjusiajam ikiteisminio tyrimo metu buvo sumokėti 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, todėl įvertinęs visas aplinkybes bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atlygintinos neturtinės žalos dydį pagrįstai sumažino ir priteisė 1 000 eurų iš draudiko „IF P&C Insurance AS“ filialo ir 1 000 Lt iš nuteistojo A. P.. Su tokia apylinkės teismo išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Kolegijos nuomone, tokia suma, įvertinant tai, kad nukentėjusiajam dar ikiteisminio tyrimo metu buvo sumokėti 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, yra pakankama piniginė kompensacija už nusikaltimu jam padarytą žalą, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismų praktiką.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

BPK 106 straipsnio 2 dalis nustato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas, advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Ikiteisminio tyrimo metu pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose byloje dalyvavo nukentėjusiojo atstovas, pateikė apeliacinį skundą, iš pateikto pinigų priėmimo kvito (t. 2, b. l. 41) matosi, kad atstovo paslaugoms apmokėti nukentėjusysis sumokėjo 2 000 Lt. Apylinkės teismas, nuosprendžiu neišspręsdamas proceso išlaidų atlyginimo klausimo, pažeidė BPK 307 straipsnio 6 dalies 3 punkto reikalavimus, todėl apeliacinės instancijos teismas ištaiso šią pirmosios instancijos teismo klaidą. Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo, teisminio bylos nagrinėjimo trukmę, į tai, kad nukentėjusiojo atstovas ne tik susipažino su byla, dalyvavo teismo posėdžiuose, tačiau rengė ir procesinius dokumentus – ieškinį, apeliacinį skundą, nukentėjusiojo turėtos išlaidos atstovo pagalbai apmokėti yra pakankamai pagrįstos ir realios, atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 2 d. nutarimo Nr. 396 redakcija), nustatytus advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžius, todėl iš A. P. priteistina prašoma suma.

Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, BPK 106 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

nukentėjusiojo T. Š. atstovo advokato Eligijaus Karbausko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2009-12-30 nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, skirti A. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus. Šio draudimo terminą skaičiuoti nuo jo vykdymo pradžios.

Išieškoti iš A. P. nukentėjusiajam T. Š. 2 000 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.