Kauno apygardos teismo sprendimas

2011-12-13 · Civilinė byla Nr. 2S-2251-413/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2011-12-13
Bylos Nr.
2S-2251-413/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Koriaginas
Trečiasis asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
  • 118.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2251-413/2011
Pirmosios instancijos teismo teisėja Audronė Levinskienė;
Procesinio sprendimo kategorija: 118.4, 99.1.5 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-480-358/2011, kuria atsisakyta priimti trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

B. G. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti kelio servitutą, suteikiant jam teisę pravažiuoti ir praeiti 5,63 ha pločio privažiavimu į bendro naudojimo kelią atsakovui R. G. nuosavybės teisėmis priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. 5280-0030-0070, kadastrinis Nr. 5280/0030:70, esančiame Laumėnų k., Kauno rajone (t.1, b.l. 1-2).

Ieškovas 2011 m. gegužės 31 d. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo atsisakė nuo pareikšto ieškinio (t.2, b.l. 38).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 9 d. nutartimi priėmė ieškovo B. G., trečiųjų asmenų SB „Žaisa“, T. R. atsisakymą nuo ieškinio, civilinę bylą nutraukė ir priteisė ieškovui iš atsakovo R. G. ir trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir Tarnybos) po 500 Lt atstovavimo išlaidų (t.2, b.l. 64-65).

Šalies argumentai

Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. birželio 22 d. pateikė Kauno apygardos teismui atskirąjį skundą, prašydama pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. nutartį (t.2, b.l. 90).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2011 m. birželio 28 d. nutartimi Tarnybos atskirąjį skundą atsisakė priimti ir jį grąžino (t.2, b.l. 70).

Tarnyba 2011 m. liepos 4 d. pateikė Kauno rajono apylinkės teismui prašymą atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti ir nurodė, jog apeliantas gavo Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. teismo nutartį tik 2011 m. birželio 14 d. Kadangi Tarnyba, kaip byloje dalyvaujantis tretytis asmuo, žodiniame bylos nagrinėjime nedalyvavo, jai nebuvo žinoma apie priimtą nutartį. Būdama byloje trečiuoju asmeniu, Tarnyba neturėjo pagrindo manyti, kad priimta nutartimi bus priteistos iš jos bylinėjimosi išlaidos. Teismas nepagrįstai ilgai siuntė skundžiamą nutartį, taip užkirsdamas apeliantui kelią laiku apginti pažeistas teises (t.2, b.l. 66-67).

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi trečiojo asmens prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą atmetė. Teismas nurodė, jog teismo posėdyje, kurio metu buvo priimta skundžiama nutartis, trečiojo asmens atstovas nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą žinojo, neatvykimo priežasčių teismui nepranešė. 2011 m. birželio 9 d. teismo nutartis Tarnybai įteikta 2011 m. birželio 14 d. (reg. Nr. 7GT-229), t.y. dar nepraėjus apskundimo terminui. Apeliantas atskirąjį skundą pateikė ne Kauno rajono apylinkės teismui, bet Kauno apygardos teismui 2011 m. birželio 22 d. Atsižvelgdamas į tai, kad ši civilinė byla teismuose nagrinėjama nuo 2004 metų, Tarnybos atstovas posėdžiuose nedalyvaudavo, teismas sprendė, kad apelianto nurodyti motyvai nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti (t.2, b.l. 81).

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti ir atskirąjį skundą priimti (t.2, b.l. 84-86). Atskirasis skundas grindžiamas tokiais motyvais:

1) Tarnyba byloje buvo patraukta trečiuoju asmeniu, todėl teismas nepagrįstai 2011 m. birželio 9 d. nutarties motyvuojamoje dalyje nurodė apeliantą atsakovu ir priteisė iš jo bylinėjimosi išlaidas.

2) Tarnyba skundžiamą 2011 m. birželio 9 d. nutartį gavo tik 2011 m. birželio 14 d. Jos atstovas 2011 m. birželio 6 d. teismo posėdyje nedalyvavo, kito atstovo nebuvo galimybės atsiųsti, trečiojo asmens neatvykimas į teismo posėdį neužkerta kelio bylos nagrinėjimui, todėl vadovaujantis ekonomiškumo ir koncentruotumo principais bylos nagrinėjimo nebuvo prašoma atidėti.

3) Tiek Kauno apskrities viršininko administracija, tiek jos teisių perėmėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos teismo proceso metu elgėsi sąžiningai, nekliudė koncentruotam bylos nagrinėjimui, nepiktnaudžiavo turimomis teisėmis.

4) Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. nutartis buvo priimta teismo posėdžio metu, trečiajam asmeniui nedalyvaujant ir galėjo būti apskųsta atskiruoju skundu per 7 dienas, t.y. iki 2011 m. birželio 16 d. Skundžiama 2011 m. birželio 9 d. nutartis Nacionalinei žemė tarnybai išsiųsta 2011 m. birželio 13 d., t.y. po 5 dienų, o gauta 2011 m. birželio 14 d., t.y. likus 2 dienoms iki apskundimo termino pabaigos. Atskirąjį skundą apeliantas pateikė 2011 m. birželio 22 d., t.y. nežymiai praleidęs apskundimo terminą (CPK 335 str.);

5) Kauno rajono apylinkės teismui priėmus tokią teismo nutartį ir priteisus bylinėjimosi išlaidas iš trečiųjų asmenų yra formuojama nauja teismų praktika, kuria turės vadovautis kiti teismai, spęsdami tapačius ginčus. Tokiu būdu formuojami ydingi CPK normų bei teisės principų neatitinkantys precedentai.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į atskirąjį skundą byloje negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 334 straipsnio pirmoji dalis numato, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui. Pagal CPK 335 straipsnį, atskirieji skundai paduodami per teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos, o jeigu skundžiama teismo nutartis CPK nustatyta tvarka priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos. Sutinkamai su CPK 307 straipsnio 2 dalimi, atskirojo skundo padavimo terminas gali būti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Taigi pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga yra svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad nagrinėjant procesinio termino atnaujinimo klausimą, privalu aiškintis besikreipiančio dėl termino atnaujinimo suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes (priežastis), dėl kurių terminas buvo praleistas, jų visetą ir svarbą. Sąvoka „svarbios priežastys“ yra vertinamoji, todėl spręsdamas, ar suinteresuoto asmens nurodytos termino praleidimo priežastys yra svarbios, teismas privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais. Termino atnaujinimas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, yra palikta teismo diskrecijai. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, esančiomis pagrindu jį atnaujinti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į procesinių terminų esmę, ginčo esmę, suinteresuoto asmens veiksmus, suinteresuoto asmens amžių, išsilavinimą, profesinę veiklą, jo veiksmus po ginčo išnagrinėjimo, sveikatos būklę bei kitas faktines aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-399/2007). Jeigu terminas yra praleistas nežymiai, tai sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl numatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti patį pažeidimo pobūdį, t. y., ar termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą sąlygojo netinkamas naudojimasis proceso suteiktomis teisėmis. Iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių - teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka - neturėtų prarasti. Be to, nagrinėjant prašymą dėl praleisto termino procesiniam veiksmui atlikti atnaujinimo, atsižvelgtina į pasekmes, kurias turės teismo atsisakymas atnaujinti terminą byloje dalyvaujančiam asmeniui, ar nebus pažeistos ir paneigtos pagrindinės bylos šalies teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2004).

Bylos medžiaga nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo 2011 m. birželio 9 d. nutartis priimta teismo posėdyje, nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka. Taigi skundas galėjo būti paduotas iki 2011 m. birželio 16 d. Skundžiama teismo nutartis apeliantui įteikta 2011 m. birželio 14 d., t.y. likus vos dviems dienos iki termino atskirajam skundui paduoti pabaigos (t.2, b.l. 63). Tarnyba atskirąjį skundą pateikė tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui 2011 m. birželio 22 d. (t.2, b. l. 56), t.y. praleidusi apskundimo terminą 6 dienas (CPK 335 str.). Kauno apygardos teismui 2011 m. birželio 28 d. nutartimi atsisakius priimti skundą ir jį grąžinus apeliantui, pastarasis atskirąjį skundą kartu su prašymu atnaujinti praleistą terminą 2011 m. liepos 4 d. pateikė Kauno rajono apylinkės teismui. Teismas 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi tokio prašymo netenkino, konstatuodamas, kad nutartis trečiajam asmeniui įteikta laiku, o Tarnybos nurodyti motyvai nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą.

Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutikti negalima. Visų pirma, tretysis asmuo termino praleidimo priežastį grindė būtent tuo, kad pati teismo nutartis apeliantui buvo įteikta likus tik dviems dienoms iki termino apskųsti apylinkės teismo nutartį pabaigos. Taigi akivaizdu, kad dviejų dienų terminas paruošti įstatymų reikalavimus atitinkantį procesinį dokumentą (atskirąjį skundą) ir pateikti jį teismui yra nepakankamas. Antra, apeliantas iš esmės savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, buvo aktyvus ir terminą skundui paduoti praleido nežymiai. Trečia, apeliantas nurodė, kad pagrindinių jo teisių pažeidimą (bylinėjimosi išlaidų priteisimą) sąlygojo netinkamas civilinio proceso normų taikymas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad apeliacijos teisė yra viena iš pagrindinių šalių procesinių teisių, kuri įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, ratifikuotos Lietuvos Respublikos 1995 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. I-865, Septintojo protokolo 2 str. nuostatose, Europos Tarybos Ministrų komiteto 1995 m. vasario 27 d. rekomendacijoje Nr.R (95) 5 ,,Dėl apeliacijų sistemų ir procedūrų civilinėse bei komercinėse bylose įvedimo ir jų funkcionavimo tobulinimo“, kuriose nustatoma, kad šalims turi būti garantuota teisė skųsti pirmosios instancijos teismo nutartis antrosios instancijos teismui. Apeliacijos teisė gali būti reali tik tuo atveju, jeigu įstatymas nustato protingą terminą, per kurį šią teisę šalis turi realizuoti, be to, šalis per šį laiką turi turėti pakankamai galimybių įgyvendinti apeliacijos teisę (2000 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-985/2000, 2000 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-727/2000).

Remiantis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, jog apeliantas pavėlavo pateikti skundą dėl objektyvių priežasčių. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias praleistų terminų atnaujinimą. Todėl apliauto skundas pripažintinas pagrįstu, praleistas terminas atskirajam skundui paduoti atnaujintinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.). Atskirąjį skundą patenkinus, civilinė byla su trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskiruoju skundu perduotina Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui dėl paskyrimo nagrinėti apeliacine tvarka (LR CPK 307 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 307 straipsnio 2 dalimi, 339 straipsniu

nutaria:

panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutarties panaikinimo.

Civilinę bylą su trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskiruoju skundu perduoti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Gintautas Koriaginas