- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-13
- Bylos Nr.
- e2-78-881/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės ,,ULMA CONSTRUCCION BALTIC“, uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“, uždarosios akcinės bendrovės ,,Euremsta“
- Suinteresuotas asmuo
- A. V., N. V., R. R.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Architelio statyba“, kreditorių uždarosios akcinės bendrovės ,,ULMA CONSTRUCCION BALTIC“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ atskiruosius skundus bei kreditorės uždarosios akcinės bendrovės ,,Euremsta“ prisidėjimą prie atskirųjų skundų dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Architelio statyba“ nemokumo administratorės prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eB2-568-866/2021 dėl uždarosios akcinės bendrovės ,,Architelio statyba“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys byloje: A. V., N. V., R. R..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) ,,Architelio statyba“, atstovaujama nemokumo administratorės, kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eB2-568-866/2021 dėl UAB ,,Architelio statyba“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 3 d. nutartį, kuria pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu atsisakyta tenkinti, bei priimti naują sprendimą – pareiškimą tenkinti. Prašymą grindė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu proceso atnaujinimo pagrindu. Nurodė, kad apie šio proceso atnaujinimo pagrindo buvimą sužinojo Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-442-855/2021, kurioje BUAB „Architelio statyba“ yra pareiškusi ieškinį dėl nuostolių atlyginimo iš buvusio įmonės vadovo A. V.. Nurodytoje byloje buvo paskirta BUAB „Architelio statyba“ ekonominė ekspertizė, kurios metu ekspertas kompleksiškai įvertino pačios įmonės bei susijusių asmenų dokumentus ir pagrindinių verslo partnerių dokumentus. Pateiktame ekspertizės akte teismo ekspertas padarė tokias išvadas: (i) UAB „Architelio statyba“ bankrotui makroekonominiai veiksniai įtakos neturėjo, bendrovė tapo nemoki ne vėliau kaip 2016 m. gegužės 31 d.; (ii) dėl apyvartinių lėšų trūkumo bendrovė tapo nemoki ir bankrutavo. Apyvartinių lėšų trūkumą lėmė išskirtinė vadovo A. V. nekompetencija ir aplaidumas elementariais finansinių srautų valdymo klausimais; (iii) UAB „Architelio statyba“ turtas buvo perkeltas į D. ir R. P. verslą, įskaitant ir jų valdomas įmones UAB „Anreka“ ir UAB „Daivena“; (iv) verslo modelis, kai už pagal rangos sutartis atliktus statybos darbus kaip dalinį, tačiau procentiškai reikšmingą arba visą atsiskaitymą UAB „Architelio statyba“ gaudavo ne visuotinai pripažintą atsiskaitymo priemonę pinigus, o butus, ir gautų butų vertė, lyginant su visomis pardavimo pajamomis, sudarė apie 38 proc., apskritai negalėjo būti taikomas; (v) vadovas A. V., vadovaudamas UAB „Architelio statyba“ nuo 2010 m. sausio 14 d. iki 2017 m. vasario 14 d., prisiėmė pabrėžtinai per didelę ūkinę komercinę riziką, pasirašydamas statybos rangos sutartis, kuriose numatydavo, kad dalį ar visą atlygį už statybos rangos paslaugas gaus ne visuotinai priimtina atsiskaitymo forma pinigais, o butais; (vi) nekvalifikuotas vyr. buhalteris ir bendrovės veikla nesamdant teisininko turėjo tiesioginę įtaką vadovo A. V. verslo sprendimams, pabrėžtinai didelės verslo rizikos prisiėmimui bei bendrovės patirtų nuostolių dydžiui. Bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma taip, kad tuo metu nebuvo galima visiškai nustatyti veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros; (vii) atsiskaitymo eiliškumo bendrovė nesilaikė įvairiomis formomis: priimdavo atsiskaitymą grynais, užskaitų būdu bei teikiant prašymus užsakovams pervesti pinigus už atliktus darbus tiesiogiai bendrovės kreditoriams apeinant bendrovės sąskaitą. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas laikė, kad pareiškėja nepagrindė ir neįrodė UAB „Architelio statyba“ tyčinio bankroto požymių, kuriuos pareiškėja turėjo įrodyti vadovaudamasi iš buvusios įmonės vadovybės perimtais dokumentais. Tačiau civilinėje byloje Nr. e2-442-855/2021 paaiškėjo, kad nemokumo administratorei perduoti BUAB „Architelio statyba“ finansinės atskaitomybės dokumentai turėjo reikšmingų netik, apskaita buvo tvarkoma ir metinės finansinės bei mokestinės ataskaitos rengiamos reikšmingai pažeidžiant apskaitos tvarkymą reglamentuojančius teisės aktus ir standartus. Todėl remiantis tokiais dokumentais nemokumo administratorei nebuvo galimybės pagrįsti ir įrodyti UAB „Architelio statyba“ tyčinio bankroto požymių. Jeigu BUAB „Architelio statyba“ buhalterinė apskaita būtų buvusi vedama tinkamai, kaip to reikalauja teisės aktai ir standartai, jeigu būtų tinkamai rengiamos metinės finansinės ataskaitos ir priimami adekvatūs sprendimai, tai jau 2014 metais įmonės vadovas būtų galėjęs užkirsti kelią įmonės bankrotui pakeisdamas verslo modelį ir nesudarydamas nuostolingų bei žalingų sandorių, kurie ir lėmė įmonės bankrotą, tačiau 2015–2016 metais sudarė dar 13 sutarčių už 1,4 mln. Eur su PVM. Per didelės ūkinės komercinės rizikos prisiėmimas turėjo tiesioginės ir reikšmingos įtakos UAB „Architelio statyba“ nemokumui, bankrotui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė.
3. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjant civilinę bylą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu tiek byloje dalyvaujantiems asmenims, tiek teismui buvo žinomos aplinkybės dėl bankrutuojančios bendrovės vadovo sudarytų sandorių aplinkybių, dėl mokėjimo tvarkos pažeidimų, dėl galimai netinkamai tvarkomos buhalterinės apskaitos, dėl didelės verslo rizikos prisėmimo, dėl galimai netinkamo bendrovės valdymo ir kitų aplinkybių, susijusių su galimu nemokumu, ką būtent teismai išsamiai įvertino priimdami procesinius sprendimus dėl tyčinio bankroto. Kaip jau buvo nurodyta bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose, nors ir buvo nustatyti netinkami bankrutuojančios bendrovės vadovo veiksmai, tačiau jų visuma nepatvirtino sistemingo siekio tyčia sukelti bendrovės nemokumą. Blogas ir itin rizikingas bendrovės valdymas savaime nelemia, kad nemokumas atsirado tyčia.
4. Atsižvelgdamas į nutartyje nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų formuojamą praktiką, teismas sprendė, kad pareiškėjos pateiktas ekspertizės aktas ir jame padarytos išvados nevertintinos kaip naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės, nes nurodytos aplinkybės galėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu, o tokių aplinkybių teisinį vertinimą tyčinio bankroto aspektu gali ir turi pateikti tik teismas, bet ne teismo ekspertas kitoje civilinėje byloje. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad aplinkybių naujumas reiškia ne vien formaliai naujo įrodymo (teismo ekspertizės akto) pateikimą, tačiau ir užfiksavimą naujo įrodymo turinyje tokių faktinių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu. Šis pareiškėjos pateiktas įrodymas savo pobūdžiu yra išvestinis iš tų pačių aplinkybių ir faktinių duomenų, kurie buvo ir galėjo būti žinomi bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Taigi, iš esmės tų pačių duomenų skirtingas vertinimas ir interpretavimas pasibaigus teismo procesui negali būti laikomas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, nes neatitinka esminio naujumo kriterijaus – šie duomenys buvo bylos medžiagoje, buvo tiriami ir vertinami, šalys dėl jų galėjo pateikti savo paaiškinimus, specialistų išvadas ir pan., todėl naujas jų vertinimas negali būti laikomas naujai paaiškėjusia aplinkybe.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėja BUAB ,,Architelio statyba“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eB2-568-866/2021 dėl UAB ,,Architelio statyba“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Teismo ekspertas, atlikęs ekonominę ekspertizę, vertino ne tik pačios įmonės UAB „Architelio statyba“ buvusio vadovo perduotus duomenis ir dokumentus, ką vertino ir bylą nagrinėjęs teismas spręsdamas pareiškėjos prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu, tačiau ekspertas taip pat papildomai gavo ir vertino duomenis bei dokumentus iš valstybės įmonių ir įstaigų, įvairių valstybinių registrų, bankų ir kredito įstaigų, susijusių asmenų duomenis. Pagal visus surinktus dokumentus ir gautus duomenis ekspertui atlikus kompleksinį ekonominį įmonės veiklos vertinimą, kurio laikotarpis nuo 2010 metų iki bankroto bylos iškėlimo, teismo ekspertas nustatė iš principo esminę ir reikšmingą aplinkybę – bankroto byloje finansinėse ataskaitose pateikta reikšmingai neteisinga ekonominė finansinė informacija.
5.2. Vienu iš įrodymų naujai paaiškėjusių aplinkybių CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme teismų praktikoje pripažįstamas ekspertizės aktas. Tiek nemokumo administratorius, tiek bylą nagrinėję teismai vadovavosi buvusio vadovo ir buhalterės sudarytais ir perduotais finansiniais dokumentais. Tačiau teismo ekspertas atlikęs tyrimą ir panaudodamas specialiąsias žinias nustatė, kad UAB „Architelio statyba“ tapo nemoki nuo 2016 m. gegužės 31 d., o ne 2016 m. lapkričio, kaip buvo sprendžiama pagal buvusio vadovo ir buhalterės sudarytus ir pateiktus dokumentus. Be to, teismo ekspertas, kuris yra ir auditorius, nustatė, kad įmonės apskaita buvo tvarkoma ir metinės finansinės bei mokestinės ataskaitos buvo rengiamos reikšmingai pažeidžiant apskaitos tvarkymą reglamentuojančius teisės aktus ir standartus. Pareiškėjai ir teismui tai nebuvo žinoma, nes teismai vertino tokius duomenis, kuriuos turėjo, o dabar yra nustatyta, kad tie duomenys turi reikšmingų klaidų. Todėl nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju yra paaiškėjęs tik skirtingas aplinkybių vertinimas ir interpretavimas, ir teismas ekspertizės akto nelaiko naujomis paaiškėjusiomis aplinkybėmis.
5.3. Nagrinėjamu atveju ekonominė ekspertizė bei padarytos eksperto (auditoriaus) išvados ir yra naujai paaiškėjusios aplinkybės, kad bankroto byloje finansinėse ataskaitose, kuriomis vadovavosi teismai, pateikta reikšmingai neteisinga ekonominė finansinė informacija. Tokios aplinkybės atskleidimas yra pagrindas atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje ir panaikinti jau priimtus teismo sprendimus bei reikalavimus išspręsti kitaip, t. y. nepatenkintus reikalavimus patenkinti.
6. Atskiruoju skundu kreditorė UAB ,,ULMA CONSTRUCCION BALTIC“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį ir patenkinti nemokumo administratoriaus prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eB2-568-866/2021 dėl UAB ,,Architelio statyba“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas, padarydamas išvadą, kad teismo ekspertas 2021 m. birželio 10 d. ekspertizės akte negalėjo nustatyti teisės aktų pažeidimų, nes tai nepatenka į teismo eksperto kompetenciją, padarė esminę klaidą. Vienas iš apskaitos ir finansų ekspertizės uždavinių, patvirtintų Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. KT-75, yra nustatyti, ar laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, tai reiškia, kad ekspertas turi teisę ir kompetenciją nustatyti teisės aktų pažeidimus.
6.2. Teismas nutartyje nepagrįstai konstatavo, kad ekspertizės akte nebuvo nustatytos naujai paaiškėjusios aplinkybės, bei kad jos galėjo būti žinomos bendrovei bylos nagrinėjimo metu. Atsižvelgiant į ekspertizės akte iškeltus klausimus, dėl kurių ekspertas pateikė išvadas, neabejotinai konstatuotina, kad ekspertizės akte buvo nustatytos naujos aplinkybės, kurios anksčiau nebuvo žinomos bendrovės nemokumo administratoriui ar bendrovės kreditoriams.
6.3. Remiantis ekspertizės akto išvadomis, pareiškimo pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu nagrinėjimo metu nebuvo žinoma, kad: metinės finansinės ataskaitos nerodė tikros bendrovės 2010–2016 metų finansinės padėties; bendrovės apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir aplaidžiai; Juridinių asmenų registrui pateikti finansinių ataskaitų rinkiniai yra reikšmingai klaidingi; bendrovė neteisingai deklaravo ir mokėjo mokesčius į valstybės biudžetą; dalį įmonės turto, labai tikėtina, pasisavino įmonės vadovas A. V.; bankroto byloje finansinėse ataskaitose pateikta reikšmingai neteisinga ekonominė finansinė informacija; nemokumo administratoriaus atliktas butų pirkimo pardavimo sandorių vertinimas yra iš esmės klaidingas. Apie nurodytas aplinkybes negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu, nes šių aplinkybių nustatymui buvo būtinos specialios žinios.
6.4. Pagal ekspertizės klausimus ekspertizės akte buvo atsakoma būtent į aplinkybes, ar bankroto byloje buvo pateikta ir buvo vadovautasi teisinga informacija. Ekspertizės aktu konstatavus, kad bankroto byloje esanti finansinė informacija yra iškraipyta, neteisinga, bei konstatavus, jog nemokumo administratoriaus atlikti vertinimai dėl to yra klaidingi, neabejotina, kad ekspertizės akte nustatytos aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti anksčiau žinomos bendrovės nemokumo administratoriui ar kreditoriams.
6.5. Kadangi ekspertizės akte buvo neginčijamai nustatyta, kad bendrovės apskaita buvo tvarkoma apgaulingai, aplaidžiai, vadovas A. V. prisiėmė per didelę komercinę riziką, taip pat atliko kitus teisės aktų pažeidimus, šioje byloje vyraujant viešajam interesui teismas privalo ypatingai atidžiai ir išsamiai išnagrinėti nemokumo administratoriaus prašymą dėl proceso atnaujinimo. Be to, viešasis interesas reikalauja, kad teismas išskirtinį dėmesį skirtų teisingumo bei protingumo principų įgyvendinimui, nes teismo sprendimas dėl nemokumo administratoriaus prašymo sukels pasekmes visiems bendrovės kreditoriams, kurie pagal ekspertizės aktą dėl A. V. vadovavimo patyrė ne mažesnę kaip 1 018 138 Eur žalą.
7. Atskiruoju skundu kreditorė UAB ,,Legal Balance“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eB2-568-866/2021 bei pripažinti UAB „Architelio statyba“ bankrotą tyčiniu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismo ekspertas nustatė naują aplinkybę, kad įmonė faktiškai nemoki buvo 2016 m. gegužės 31 d., o ne 2016 m. lapkričio mėnesį. Teismas apie faktinį nemokumą sprendė iš buvusio vadovo ir buhalterės sudarytų ir pateiktų dokumentų, tačiau dokumentai esantys bankroto byloje turi reikšmingų klaidų, o buhalterinė apskaita UAB „Architelio statyba“ buvo tvarkoma taip, kad tuo metu nebuvo galima visiškai nustatyti veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Todėl eksperto nustatyta nauja ir esminė aplinkybė, kad bankroto byloje finansinėse ataskaitose pateikta reikšmingai neteisinga ekonominė finansinė informacija, sudarė pagrindą pareiškėjai teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo, o teismui tenkinti tokį prašymą. Paliekant galioti esamą teismo sprendimą, kuriuo atsisakyta pripažinti UAB „Architelio statyba“ bankrotą tyčiniu, nebūtų įvykdytas teisingumas ir nebūtų užtikrinta, kad turi galioti tik teisingi ir teisėti sprendimai.
7.2. Negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose nors ir buvo nustatyti netinkami bankrutuojančios bendrovės vadovo veiksmai, tačiau jų visuma nepatvirtino sistemingo siekio tyčia sukelti bendrovės nemokumą, o blogas ir itin rizikingas bendrovės valdymas savaime nelemia, kad nemokumas atsirado tyčia. Pateiktame ekspertizės akte būtent ir paneigiama ši teismo išvada, nes nurodyta, kad įmonės vadovas, net ir turėdamas duomenų apie nuostolingų sandorių sudarymo pasekmes ir įmonės patiriamus nuostolius, toliau tęsė tokią veiklą bei sudarinėjo nuostolingus sandorius. Ekspertas atskleidė aplinkybes, kada vadovas sužinojo apie įmonės nemokumą ir kokius veiksmus atliko siekdamas perkelti turėtą turtą į kitą susijusią įmonę. Tačiau pirmosios instancijos teismas formaliai įvertinęs ekspertizės aktą padarė išvadą, kad tai iš esmės tų pačių duomenų skirtingas vertinimas ir interpretavimas, kuris negali būti laikomas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pasibaigus teismo procesui.
7.3. Teismas neįsigilinęs ir formaliai vertino pateiktą ekspertizės aktą, o kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad proceso atnaujinimą reglamentuojančios normos turi būti taikomos ne formaliai, o atsižvelgiant į šio procesinio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus.
8. Kreditorė UAB ,,Euremsta“ pateiktu pareiškimu prisideda prie atskirųjų skundų.
Atsiliepimas
9. Suinteresuoti asmenys A. V. ir N. V. atsiliepimu į pareiškėjos bei kreditorės UAB ,,ULMA CONSTRUCCION BALTIC“ atskiruosius skundus prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
9.1. Ekspertizės aktą sudaręs ekspertas jokių naujų aplinkybių, kurios būtų buvusios nežinomos nemokumo administratoriui ir civilinę bylą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjusiam teismui, nepateikė. Tai pabrėžė ir pirmosios instancijos teismas.
Šalies argumentai
9.2. Nemokumo administratorius 2019 m. gegužės 30 d. prašyme teismui dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nurodė visus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose įtvirtintus tyčinio bankroto požymius ir rėmėsi, aptarė bei vertino iš esmės tas pačias aplinkybes, dėl kurių savo vertinimą ekspertizės akte pateikė ir teismo ekspertas. Prieš kreipdamasis į teismą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, nemokumo administratorius kreipėsi į savo pasirinktą advokatų kontorą dėl teisinio bendrovės veiklos vertinimo, todėl lygiai taip pat galėjo ir turėjo (jei, jo nuomone, tai buvo reikalinga) kreiptis į bet kurį kitą ekspertą dėl atsakymų į klausimus, reikalaujančius specialių žinių.
9.3. Eksperto išvados, kad neva bendrovės apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir aplaidžiai, bendrovė neteisingai deklaravo ir mokėjo mokesčius į valstybės biudžetą, finansinėse ataskaitose pateikta reikšmingai neteisinga ekonominė finansinė informacija ir pan., yra akivaizdžiai viršijančios eksperto kompetenciją ir tuo labiau nevertintinos kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Pateikta ekspertizės išvada gali būti vertinama kaip naujas įrodymas byloje tirtoms aplinkybėms patvirtinti ar paneigti, bet ne naujai paaiškėjusi aplinkybė.
Atsiliepimas
10. Pareiškėja BUAB ,,Architelio statyba“ atsiliepimu į kreditorių atskiruosius skundus prašo atskiruosius skundus tenkinti. Atsiliepime pareiškėja palaiko atskirųjų skundų argumentus, pažymi, kad ekspertizės akte esančios aplinkybės ne visos buvo žinomos 2019 metais ir tirtos sprendžiant prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, todėl po ekspertizės akto surašymo paaiškėjusios aplinkybės turi būti laikomos naujomis aplinkybėmis.
11. Kreditorė UAB ,,Legal Balance“ atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo atskiruosius skundus tenkinti. Atsiliepime kreditorė palaiko atskirųjų skundų argumentus, pažymi, kad 2019 m. buvo nurodyta, jog įrodinėjant tyčinio bankroto sąlygų egzistavimą nebuvo atliekama ekspertizė, todėl dabar turint tokius duomenis jais nesivadovauti būtų atsisakymas vykdyti teisingumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
13. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas nemokumo administratoriaus pateiktas prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskiruosiuose skunduose nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl proceso atnaujinimo pagrindo, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių
15. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.
16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2011 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011, kt.).
17. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-2019/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
18. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Tai reiškia, kad proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).
19. Nagrinėjamu atveju pareiškėja teigia, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių procesas civilinėje byloje atnaujintinas, yra kitoje civilinėje byloje atlikta ekonominė ekspertizė bei eksperto (auditoriaus) padarytos išvados. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos nurodytus ekspertizės akto duomenis (jų pobūdį), šios pareiškėjos nuomonės nepripažįsta teisiškai pagrįsta.
20. Kaip minėta anksčiau, proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą, o nauji įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms, be kita ko, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Šiuo atveju nė viena iš apeliančių įtikinamai nepagrindė, kad pareiškėjos nurodyta ekonominė ekspertizė negalėjo būti atlikta (ir (ar) gautos specialios žinios kita forma) nagrinėjant bylą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu.
21. Iš Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 3 d. nutarties, kuria išnagrinėtas nemokumo administratoriaus prašymas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, matyti, kad pastarasis prašymas buvo grindžiamas visais ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1–5 įtvirtintais tyčinio bankroto požymiais, įskaitant ir tuo, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
22. Taigi įmonės finansinėse ataskaitose užfiksuotos informacijos (ne)teisingumas bei įmonės nemokumo momentas buvo tiesioginis bylos dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo dalykas, kurį įrodyti, pagal byloje taikytiną įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, teko nemokumo administratoriui (CPK 178 straipsnis). Kaip pažymima teismų praktikoje, teismai, spręsdami dėl prašymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pagrįstumo, turėtų vertinti, be kita ko, ir pareiškėjo veiksmus bylos nagrinėjimo metu, t. y. ar jis neveikė aplaidžiai ir (ar) pasyviai, siekdamas savo pažeistų teisių gynimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2010; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-2019/2015). Nagrinėjamu atveju pareiškėja nemotyvavo, kad bylos dėl tyčinio įmonės bankroto nagrinėjimo metu jos (nemokumo administratoriaus) galimybės vykdyti jai tenkančią įrodinėjimo naštą buvo suvaržytos, o iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-199-855/2022 (ankstesnis numeris – e2-442-855/2021) minėta ekonominė ekspertizė buvo paskirta būtent pareiškėjos (BUAB „Architelio statyba“) prašymu (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjos pateiktas ekspertizės aktas ir jame padarytos išvados nevertintinos kaip naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, prašymą atnaujinti procesą grindžiant CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu, turi būti konstatuota kaip įrodyta pareiškėjo nurodytų aplinkybių atitiktis visiems naujai paaiškėjusių aplinkybių kriterijams. Tai reiškia, kad pareiškėjas turi įrodyti aplinkybių atitiktį kriterijų visumai, o nustačius, kad bent jau vieno požymio – pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos – pareiškėjo nurodytos aplinkybės neatitinka, tai sudaro savarankišką pagrindą prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.
24. Kita vertus, nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjos pateiktas ekspertizės aktas taip pat turėtų esminės reikšmės bylai. Skundžiamoje nutartyje atkreiptas dėmesys į tai, kad nagrinėjant civilinę bylą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu tiek byloje dalyvaujantiems asmenims, tiek teismui buvo žinomos aplinkybės dėl bankrutuojančios bendrovės vadovo sudarytų sandorių aplinkybių, dėl mokėjimo tvarkos pažeidimų, dėl galimai netinkamai tvarkomos buhalterinės apskaitos, dėl didelės verslo rizikos prisėmimo, dėl galimai netinkamo bendrovės valdymo ir kitų aplinkybių, susijusių su galimu nemokumu, taip pat buvo nustatyti netinkami bankrutuojančios bendrovės vadovo veiksmai, tačiau jų visuma nepatvirtino sistemingo siekio tyčia sukelti bendrovės nemokumą. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ekspertizės akto pobūdį, jo įrodomąją galią (tai, kad didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai jis neturi, CPK 218 straipsnis), pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo aktu siekiama ne įrodyti egzistavus tam tikrus esminius faktus, kurie nebuvo ir negalėjo būti žinomi bylos nagrinėjimo metu, o pateikti naują tyčinio bankroto byloje nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių vertinimą, kas nėra bylos dėl proceso atnaujinimo dalykas.
25. Apeliantė UAB „ULMA CONSTRUCCION BALTIC“ yra teisi teigdama, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja viešasis interesas, tačiau tai savaime nereiškia, kad procesas tokioje byloje galėtų (turėtų) būti atnaujintas nesant visų įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų. Pasitvirtinus apeliantės teiginiui, kad dėl buvusio įmonės vadovo veiksmų įmonės kreditoriai patyrė ne mažiau kaip 1 018 138 Eur žalos, kreditorių interesai galės būti apginti teisminiame procese dėl žalos atlyginimo.
26. Kiti apeliančių argumentai neturi esminės įtakos nagrinėjamos bylos rezultatui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
27. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo, tinkamai aiškino ir taikė aktualias proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskiruosiuose skunduose išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.