- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-26
- Bylos Nr.
- I-6408-815/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00362-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- J. Ž.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. Ž. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015 m. sausio 16 d. gautas pareiškėjo J. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. sausio 13 d. skundas (b. l. 1–5), kuriame pareiškėjas prašė: atnaujinti skundo padavimo terminą; priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija) nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn. neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (toliau – ir valstybinė pensija) dalį – 2 655,45 Eur (9 168,75 Lt) (neišmokėtą pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalį ir 5 straipsnio 1 dalį); panaikinti Ministerijos 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. 1D-9590(11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ (toliau – ir sprendimas Nr. 1D-9590(11)).
2. Vilniaus apygardos administracinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, ypač LVAT 2014 m. gruodžio 3 d. nutartimis administracinėse bylose Nr. AS502-1128/2014, Nr. AS502-1144/2014, 2015 m. sausio 20 d. nutartyje (b. l. 12–14) konstatavo, kad pareiškėjo įvardytos procesinio 3 metų termino skundo teismui paduoti praleidimo aplinkybės nepripažintinos svarbiomis ir pareiškėjo prašymas dėl termino skundui paduoti atnaujinimo dėl valstybinės pensijos, mažintos pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį, dalies priteisimo netenkintinas ir terminas skundui dėl valstybinės pensijos, mažintos pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį, nepriemokos priteisimo paduoti neatnaujintinas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktais, atsisakė priimti pareiškėjo 2015 m. sausio 13 d. skundą dėl reikalavimų panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. 1D-9590(11) (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu) bei priteisti valstybinės pensijos, mažintos pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį, nepriemoką (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu); likusią pareiškėjo skundo dalį priėmė, konstatavęs, kad atsakove šioje byloje laikytina Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, o Ministerija šalintina iš atsakovių (ABTĮ 37 straipsnio 4 dalis).
3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo J. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. Ž. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo, 2015 m. birželio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-539-146/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00362-2015-2) pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartį pakeitė, t. y. panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 20 d. nutarties dalį, kurioje priimtas pareiškėjo skundas dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnį, priteisimo už 2010 m.–2011 m. ir perdavė pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti klausimą dėl šios pareiškėjo skundo dalies priėmimo; likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 20 d. nutarties dalį paliko nepakeistą (b. l. 35–41).
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas, vadovaudamasis minėta LVAT 2015 m. birželio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-539-146/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00362-2015-2), 2015 m. liepos 7 d. nutartyje (b. l. 43-44) sprendė tik dėl pareiškėjo 2015 m. sausio 13 d. skundo reikalavimo priteisti valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią 2010 m.–2011 m., taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas, priėmimo ir nustatė pareiškėjui terminą iki 2015 m. rugpjūčio 4 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. pareiškėją įpareigojo pateikti teismui motyvuotus ir įrodymais pagrįstus papildomus paaiškinimus dėl skundo teismui (dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies, susidariusios taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnį, priteisimo už 2010 m.–2011 m.) padavimo termino atnaujinimo.
5. Pareiškėjas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 7 d. nutarties reikalavimų neįvykdė, nors nutartį gavo dar 2015 m. rugpjūčio 20 d. (b. l. 53-54). Todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartimi (b. l. 55-56) nutarė, kad pareiškėjo skundo dalis dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies, susidariusios taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnį, priteisimo už 2010 m.–2011 m. laikytina nepaduota.
6. Taigi, šioje administracinėje dalyje pagal pareiškėjo J. Ž. skundą (b. l. 1-5) sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. neišmokėtą valstybinės pensijos dalį pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas skundą grindžia iš esmės Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo nuostatomis, taip pat Konstitucinio Teismo doktrina dėl sprendimo įvykdymo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme.
II
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, jog Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (būtent pagal šį straipsnį ir mažinta pareiškėjo valstybinė pensija) neprieštarauja Konstitucijai, todėl atsakovė nurodo, kad su pareiškėjo skundu ir jame pateiktais motyvais nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 18).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
1.1. Pareiškėjui nuo 2001 m. spalio 1 d. paskirta valstybinė pensija, kurios dydis sudarė 607,7 Lt (Ministerijos 2001 m. spalio 14 d. raštas (b. l. 7), kuri nuo 2010 m. sausio mėnesio buvo mažinama pagal Laikinojo įstatymo 4, 5 straipsnius (Tarnybos 2014 m. gruodžio 17 d. pažyma Nr. 11DP(P)-6413 „Apie 2010-2013 m. pensijos dydį“ (b. l. 9-10)).
1.2. Ministerija, atsakydama į pareiškėjo 2014 m. lapkričio 12 d. prašymą, kuriame pareiškėjas prašė, be kita ko, kompensuoti sumažintą pensijos dalį (b. l. 6), 2014 m. gruodžio 22 d. sprendime Nr. 1D-9590 (11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“, be kita ko, nurodė, jog pareiškėjo valstybinė pensija nuo 2010 m. sausio 1 d. mažinta pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį (b. l. 8).
2. Teismas pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, jog Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Konstitucijai; Konstitucinis Teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų, priimtų 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011 m. gruodžio 20 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) neprieštaravo Konstitucijai, todėl pareiškėjo skundas apimtyje, kurioje yra priimtas, grindžiamas tik Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų antikonstitucingumu, atmestinas kaip neturintis teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo J. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.