- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-02-22
- Bylos Nr.
- 2-124/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Donatas Šernas, Vincas Verseckas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Švaresta“
- Atsakovas
- Vilkaviškio rajono savivaldybei
- Kategorijos
- 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vinco Versecko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Švaresta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. sausio 4 d. nutarties, kuria atmestas prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, civilinėje byloje Nr. 2-543-510/2007 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Švaresta“ ieškinį atsakovei Vilkaviškio rajono savivaldybei dėl nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Švaresta“ kreipėsi su ieškiniu į Kauno apygardos teismą ir prašė iš atsakovės Vilkaviškio rajono savivaldybės priteisti 2 458 530,63 Lt nuostolių. Ieškovas taip pat prašė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo.
Prašyme ieškovas nurodė, kad jo turtinė padėtis yra sunki, kasoje pinigų nėra, banko sąskaita yra areštuota 52 619,63 Lt sumai. Nors ieškovui iš atsakovo yra priteistos piniginės lėšos, tačiau atsakovas nėra įvykdęs teismo sprendimų. Tikėtina, kad ieškovo turtinė padėtis pagerės, nes jis pradėjo vykdymo procesą iš atsakovo didesnei nei 165 000 Lt sumai.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2007 m. sausio 4 d. nutartimi prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo atmetė ir įpareigojo ieškovą UAB „Švaresta“ per 10 dienų nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos už paduotą ieškinį sumokėti 28 585,31 Lt žyminio mokesčio ir pateikti teismui įrodymus apie jo sumokėjimą.
Teismas nutartyje nurodė, kad tai, jog ieškovas tam tikru momentu neturi pinigų kasoje ir sąskaitoje, dar nereiškia, kad jo turtinė padėtis yra sunki, nes ieškovas turi galimybę disponuoti lėšomis taip, kad ieškinio padavimo metu jų kasoje ir sąskaitoje nebūtų. Ieškovo turtinę padėtį apsprendžia viso turimo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto apimtis, bendra įmonės finansinė būklė ir pan. Ieškovas nepateikė teismui vėliausių finansinės atskaitomybės dokumentų, duomenų iš Nekilnojamojo turto registro ir VĮ „Regitra“ bei kitų įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškovo turtinė padėtis yra sunki. Ieškovas nepateikė įrodymų, koks yra 214 000 Lt lėšų, gautų už šiukšliavežių ir kontrolinio punkto pardavimą, bei 111 890,34 Lt lėšų, gautų pagal vykdomąjį raštą, judėjimas ir nenurodė priežasčių, kodėl negali sumokėti žyminio mokesčio. Jau vien paminėtos sumos yra žymiai didesnės už mokėtino žyminio mokesčio dydį.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Švaresta“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, prašymą patenkinant.
Žemesnės instancijos teismas
Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Ieškinyje nurodytos aplinkybės ir ieškinio priedai patvirtinta, kad ieškovo turtinė padėtis yra sunki. Visos pajamos, kurias ieškovas iki ieškinio padavimo gavo iš turto pardavimo ar pagal vykdomuosius raštus, buvo skiriamos pradelstiems įsiskolinimams apmokėti. 2006 m. gruodžio 31 d. finansinė atskaitomybė patvirtinta, kad ieškovo piniginės lėšos sudaro tik 126 Lt. Realaus turto, kurį pardavęs, ieškovas galėtų sumokėti žyminį mokestį, nėra ir ieškinio padavimo metu nebuvo. Su ieškiniu ieškovas yra pateikęs dokumentus, kurie patvirtina, kad jo padėtis tikėtina ateityje pagerės. Gautinos per metus sumos sudaro 148 218 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas, neatidėdamas žyminio mokesčio sumokėjimo, nukrypo nuo teismų praktikos. Vien pinigų neturėjimas ieškinio padavimo metu, jei ateityje pinigų ieškovas turės, jau yra pakankamas pagrindas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Aplinkybė, kokį turtą ieškovas turi, neturi reikšmės sprendžiant žyminio mokesčio atidėjimo klausimą, tai svarbu tik atleidžiant nuo žyminio mokesčio.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė Vilkaviškio rajono savivaldybė prašo palikti Kauno apygardos teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad pateikta finansinė atskaitomybė nepatvirtinta visuotiniame akcininkų susirinkime, kiti įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Ieškovas nepateikė duomenų iš VĮ Registrų centro apie turimą turtą bei VĮ „Regitra“ bei duomenų, kurie patvirtintų, kad jis bus pajėgus sumokėti žyminį mokestį vėliau.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, ir CPK 5 straipsnis, garantuojantis kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą įstatymo nustatyta tvarka. Įstatymas gina abi proceso šalis - ieškovą ir atsakovą, todėl žyminis mokestis, atlikdamas prevencinę funkciją, saugo asmenis nuo nepagrįstų reikalavimų reiškimo teisme. Žyminis mokestis yra įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 str.).
Remiantis CPK 84 straipsniu, teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį bei motyvuotame prašyme išdėstytus argumentus, turi teisę atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos. Šios nuostatos tikslas - prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, kuris yra tikslingas tuo atveju, jei ieškovas dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį kreipimosi į teismą dieną, tačiau pagal byloje esančias aplinkybes yra pagrindo manyti, kad asmuo gali sumokėti žyminį mokestį per ilgesnį laikotarpį. Viena tokių priežasčių gali būti ir žyminio mokesčio dydis. Tokiu būdu ieškovui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo sukaupti reikiamą sumokėti sumą. Iš to darytina išvada, kad, atidedant žyminio mokesčio sumokėjimą, turi būti vertinama turtinė asmens padėtis, esanti jo kreipimosi į teismą momentu.
Iš pirmosios instancijos teismui pateiktų įrodymų – AB Šiaulių banko 2006 m. gruodžio 27 d. pažymos dėl sąskaitos likučio ir 2006 m. gruodžio 29 d. kasos ataskaitos (t. I, b. l. 160, 161) – matyti, kad, kreipiantis į teismą, ieškovo sąskaitose ir kasoje pinigų sumos, reikalingos žyminiam mokesčiui sumokėti, nebuvo. Nors į bylą pateiktas Kauno apygardos teismo 2006 m. lapkričio 28 d. vykdomasis raštas patvirtina, kad UAB „Švaresta“ iš Vilkaviškio rajono savivaldybės gavo 111 890,34 Lt (t. I, b. l. 170-172), tačiau tame pačiame vykdomajame rašte nurodyta, kad 2006 m. gruodžio 22 d. mokėjimo pavedimu Nr. 747 antstoliui buvo pervesta UAB„Švaresta“ priklausanti 54 213,43 Lt suma. Be to, ieškovo piniginės lėšos 27 619,63 Lt suma yra areštuota kitų dviejų kreditorių naudai (t. I, b. l. 162, 164, 166).
Atsižvelgdama į tai, kad apeliantas pagrįstai tikėjosi, jog pirmosios instancijos teismui pateikti įrodymai, patvirtinantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą, buvo pakankami, o papildomų įrodymų pateikti pirmosios instancijos teismas nepareikalavo, teisėjų kolegija pripažįsta, kad yra pakankamas pagrindas priimti ir tirti ir apeliacinės instancijos teismui pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 str., 324 str.). Kaip įrodymą apie sunkią turtinę padėtį ieškovas teismui pateikė papildomą įrodymą – 2006 m. gruodžio 31 d. balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą ir aiškinamąjį raštą (t. II, b. l. 181, 182, 183-191).
Kaip matyti iš UAB „Švaresta“ balanso, nors bendrovės trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė nemažą pinigų sumą, bendrovė neturi didelės vertės ilgalaikio turto, tačiau bendrovės per metus gautinos sumos yra 148 218 Lt. Dėl šios priežasties yra pagrindo manyti, kad UAB „Švaresta“ gali sumokėti žyminį mokestį per ilgesnį laikotarpį
Remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis bei atsižvelgdama į šioje byloje mokėtino žyminio mokesčio dydį, t. y. 28 585,31 Lt, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas neturėjo galimybės sumokėti žyminį mokestį už ieškinį kreipimosi į teismą dieną, ir tai sudaro pagrindą atidėti žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą. Atskirasis skundas tenkintinas, o Kauno apygardos teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis panaikintina, nes pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas klausimą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, tinkamai neįvertino faktinių bylos duomenų, tuo pažeisdamas civilinio proceso teisės normas, todėl padarė nepagrįstą išvadą apie ieškovo turtinę padėtį ir klausimą išsprendė neteisingai (CPK 329 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.
Ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Švaresta“ prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo patenkinti ir atidėti uždarajai akcinei bendrovei „Švaresta“ 28 585,31 Lt (dvidešimt aštuonių tūkstančių penkių šimtų aštuoniasdešimt penkių litų 31 ct) žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo pirmosios instancijos teisme.