- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-27
- Bylos Nr.
- 1A-281-138-2010
- Teisminio proceso Nr.
- 03-1-00145-07
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arvydas Stankus (pirm.), Kęstutis Dargužis, Regina Cemnolonskienė
- Nuteistasis
- R. I., S. S.
- Advokatai
- Vytautas Savčiukas, Vaclovas Kaminskas
Teisėja Vaidutė Stangvilienė Proceso Nr. 03-1-00145-07 Procesinio sprendimo kategorija:
2.4.6.
2010 m. balandžio 27 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arvydo Stankaus, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskui, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo R. I. ir jo gynėjo advokato Vytauto Savčiuko apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-01-28 nuosprendžio, kuriuo:
S. S. nuteistas pagal LR BK 22 str. 1 d. bei 260 str. 1 d. - 4 metams laisvės atėmimu. Remiantis LR BK 63 str. 4 d. ir 9 d. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2008-11-21 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant ir jis galutinai nuteistas 7 metams laisvės atėmimu.
R. I. nuteistas pagal LR BK 22 str. 1 d. bei 259 str. 1 d. - 1 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimu. Remiantis LR BK 64 str. 3 d. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2008-03-14 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės likusia neatlikta dalimi, bausmes iš dalies sudedant ir jis galutinai nuteistas 6 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimu.
Nuteistasis S. S. nuosprendžio neskundžia.
Kolegija išnagrinėjo skundą, išklausė pranešėjo pranešimo, proceso dalyvių nuomonių, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. S. nuteistas už tai, kad jis 2007 metų liepos mėnesį Visagino mieste tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir tiksliau nenustatytu būdu, turėdamas tikslą platinti – perduoti Alytaus pataisos namuose Ulonų g. 8 a Alytaus mieste kalinčiam R. I. , neteisėtai įgijo 1,812 g heroino, kuris remiantis 2000-01-06 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 įtrauktas į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, sąrašą ir yra narkotinė medžiaga. Šią narkotinę medžiagą, paslėpęs sportiniame batelyje po vidpadžiu, supakavo su kitais daiktais į siuntinio dėžę ir 2007-07-13 nugabenęs į Vilniaus miesto pašto skyrių, esantį Geležinkelio g. 6 Vilniaus mieste, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti išsiuntė į Alytaus pataisos namus ten kalinčio nuteistojo A. B. vardu. Tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes 2007-07-18 13.30 val. narkotinės medžiagos patikrinus Alytaus pataisos namuose gautą siuntinį buvo surastos bei paimtos.
R. I. nuteistas už tai, kad jis 2007 metų liepos mėnesį, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose Ulonų g.8a Alytaus mieste, telefoninių pokalbių su S. S. metu iš anksto pažadėjęs neteisėtai įgyti narkotinę medžiagą - heroiną, kuris 2000-01-06 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 įtrauktas į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, sąrašą, nurodė jam I. B. vardu išsiųsti Alytaus pataisos namuose kalinčiam nuteistajam A. B. siuntinį su ten įdėta narkotine medžiaga – heroinu. 2007-07-18 Alytaus pataisos namuose laukė iš pasimatymų biuro asmenų ir daiktų patikros patalpos grįžtančio su siuntiniu nuteistojo A. B. , tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, narkotinių medžiagų neįgijo, nes tą pačią dieną apie 13.30 val. pataisos namų prižiūrėtojai siuntinio patikrinimo metu 1,812 g heroino, paslėpto sportiniame batelyje po vidpadžiu, rado ir paėmė.
Apeliacine tvarka R. I. ir jo gynėjas advokatas skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl pernelyg griežtos bausmės ir prašo jį pakeisti, atsižvelgiant į jo nuoširdų prisipažinimą ir į BK 61, 62, 64 str. nurodytas aplinkybes, įvertinant tai, kad buvo pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką. Skunde nurodoma, jog teismas nepagrįstai netaikė BK 59 str. 1 d. 2 p. ir nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis iki teismo proceso pradžios pripažino savo kaltę, o nepripažino jam inkriminuoto nusikaltimo pagal BK 22 str. 260 str. 1 d., nes narkotikus norėjo panaudoti sau, o ne platinimui. Teismas neteisingai skyrė bausmę, nes neatsižvelgė į atsakomybę lengvinančias aplinkybes.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Skunde nepagrįstai nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė per griežtą bausmę. Bausmė paskirta teisingai. Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, ištyrė įrodymus ir pagrįstai R. I. pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. bei 259 str. 1 d. ir paskyrė jam teisingą bausmę, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies straipsnių sankcijas, laikydamasis Baudžiamojo kodekso Bendrosios dalies nuostatų.
LR BK 54 str. reglamentuoja bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir šio straipsnio 2 d. nurodo, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Iš nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, atsižvelgė į įstatymo nurodytas aplinkybes. Skunde nurodoma, jog teismas nepagrįstai netaikė BK 59 str. 1 d. 2 p. ir nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis iki teismo proceso pradžios pripažino savo kaltę. Teismas įvertino tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino tik iš dalies, ir pagrįstai tai nevertino, kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę. BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama esant bent vienam iš šiame punkte numatytų alternatyvių pagrindų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. birželio 28 d. Teismų praktikos skiriant bausmes apžvalgoje išaiškinta, kad teismai, vadovaudamiesi BK 59 str. 1 d. 2 p., pripažįsta tik vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, esant bent vienam iš trijų alternatyvių pagrindų: 1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, o dalį kitų neesminių neigia, teismai vertina, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką. Nelaikoma, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jeigu kaltininko veika buvo išaiškinta teisėsaugos institucijų ir dėl to jis duoda teisingus arba iš dalies teisingus parodymus apie ją, siekdamas padėti išvengti atsakomybės kitam kaltinamajam ir kartu sušvelninti savo atsakomybę. Iš bylos medžiagos matyti, kad apklaustas įtariamuoju jis savo kaltės nepripažino. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad R. I. tyrimo metu galvojo, kad išvengs atsakomybės, tačiau, kai pamatė, kad byloje visa medžiaga yra surinkta, nutarė prisipažinti (t. 2, b. l. 147). Todėl teismas pagrįstai R. I. prisipažinimo nevertino atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teismas įvertino tai, kad R. I. padarė nesunkią nusikalstamą veiką, anksčiau teistas, ir padarė teisingą išvadą, kad kaltinamasis nelinkęs taisytis, išvadų iš buvusių teistumų nepadarė. Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, vadovaudamasis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, atsižvelgdamas į kaltinamojo neigiamos orientacijos pastovumą, jo nenorą taisytis, nusprendė, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Teismas teisingai paskyrė R. I. laisvės atėmimo bausmę, jos skyrimą motyvavo. Teismas skyrė bausmę, nepažeidęs BK 54 str., 61 str., reglamentuojančių bausmių skyrimo pradmenis, reikalavimų. Teismas netaikė BK 62 str. nuostatų teisingai, kadangi pagal šią normą švelnesnė nei įstatymo bausmė skiriama tuo atveju, jei yra visos sąlygos, kurios apibūdina kaltininko elgesį padarius nusikalstamą veiką: 1) nusikalstamą veiką padaręs asmuo savo noru atvyko ar pranešė apie nusikalstamą veiką, 2) nuoširdžiai gailisi ir (ar) padeda ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir 3) visiškai ar iš dalies atlygina arba pašalina padarytą turtinę žalą (BK 62 str. 1 d.). Taigi visos šios aplinkybės sudaro vieną pagrindą, todėl teismas, skirdamas bausmę, turi atsižvelgti ne į kurią nors vieną iš jų, bet į šių aplinkybių visumą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skirti švelnesnę negu įstatymo numatyta, bausmę R. I. aplinkybių visumos nėra, todėl taikyti BK 62 str. 1 d. šiuo atveju teisinio pagrindo nėra.
R. I. paskirtoji bausmė savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai neteisinga, švelninti nuteistajam bausmę pagal apeliacinio skundo motyvus pagrindo nėra.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, darytina išvada, jog apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti, o pirmos instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti nėra jokio įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo R. I. ir jo gynėjo advokato Vytauto Savčiuko apeliacinį skundą atmesti.