Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo M. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal V. S. ieškinį atsakovui M. S. dėl uzufrukto nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašė teismo nustatyti ieškovei teisę uzufrukto teise naudotis butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), iki nepilnamečiai vaikai L. S., (duomenys neskelbtini) , ir G. S., (duomenys nekelbtini), sulauks pilnametystės. Nurodė, kad pagal susitarimą su atsakovu ieškovės ir atsakovo vaikų gyvenamoji vieta deklaruota atsakovui priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrius pagal atsakovo prašymą 2016-02-12 sprendimu panaikino ieškovės ir jos vaikų gyvenamosios vietos deklaracijos duomenis adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog dėl tokio atsakovo elgesio ieškovės vaikai negalės gauti medicinos paslaugų Klaipėdos mieste, taip pat negalės mokytis mokykloje, kadangi ieškovė neturi galimybės deklaruoti gyvenamosios vietos Klaipėdos mieste. Taip pat nurodė, kad reikia nustatyti teisę uzufrukto teise ieškovei naudotis atsakovui priklausančiu butu, siekiant apginti nepilnamečių vaikų interesus.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su ieškove yra išsituokę. 2011-09-07 teismo sprendimu šalių santuoka buvo nutraukta. Nutraukiant santuoką šalys pasirašė santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurią teismas patvirtino. Sutartyje buvo sutarta, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove. Šalys taip pat sutarė, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), pripažįstamas atsakovo asmenine nuosavybe. Nurodė, kad šiuo metu gyvena nurodytame bute su kita moterimi, su kuria veda bendrą ūkį nuo 2012 metų. Kadangi ketino butą parduoti, buvo būtina ieškovės gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis adresu (duomenys neskelbtini), panaikinti. Nurodė, jog vaikų neketino išdeklaruoti, tačiau Gyvenamosios vietos deklaravimo tarnyboje paaiškino, kad išdeklaravus vieną iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, automatiškai išdeklaruojami ir vaikai. Uzufrukto nustatymas pažeistų su atsakovu gyvenančių asmenų teises, kadangi santykiai su ieškove yra konfliktiški, todėl iš viso šeši asmenys privalėtų naudotis tiek dalimi buto, tiek bendromis patalpomis, o esant priešiškiems santykiams tai sukelti konfliktų. Gyvenimas tokioje aplinkoje neatitiks vaikų interesų. Po santuokos nutraukimo su ieškove nebuvo jokio susitarimo, kad ieškovės gyvenamoji vieta bus nustatyta atsakovo bute.

2016-09-05 teismo posėdžio metu ieškovė žodžiu pareiškė, kad atsisako nuo ieškinio. Nurodė, kad nors vaikai neturi deklaruotos gyvenamosios vietos, tačiau kol kas iš mokyklos jų niekas nešalina, todėl šiuo metu ieškovė nemato prasmės toliau bylinėtis su atsakovu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartimi priėmė ieškovės V. S. ieškinio atsisakymą, civilinę bylą nutraukė. P. K. miesto apylinkės teismo 2016-03-07 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą valstybės įmonės Registrų centro tvarkomame Nekilnojamojo turto registre dėl draudimo perleisti nuosavybės teisę į šį nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį atsakovui M. S.. Atleido ieškovę V. S. nuo 10,25 Eur dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Netenkino atsakovo M. S. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismas vadovaudamasis CPK 140 str. 1 d. bei 293 str. 1 d. 4 p. nurodė, kad ieškovės atsisakymas nuo ieškinio neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, todėl jis priimtinas, ir bylą nutraukė.

Teismas netenkino atsakovo prašymo priteisti jo patirtas 520 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė ieškinio atsisakymo priežastį, t. y. kad šalių nepilnamečiai vaikai buvo priimti į mokyklą, nors vaikai neturi deklaruotos gyvenamosios vietos, tačiau kol kas iš mokyklos jų niekas nešalina, todėl šiuo metu ieškovė nemato prasmės toliau bylinėtis su atsakovu. Teismas nurodė, kad ieškovės valią atsisakyti ieškinio lėmė ne atsakovo elgesys, pasireiškęs geranorišku ieškinio reikalavimų patenkinimu, o kitos aplinkybės. Nurodė, kad ieškovė civilinės bylos iškėlimą inicijavo po to, kai atsakovas, neinformavęs ieškovės, kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrių dėl ieškovės ir šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo. Ieškovė nuosavybės teise priklausančio turto, kuriame galėtų deklaruoti savo ir vaikų gyvenamąją vietą, neturi, gyvena nuomojamame bute, nesudariusi rašytinės nuomos sutarties. Nuomojantis butą pagal rašytinę nuomos sutartį, didėja nuomos mokestis, o didesnio nuomos mokesčio mokėti ieškovė finansinių galimybių neturi. Teismas įvertino atsakovo veiksmus, nurodė, kad apie deklaravimo duomenų panaikinimą jis ieškovės neįspėjo, nesidomėjo, kokias pasekmes tai gali sukelti ir ar nereikia pagalbos, ieškant jai ir šalių vaikams nuomojamo būsto, kuriame savininkas sutiktų deklaruoti nuomininko ir jo šeimos narių gyvenamąją vietą, su ieškove nebendravo ir iškėlus bylą teisme. Teismas papildomai nurodė, kad 520 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimas ieškovei sukeltų neproporcingai sunkias pasekmes, kadangi ieškovė gauna minimalų darbo užmokestį (MMA), atsakovas vaikų išlaikymui skiria gerokai mažesnį nei orientaciniu kriterijumi laikomą minimalų išlaikymo dydį (pusė MMA). Vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais teismas sprendė, kad nėra pagrindo atsakovo naudai priteisti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas dėl 2016-09-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo 2016-09-12 nutartį pakeisti. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties dalį, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, panaikinti ir atsakovo prašymą tenkinti, priteisti iš ieškovės 520 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo naudai. Taip pat prašo priteisti 100 Eur bylinėjimosi išlaidų už atskirojo skundo paruošimą apeliacinės instancijos teisme. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Teismas netinkamai vertino atsakovo procesinį elgesį byloje bei savaip interpretavo bylinėjimosi išlaidų priteisimą. Teismas nepriteisdamas atsakovui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų netinkamai taikė ir aiškino CPK 94 str. nuostatas. LR CPK 94 str. 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstytos, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, kuri šiuo atveju negalėjo būti taikoma. Pirmosios instancijos teismas nenurodė netinkamo atsakovo procesinio elgesio, o tik vertino iki bylos iškėlimo teisme atsakovo veiksmus. Tokie teismo motyvai nesudaro pagrindo nepriteisi bylinėjimosi išlaidų.

Taip pat nurodo, jog bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, yra pagrįstos ir neviršijančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu patvirtintose Rekomendacijose nustatytų dydžių.

Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovui priteistos išlaidos ieškovei sukels neproporcingai sunkių pasekmių. Atsakovas vaikų išlaikymui skiria 260 Eur sumą, mokamą mėnesinėmis periodinėmis išmokomis, taip pat ieškovė dirba ir gauna pajamas, kurias sudaro 318 Eur per mėnesį.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame nurodo, jog su atskiruoju skundu nesutinka, prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-09-12 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 dalies 1 punkte numatyta, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svariausia vaiko interesai. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, kad ieškovė gauna tik minimalų atlyginimą, į teismą turėjo kreiptis dėl atsakovo veiksmų siekdama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, todėl teismo nutartis teisėta ir pagrįsta. Bylinėjimosi išlaidų priteisimas pažeistų nepilnamečių vaikų, gyvenančių su ieškove, interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos.

Apeliacijos dalykas – bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagrįstumo patikrinimas, bylą baigus nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės.

Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo prašymą priteisti 520 Eur bylinėjimosi išlaidas, nutartį motyvuodamas tuo, jog iš esmės dėl atsakovo veiksmų ieškovė turėjo kreiptis į teismą, siekdama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, vertino atsakovo iki bylos iškėlimo atliktus veiksmus, t. y. jog atsakovas neinformavo ieškovės apie jos išdeklaravimą iš buto.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas vertino atsakovo elgesį iki bylos iškėlimo, konstatavo, kad dėl to, jog atsakovas neinformavo ieškovės apie ketinimą ją išdeklaruoti iš atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto, ieškovė turėjo kreiptis į teismą su ieškiniu dėl uzufrukto teisės taikymo. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su šiuo pirmosios instancijos teismo vertinimu, tačiau pažymi, jog teismas nevertino pačios ieškovės veiksmų iki bylos iškėlimo. Pažymėtina, kad ieškovė ieškiniu prašo nustatyti teisę uzufrukto teise naudotis atsakovui nuosavybės teise priklausančiu butu, iki nepilnamečiai vaikai sulauks pilnametystės. Nustatyta, kad atsakovas pasinaudojo jam CPK nustatyta teise ir pateikė atsiliepimą į ieškinį, su kuriuo nesutiko, jame išdėstė nesutikimo motyvus. Vienas jų tas, jog ketina butą parduoti, todėl turėjo kreiptis dėl atsakovės duomenų išdeklaravimo, taip pat tai, jog kartu su atsakovu jam nuosavybės teise priklausančiame bute gyvena kita moteris, su kuria atsakovas veda bendrą ūkį, ir jos nepilnametis vaikas. Todėl sutiktina su atskirojo skundo argumentu, jog ieškovės pareikštas ieškinys dėl uzufrukto teisės taikymo iš esmės paliestų su atsakovų gyvenančių asmenų interesus, todėl jis pareiškė atsikirtimą į ieškovės reikalavimą. Ieškovė ieškinyje nurodo, jog būtina leisti jai uzufrukto teise naudotis atsakovui priklausančiu butu, taip siekiant apsaugoti jos nepilnamečių vaikų interesus. Ieškinį motyvuoja tuo, kad dėl pasikeitusios gyvenamosios vietos deklaravimo tvarkos ieškovė neturi galimybės deklaruoti vaikų gyvenamosios vietos Klaipėdos mieste. Nurodė, jog šios priežastys tai lems vaikų galimybę mokytis, gauti medicinos paslaugas. Tačiau nenurodo nė vieno motyvo, kodėl nesiekė deklaruoti gyvenamosios vietos atsakovui, vaikų tėvui, priklausančiame bute arba nuomojame bute (duomenys neskelbtini), kuriame kartu su nepilnamečiais vaikais šiuo metu gyvena. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė iki kreipimosi į tesimą dienos taip pat nebuvo išnaudojusi visų galimybių ginčą išspręsti ne teismine tvarka. Tai patvirtina aplinkybė, kad ieškovė ieškinyje nurodo, kad gyvenamosios vietos deklaravimas nuomojamame bute didintų nuomos kainą. Kartu su ieškiniu nebuvo pateikta įrodymų, jog nepilnamečių vaikų teisė mokytis būtų pažeista, kad juos būtų atsisakyta priimti į mokyklą, nurodyta, jog jie bus šalinami iš mokyklos, jei nebus deklaruota jų gyvenamoji vieta. Priešingai, byloje esančios 2016-02-18 pažymos įrodo, jog nepilnamečiai G. S. ir L. S. mokosi (b. l. 8–9). Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovė būtų kreipusis į atsakovą siekdama spręsti ginčą dėl pažeidžiamų vaikų interesų. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovė, iš karto pasirinkusi ginčą spręsti teisme, vėliau atsisakiusi ieškinio, lėmė atsakovo bylinėjimosi išlaidų susidarymą. Minėtų aplinkybių pirmosios instancijos teismas neįvertino.

CPK 94 str. 1 d. numato, kad, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog dėl atsakovo elgesio ieškovė kreipėsi į teismą, dėl jo susidarė atsakovo bylinėjimosi išlaidos, todėl jų nepriteisė. CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

Šioje byloje atsakovo turėtos išlaidos advokato padėjėjos pagalbai apmokėti (už atsiliepimo į ieškinį surašymą, atstovavimą teisme) buvo sąlygotos ieškovės inicijuoto teisminio proceso dėl uzufrukto teisės taikymo. Kaip nustatyta byloje, ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimų jau po bylos iškėlimo ir atsakovo atsiliepimo į ieškinį pateikimo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjo bylinėjimosi išlaidų susidarymo aplinkybes – atsakovo elgesį ir bylos iškėlimo aplinkybes, ieškovės būtinybę kreiptis dėl nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų. Tačiau pirmosios instancijos teismas nenustatė pagal CPK 93 str. 4 d. atsakovo nesąžiningų veiksmų. Teismas bylinėjimosi išlaidų galėjo nepaskirstyti tik nustatęs dviejų aplinkybių visumą – atsakovo netinkamą elgesį po bylos iškėlimo, taip pat bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastį. Kaip nustatyta, pirmosios instancijos teismas iš dalies nustatė tik antrąją sąlygą – tai, jog bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovo veiksmų iki bylos iškėlimo, nors pirmosios instancijos teismas netyrė ieškovės veiksmų iki bylos iškėlimo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo elgesys proceso metu būtų netinkamas ir dėl to būtų netikslingas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio paskirstymo šiuo konkrečiu atveju pažymėtina tai, kad ginčas byloje kilo tarp buvusių sutuoktinių, vaikų tėvų. Duomenų, kad šalys ginčą, kuris susijęs išimtinai su vaikų interesais, būtų sprendusios iki bylos iškėlimo, byloje nėra. Todėl darytina išvada, kad bylinėjimosi išlaidos iš esmės atsirado tiek dėl atsakovo, tiek dėl ieškovės veiksmų. Pirmosios instancijos teismas manydamas, kad atsakovo bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš ieškovės apsunkins jos finansinę padėtį, galėjo spręsti dėl šių išlaidų sumažinimo. Pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į abiejų proceso šalių veiksmus, įvertinti tiek atsakovo, tiek ieškovės veiksmus iki bylos iškėlimo. Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė tik dėl atsakovo netinkamo elgesio iki bylos iškėlimo.

Byloje nustatyta, kad atsakovas patyrė 520 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl teisinės pagalbos suteikimo, kurias sudaro: 56 Eur už konsultacijas (2 val. po 28 Eur), 214 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą (b. l. 29–30), 112 Eur už teismų praktikos paiešką, teisines konsultacijas (4 val. po 28 Eur), 138 Eur už atstovavimą pirmosios instancijos teisme (b. l. 49–51). Nustatyta, kad atsakovui atstovavo advokato padėjėja R. K.. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 punkte nurodyta, kad, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas, be kita ko, atsižvelgia į bylos sudėtingumą (2.1 p.), teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą (2.2 p.), ginčo sumos dydį (2.5 p.), sprendžiamų teisinių klausimų naujumą (2.7 p.), šalių elgesį proceso metu (2.8 p.), advokato darbo laiko sąnaudas (2.9 p.). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (7 p.). Statistikos departamento duomenimis, 2016 metų II ketvirčio vidutinis šalies darbo bruto užmokestis sudarė 771,90 Eur. Už advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai yra: už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį – 2,5; už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1. Atsižvelgiant į rekomendacijose nurodytus įkainius, bendra suma už atsiliepimo į ieškinį surašymą bei teisinių konsultacijų suteikimą sudarytų: 1929,75 Eur už atsiliepimą į ieškinį (771,90 x 2,5 ) bei teisines konsultacijas 463,14 Eur (771,90 x 0,1 x 6 val.), viso 2392,89 Eur. Teismo posėdžiuose atsakovą atstovavo advokato padėjėja, už kurios teikiamas teisines paslaugas turėtų būti skaičiuojama 80 procentų rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio (5 p.). Todėl, nagrinėjamu atveju bendra suma už atsakovui suteiktas teisines paslaugas pagal Rekomendacijas sudarytų 1914,31 Eur (2392,89 Eur x. 80 proc.). Atsižvelgiant į tai atsakovo nurodyta 520,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma už atsiliepimo į ieškinį surašymą, taip pat teisines konsultacijas, neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į tai, atsakovo nurodyta bylinėjimosi išlaidų suma už atsiliepimo į ieškinį surašymą, taip pat konsultacijas neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2016-05-30 teismo posėdis truko 28 minutes, 2016-08-29 posėdis – 16 minučių, 2016-09-25 posėdis – 25 minutes. Visas atsakovo atstovės atstovavimo laikas pirmosios instancijos teisme sudaro 69 minutes. Pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 9 punktą teisinių paslaugų teikimo, tarp jų atstovavimo teisme, laiko suma skaičiuojama valandomis; minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Byloje esančioje atsakovo atstovės išlaidų už teisines paslaugas detalizacijoje nurodyta, kad išlaidos už atstovavimą teismo posėdžiuose sudaro 138 Eur. Teismo posėdžiuose atsakovui atstovavo advokato padėjėja, už kurios teikiamas teisines paslaugas turėtų būti skaičiuojama 80 procentų Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio (5 p.). Atsižvelgiant į tai, jog byloje buvo trys teismo posėdžiai, kurių bendra trukmė sudaro 69 minutes, išlaidų dydis už atstovavimą pirmosios instancijos teisme sudaro ne 138 Eur, o 61,75 Eur (771,90 Eur x 0,1 x 80 proc. = 61,75 Eur). Dėl to spręstina, kad atsakovas nepagrįstai į bylinėjimosi išlaidas įtraukė 138 Eur išlaidas už atstovavimą teisme ir jos, vadovaujantis Rekomendacijomis, mažintinos iki 61,75 Eur, todėl bendra atsakovo bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 443,75 Eur.

Kaip nurodyta nutarties 18 p., pirmosios instancijos teismas turėjo atsakovo bylinėjimosi išlaidų dydį paskirstyti pagal CPK 94 straipsnį, atsižvelgdamas į abiejų šalių elgesį. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo atsakovui iš ieškovės visiškai nepriteisti bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylose esančias aplinkybes, daro išvadą, kad abiejų šalių elgesys sąlygojo bylinėjimosi išlaidų susidarymą. Apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentus, jog ieškovės finansinė padėtis, priteisus bylinėjimosi išlaidas, nebūtų apsunkinta, ir sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad ieškovės pajamas sudaro minimalus darbo užmokestis, ieškovė viena augina du nepilnamečius savo ir atsakovo vaikus, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais atsakovui iš ieškovės priteistinos 100 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (CPK 3 str. 1 d.). Nurodytų aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės, atsakovui iš ieškovės priteisiant 100 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 329 str. 1 d., 338 str., 337 str. 1 d. 2 p.).

Kadangi atsakovo atskirasis skundas patenkintas iš dalies, priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 2 d.). Nustatyta, kad atsakovas už atskirojo skundo parengimą patyrė 100 Eur išlaidų. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto tokios paslaugos maksimalaus dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo atskirasis skundas iš dalies patenkintas (19 proc.), atsakovui iš ieškovės priteistinos 19 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 2 p., teismas

nutaria:

atsakovo atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies.

Atsakovui M. S. iš ieškovės V. S. priteisti 100 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Atsakovui M. S. iš ieškovės V. S. priteisti 19 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.