Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2015-07-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-51-242/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-07-10
Bylos Nr.
1-51-242/2015
Teisminio proceso Nr.
1-59-1-00274-2013-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aleksandras Jakubovskis
Kaltinamasis
A. P.
Nukentėjusysis
L. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-51-242/2015Teisminio proceso Nr. 1-59-1-00274-2013-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.6.4.2; 1.2.14.1.1.
IGNALINOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 10 d.Ignalina
Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Jakubovskis,sekretoriaujant J. Z.,dalyvaujant prokurorui A. B.,kaltinamajam A. P.,nukentėjusiajai L. T.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, specialaus vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, iš dalies darbingas (45 procentų darbingumas), neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini),

kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. P. pagrobė svetimą turtą, o būtent, jis laikotarpyje nuo 2013 metų pavasario iki 2013 metų birželio 1 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime iš V. T. ir L. T. nuosavybės teise priklausančio miško sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pagrobė 30 kietmetrių statybinės medienos, kainuojančios 4500 Lt (1303,29 Eur), padarydamas V. T. ir L. T. 4500 Lt (1303,29 Eur) turtinę žalą.

Kaltinamasis A. P. pagrobė svetimą turtą, o būtent, jis laikotarpyje nuo 2013 metų liepos 20 d. iki 2013 metų rugpjūčio 20 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime iš V. T. ir L. T. nuosavybės teise priklausančio miško sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pagrobė 62 kietmetrius malkinės medienos, kainuojančios 1500 Lt (434,43 Eur), padarydamas V. T. ir L. T. 1500 Lt (434,43 Eur) turtinę žalą.

Kaltinamasis A. P. savo kaltę pilnai pripažino, pripažino nukentėjusiųjų pareikštą 2027,42 Eur civilinį ieškinį ir parodė, kad V. T. prašymu iškirsti pastarajam priklausantį mišką, esantį (duomenys neskelbtini), jis atliko šiuos darbus - iškirto mišką, išvežė ir susandėliavo medieną - surūšiavo ir sukrovė statybinę ir malkinę medieną. Jis buvo susitaręs su V. T., jog pirks jo medieną, bet nesumokėjo ir išsivežė medieną. Iš pradžių pagrobė statybinę medieną, vėliau - malkinę, sutinka, kad įvykdė dvi vagystes ir padarė nukentėjusiesiems 6000,00 litų žalą, šį padarytos žalos dydį apskaičiavo kartu su V. T.. Pagrobtos medienos kiekis ir vagysčių aplinkybės kaltinamajame akte nurodyti teisingai.

Nukentėjusysis V. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Su žmona L. T. 2009 metais (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) kaime įsigijo miško sklypą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini). 2012 metų pabaigoje miško sklypui buvo parengtas miškotvarkos projektas ir išduotas bilietas miškui kirsti. Iš pradžių kirtimą šiame miško sklype vykdė E. T., vėliau - A. P., kuris kirtimą vykdė kaip fizinis asmuo. Už miško kirtimo darbus jam buvo atiduota apie 15 kietmetrių beržo medienos. Kirtimas buvo pradėtas 2013 metų žiemą ir baigtas pavasarį. Dalis iškirstos medienos iš miško buvo ištraukta dar žiemą, likusi dalis medienos buvo ištraukta pavasarį. Ištraukta mediena buvo sandėliuojama šalia miško. Dalis nupjautos medienos buvo realizuota, o šalia miško buvo palikta apie 62 kietmetrius malkinės medienos - eglinių ir pušinių rąstų, kurie buvo nuo dviejų iki dviejų su puse metrų ilgio. Šalia miško buvo palikta ir apie 30 kietmetrių statybinės pušies medienos (B ir C kategorijų), šie rąstai buvo penkių ir šešių metrų ilgio. A. P. ne kartą buvo užsiminęs, kad jam bus reikalingi šie statybiniai rąstai, kad jis ketina juos pirkti. Jis pasakė A. P., kad kai jis atvažiuos su pinigais, tuomet galės šiuos rastus nusipirkti. Konkretaus susitarimo dėl statybinės medienos pirkimo-pardavimo su A. P. nebuvo. Paskutinį kartą statybinę medieną miške matė kolega V. L. 2013 m. birželio 1 dieną ar gegužės 31 dieną. Kadangi A. P. dėl statybinės medienos pirkimo daugiau nesikreipė, 2013 metų birželio 3 d., atsiradus pirkėjui, jis su žmona nutarė ją parduoti. V. L. nuvažiavo į miško sklypą ir telefonu pranešė, kad medienos nėra, šalia miško sklypo buvo palikta tiktai apie 62 kietmetrius malkinės medienos. Jis įtarė, jog statybinę medieną be jo žinios galėjo paimti A. P., kadangi jis anksčiau pageidavo ją pirkti, todėl paskambino pastarajam. A. P. pasakė, kad medieną iš miško pasiėmė jis, nes tos medienos jam labai reikėjo, pažadėjo artimiausiu metu atiduoti pinigus, tačiau taip ir neatidavė. 2013 m. rugpjūčio 20 d. jis nusprendė išvežti iš miško malkas. Į mišką miškovežiu nuvažiavo V. K.. Netrukus jis paskambino ir pranešė, kad malkinės medienos nėra. Jis paskambino A. P. ir paklausė, kur pastarasis padėjo medieną. A. P. neigė paėmęs malkas, pasakė, jog jas galėjo paimti šalimais gyvenantys ūkininkai Ž.. Po šio pokalbio A. P. daugiau nebeskambino ir vengė susitikti. Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis paaiškino, kad atlikęs papildomus skaičiavimus ir pasitaręs su miško bendrasavininke L. T. nustatė, kad dėl statybinės medienos vagystės jam ir žmonai padaryta 4500 litų žala, o dėl malkinės medienos vagystės - 1500 litų turtinė žala, bendras padarytos turtinės žalos dydis yra 6000 litų. Taip pat paaiškino, jog jokio susitarimo dėl 30 kietmetrių medienos pirkimo-pardavimo su A. P. nebuvo, pastarasis tik prasitarė, jog nori pirkti statybinę medieną. Jis neleido A. P. išsivežti šią medieną. Už miško kirtimo darbus numatyta perduoti A. P. mediena -15 kietmetrių beržo malkinės medienos - buvo sukrauta atskirai ir ji nebuvo dalis statybinės medienos (30 kietmetrių) ir dalis malkinės medienos (62 kietmetriai). Tai buvo atskira mediena, kurią už darbą pasiėmė A. P.. Dėl šios medienos jis A. P. pretenzijų neturi (b. l. 19-23).

Nukentėjusioji L. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Su vyru V. T. (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaime 2009 metais įsigijo miško sklypą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini). 2012 metų pabaigoje šiam miško sklypui buvo parengtas miškotvarkos projektas ir buvo išduotas kirtimo bilietas. Iš pradžių šiame sklype mišką kirto E. T., o vėliau A. P., kuris kirtimą atliko kaip fizinis asmuo. Už miško sklypo iškirtimą jam buvo atiduota 15 kietmetrių beržo medienos. Kirtimas buvo pradėtas 2013 metų žiemą ir baigtas tų pačių metų pavasarį. Dalis iškirstos medienos iš miško buvo ištraukta dar žiemą, likusi dalis - jau pavasarį. Ištraukta mediena buvo sandėliuojama šalia miško, tai buvo pušiniai ir egliniai rąstai nuo dviejų iki dviejų su puse metrų ilgio, buvo palikta ir apie 30 kietmetrių statybinės pušies medienos (D kategorijos) – penkių-šešių metrų ilgio rąstai. Šią medieną ji su vyru ketino realizuoti vėliau. A. P. kalbėjo, kad jam bus reikalingi šie rąstai ir jis ketina juos pirkti, tačiau konkretaus susitarimo dėl šios medienos pirkimo-pardavimo nebuvo. Paskutinį kartą statybinę medieną miške jos vyras matė birželio 1 ar gegužės 31 dieną. Kadangi A. P. dėl statybinės medienos pirkimo daugiau nesikreipė, 2013 metų birželio 3 d., atsiradus pirkėjui, ji su vyru nusprendė šią medieną parduoti. Pirkėjas su UAB „Medvalda“ komercijos direktoriumi V. L. nuvažiavo į miško sklypą ir telefonu pranešė, kad medienos nėra. Šalia miško sklypo buvo palikta tiktai apie 62 kietmetrius malkinės medienos. Jai ir vyrui kilo įtarimas, kad statybinę medieną be jų žinios galėjo paimti A. P.. Maždaug po savaitės vyras kalbėjo telefonu su A. P. ir pastarasis pasakė, kad statybinę medieną iš miško paėmė jis bei pažadėjo artimiausiu metu sumokėti 5000 litų. Kodėl be jų leidimo jis paėmė iš miško medieną, nepaaiškino, iki šiol pinigų už medieną neatidavė, į telefono skambučius neatsiliepia, akivaizdžiai vengia pokalbių su ja ir vyru. 2013 m. rugpjūčio 20 d. ji su vyru nusprendė išvežti iš miško malkinę medieną. Į mišką miškovežiu nuvažiavo V. K.. Netrukus jis paskambino ir pasakė, kad malkinės medienos nebėra. Jos vyras paskambino A. P. ir paklausė, kur jis padėjo malkas. Pastarasis pasakė, kad malkų neėmė, pridūrė, jog girdėjo, kad malkas paėmė ūkininkai Ž., gyvenantys šalia miško. Norėdama išsiaiškinti visas aplinkybes, ji nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą pas V. Ž. ir paklausė, ką jis žino apie malkų dingimą. V. Ž. paaiškino, kad pats matė, kaip V. L. krovė į mašiną šalia miško sudėtas malkas, priėjo prie V. L. ir paklausė, kieno malkas jis krauna. Šis atsakė, jog perka malkas iš A. P. ir moka už vieną mašiną malkų 500 litų. V. Ž. matė, kaip V. L. kelis kartus buvo atvažiavęs malkų (b. l. 15-17).

Liudytojas V. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013 m. liepos pabaigoje ar rugpjūčio pradžioje susitiko su (duomenys neskelbtini) gyvenančiu gerai pažįstamu verslininku A. P., užsiimančiu prekyba mediena bei malkomis. Paklausė pastarojo, ar jis kartais neturi malkų pardavimui, pastarasis pasakė, kad turi malkų ir gali parduoti. Po kurio laiko A. P. paskambino ir jie sutarė susitikti už (duomenys neskelbtini) kaimo. A. P. pasakė, kad reikia pravažiuoti pro V. Ž. sodybą ir maždaug dviejų kilometrų atstumu nuo sodybos yra miškas, kuriame malkos. Jis atvažiavo krovininiu automobiliu „Fiat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Miške jo jau laukė A. P., kuris buvo atvažiavęs traktoriumi. A. P. parodė šalia miško sukrautas malkas ir pasakė, kad būtent šias malkas jis gali parduoti, tai buvo pušinės malkos ir šiek tiek eglinių. Pirmą kartą jis pasikrovė vieną mašiną malkų, t.y. 8 kietmetrius, už vieną mašiną mokėjo 200 litų. Tuo metu A. P. pasakė, kad jeigu dar reikės malkų, jis gali jas paimti, tiktai apie tai turi jam pranešti. Viso jis iš A. P. nusipirko tris mašinas malkų, už kurias sumokėjo 600 litų. Malkas iš miško išsivežė per keletą dienų. Kai buvo miške antrą kartą, prie jo priėjo V. Ž., kuris paklausė, kieno tai yra malkos ir jis tuo metu jam net davė A. P. telefono numerį. Jis išsivežė ne visas miške buvusias malkas, dalis malkų dar buvo likę. Parsivežęs malkas paskambino A. P., kuris atvažiavo pas jį ir pasiėmė pinigus. Jis nežinojo, kad šios malkos nepriklauso A. P. (b. l. 25-26).

Iš nukentėjusiosios L. T. 2013 m. rugpjūčio 23 d. protokolo-pareiškimo matyti, jog laikotarpyje nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2013 m. liepos 20 d. iš jai ir jos vyrui priklausančio miško, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobta 30 kietmetrių statybinės pušies medienos ir 62 kietmetriai malkinės medienos (b. l. 13).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2013 m. rugpjūčio 26 d. L. T. pateikė tyrėjai dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti -nekilnojamo turto registro pažymėjimo Nr. 550111, kirtimo brėžinio, biržės taksavimo, miško želdinimo projekto, numatomų kirsti medynų būklės įvertinimo žiniaraščio, leidimo kirsti mišką Nr. 078056 ir žemės sklypo plano kopijas (b. l. 28).

Iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso nukentėjusiesiems V. T. ir L. T. (b. l. 28-29).

Iš leidimo kirsti mišką (serija A Nr. 078056) matyti, kad leidžiama kirsti V. T. ir L. T. priklausantį mišką, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 31).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. P. kaltė, įvykdžius šias abi nusikalstamas veikas, pilnai įrodyta nukentėjusiųjų V. T. ir L. T. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiosios L. T. protokolu-pareiškimu, liudytojo V. L. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašu, leidimu kirsti mišką, taip pat paties kaltinamojo A. P. parodymais.

Kaltinamojo A. P. padaryta nusikalstama veika - 30 kietmetrių statybinės medienos pagrobimas - teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, nes jis pagrobė svetimą turtą.

Kaltinamojo A. P. padaryta nusikalstama veika - 62 kietmetrių malkinės medienos pagrobimas - teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, nes jis pagrobė svetimą turtą.

Kaltinamojo A. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, lengvinanti jo atsakomybę aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs abi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi.

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. P., teismas atsižvelgia į tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, įvykdė du nesunkius nusikaltimus, savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, pripažino nukentėjusiųjų pareikštą civilinį ieškinį, teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiųjų, yra iš dalies darbingas. Todėl teismas, atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes, mano, jog kaltinamojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti pakanka įstatymo sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas numatytos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmių rūšies - viešųjų darbų, kurių terminas artimas šios bausmės minimumui, numatytam įstatymo sankcijoje už padarytus nusikaltimus. Kadangi ši baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl jam skiriamos bausmės mažinamos vienu trečdaliu (Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis).

Nukentėjusiojo V. T. pareikštas 2027,42 Eur civilinis ieškinys (b. l. 46) yra pagrįstas ir tenkintinas, nes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio pirma ir antra dalimis, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymo numatytais atvejais - ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu nukentėjusieji V. T. ir L. T. patyrė ieškinyje nurodyto dydžio turtinę žalą, todėl iš kaltinamojo A. P. nukentėjusiųjų naudai priteisiama 2027,42 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje (30 kietmetrių statybinės medienos pagrobimą, įvykdytą laikotarpyje nuo 2013 metų pavasario iki 2013 metų birželio 1 d.) ir paskirti jam bausmę - viešuosius darbus šešiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po dvidešimt valandų per mėnesį ir per bausmės laiką atlikti šimtą dvidešimt valandų viešųjų darbų. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad A. P. turi atlikti viešųjų darbų keturiems mėnesiams bausmę, neatlygintinai dirbant visuomenės labui po dvidešimt valandų per mėnesį ir per bausmės laiką viso atlikti aštuoniasdešimt valandų viešųjų darbų.

Pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje (62 kietmetrių malkinės medienos pagrobimą, įvykdytą laikotarpyje nuo 2013 metų liepos 20 d. iki 2013 metų rugpjūčio 20 d.) ir paskirti jam bausmę - viešuosius darbus penkiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po dvidešimt valandų per mėnesį ir per bausmės laiką atlikti šimtą valandų viešųjų darbų. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad A. P. turi atlikti viešųjų darbų trims mėnesiams bausmę, neatlygintinai dirbant visuomenės labui po dvidešimt valandų per mėnesį ir per bausmės laiką viso atlikti šešiasdešimt valandų viešųjų darbų.

Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiais paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, paskirti A. P. subendrintą bausmę - viešuosius darbus šešiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po dvidešimt valandų per mėnesį ir per bausmės laiką atlikti šimtą dvidešimt valandų viešųjų darbų.

Nukentėjusiojo V. Trinkūno pareikštą civilinį ieškinį patenkinti. Priteisti iš A. P. V. T. ir L. T. naudai 2027,42 Eur (du tūkstančius dvidešimt septynis eurus 42 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti A. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų, skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Ignalinos rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Aleksandras Jakubovskis