Kauno apygardos teismo nutartis

2022-07-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-348-888/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-07-13
Bylos Nr.
1S-348-888/2022
Teisminio proceso Nr.
1-65-1-00128-2009-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas, Vaidas Vasiliauskas, Laima Šeputienė
Nuteistasis
K. S.
Baudžiamoji byla Nr. 1S-348-888/2022Teisminio proceso Nr. 1-65-1-00128-2009-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14.1.; 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vaido Vasiliausko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. birželio 1 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2022 m. balandžio 29 d. priimtą nutarimą Nr. 95-284 taikyti nuteistajam K. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. K. S. nuteistas Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9, 11 punktus galutine subendrinta 14 (keturiolikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

2. Bausmės pradžia – 2009 m. kovo 17 d., bausmės pabaiga – 2023 m. rugsėjo 17 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. 2022 m. balandžio 29 d. Komisijos nutarimu Nr. 95-284 nutarta taikyti nuteistajam K. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad jam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Bausmės atlikimo metu jis motyvuotai tęsia darbinę veiklą, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius. Komisijos vertinimu, šiuo metu nuteistojo elgesys yra nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, K. S. deda pastangas, siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę. Visų individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir rekomendacijų vykdymas, socialinių ryšių turėjimas, palaikymas ir jų vertinimas, atsakomybės už savo veiksmus prisiėmimas ir nusikalstamo elgesio žalos visuomenei suvokimas patvirtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, todėl tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra. K. S. bausmę atlieka už pataisos įstaigos teritorijos ribų, dirba ir nekelia jokio pavojaus visuomenei. Visa tai sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. birželio 1 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą Nr. 95-284, nurodydamas, kad K. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka už pasikėsinimą įvykdyti sunkų bei labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, padarymą (nužudymas dėl savanaudiškų paskatų, siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą), kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei, atskleidžia antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu. K. S. nėra linkęs elgtis pagal nustatytus reikalavimus, ne vieną kartą baustas drausmine tvarka. Nuteistajam yra būdingos piktnaudžiavimo alkoholiu problemos, kurios turėjo įtakos jo nusikalstamo elgesio raiškai, tačiau piktnaudžiavimo alkoholiu jis tiesiogiai nesieja su savo nusikalstamu elgesiu, alkoholio vartojimo problemos nėra linkęs pripažinti. K. S. savivaizdis yra subjektyvus, nekritiškas, jis yra labiau linkęs pateikti save iš gerosios pusės, neigiamų bruožų negeba įvardinti. Nuteistajam trūksta moralinės brandos, gilesnių savianalizės įgūdžių. Nors nuteistasis neturi galiojančių drausminių nuobaudų ir yra skatintas, tačiau padaryti pažeidimai bei jų pobūdis atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Teismo vertinimu, K. S. neatliktos bausmės dalis – 1 metai 4 mėnesiai 19 dienų, įvertinus nusikalstamų veikų, už kurias jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pobūdį, jo elgesį bausmės atlikimo metu, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. K. S. elgesys, nors šiuo metu ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau negali būti vertinamas kaip akivaizdi ir įtikinanti pažanga savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

Šalies argumentai

5. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistasis K. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą Nr. 95-284 taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas ir prokuratūra vadovaujasi tais pačiais šabloniniais pasisakymais ir teiginiais, tačiau neįvardija jokių aplinkybių, dėl kurių jo asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Teismo nutarties motyvai yra formalūs, todėl negali paneigti jo teisės tikėtis būti paleistam lygtinai. Nuteistojo nuomone, jis įvykdė visus įstatyme keliamus reikalavimus, todėl netaikant jo atžvilgiu lygtinio paleidimo instituto, šis praranda prasmę, o jo lūkesčiai ir viltys yra žlugdomos, nepaisant to, kokias dideles pastangas jis deda, siekdamas reabilituotis.

5.2. Skundo autorius pažymi, kad jau daugiau nei dvejus metus bausmę atlieka be sargybos sąlygomis, dirba UAB „A“, stengiasi elgtis pavyzdingai, galiojančių nuobaudų neturi, yra kardinaliai pakeitęs savo elgesį ir padaręs reikiamas išvadas. Nuteistojo teigimu, pakartotinai vertinti jo padarytų nusikaltimų sunkumą reiškia bausti jį antrą kartą už tą patį elgesį. Svarstant lygtinio paleidimo klausimą, nuteistojo praeitis nebeturi būti analizuojama, o vertinama tik tai, kaip asmuo elgiasi bausmės atlikimo metu, ko siekia ją atlikdamas, kokiomis priemonėmis tai daro ir pan. K. S. pažymi, kad suvokia, jog lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, o tik galimybė greičiau resocializuotis, įsitvirtinti visuomenėje, įrodyti, kad jo mąstymas pasikeitė, jis suvokia, kad turi ne tik teises, bet ir pareigas prieš visuomenę, šeimą, įstatymus.

5.3. Nuteistasis skunde atkreipia dėmesį, kad teigiama aplinka (buvimas su artimaisiais, nuolatinės gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas), o ne tolesnis buvimas įkalinimo įstaigoje turėtų didesnę įtaką, siekiant jo pozityvaus elgesio ir ateityje. Nuteistojo nuomone, jam nustatyti kriminogeniniai veiksniai yra paremti galimomis prielaidomis, todėl yra nepagrįsti. K. S. vertinimu, jam netinkamai nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kadangi jis septynis kartus iš eilės buvo paskatintas ir iš esmės pakeitė savo elgesį teigiama linkme. Nuteistasis prašo nesivadovauti statiniais (nekintančiais) duomenimis, o įvertinti, kad jis vykdo visas jam nustatytas rekomendacijas, be to, laisvės atėmimo bausmę jis atlieka pirmą kartą, dėl įvykdytų nusikaltimų labai gailisi ir pyksta ant savęs, supranta, jog dėl jo padarytos klaidos kenčia ir jam artimi žmonės. Šiuo metu jis yra pasiryžęs laikytis įstatymų ir daugiau nenusikalsti, t. y. dorai ir sąžiningai gyventi, rūpinantis savo šeimos nariais ir daugiau jų nebeskaudinant.

Atsiliepimas

6. Atsiliepime į nuteistojo skundą Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Virginijus Sokolovas prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti skundžiamą apylinkės teismo nutartį nepakeistą.

6.1. Atsiliepime prokuroras nurodo, kad K. S. nesistengia atlyginti padarytos žalos, negeba detalizuoti ateities planų, nesprendžia turimos alkoholio vartojimo problemos, yra daug kartų baustas drausmine tvarka, jam būdingas impulsyvus, agresyvus, kontroliuojantis elgesys. Prokuroro teigimu, vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Nors nuteistasis daro pažangą, tačiau ji nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. S. skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 157 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tam, kad nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, jis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikant lygtinį paleidimą.

8. Susipažinusi su Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. nutarties ir nuteistojo skundo argumentais, taip pat skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga bei įvertinusi lygtiniam paleidimui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas netinkamai įvertino K. S. lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymo institutą. Skundžiama nutartis yra pakankamai motyvuota, joje nurodyti aiškūs ir išsamūs atsisakymo tvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos argumentai. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nesuteikia pagrindo pripažinti, jog buvo priimtas neteisėtas, nepagrįstas, formalus ar šabloninis teismo procesinis sprendimas.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. S. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (daugiau nei 2/3), leidžiančią svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, būtina įvertinti ne tik formalųjį, bet ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą – nuteistojo pažangą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Pažanga turi būti pakankamai akivaizdi bei įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, tačiau skundo nagrinėjimui pateikti duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia. Būtent materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimą, kaip esminį motyvą atsisakyti taikyti K. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, konstatavo ir skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas.

10. Abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad K. S. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, dirba, nėra socialiai atsiskyręs, palaiko ryšius su artimaisiais, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, už gerą elgesį, sąžiningą darbą buvo septynis kartus skatintas. Šios aplinkybės neabejotinai turi būti ir yra vertinamos K. S. naudai, ką patvirtina ir jam suteikta be sargybos teisė, tačiau jos savaime nesudaro pagrindo paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę bei pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apibūdinančių duomenų visuma. Taip pat pažymėtina, kad nors K. S. akcentuoja pastaruosius kelis metus rodomą akivaizdžiai teigiamą elgesio pokytį, vis dėlto, teisėjų kolegija vertina visą bausmės atlikimo laikotarpį, o ne selektyviai pasirinktą vieną ar kitą laiko tarpą.

11. Aukštesniojo teismo vertinimu, formuojant įsitikinimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo, taip pat privaloma atsižvelgti ir į kriminogeninę nuteistojo praeitį, nes tai padeda identifikuoti sritis, kurios šiuo metu turi būti koreguojamos. Nuteistasis ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę atlieka už dviejų nusikaltimų padarymą, kurių vienas sukėlė itin sunkias, negrįžtamas pasekmes (atimta žmogaus gyvybė). Anksčiau K. S. nebuvo teistas, taigi jam nėra būdingas nusikaltimų modelis, tačiau jo padarytos turtinio bei smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos yra itin pavojingos, įvykdytos veikiant bendrininkų grupėje ir būnant apsvaigus nuo alkoholio, todėl teisėjų kolegija itin atidžiai įvertina aplinkybes, susijusias su nuteistojo požiūriu į psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, smurtinio elgesio prevenciją, savitvardos įgūdžius bei darbinę motyvaciją.

12. Socialinio tyrimo išvada liudija, kad bausmės atlikimo metu K. S. sunkiai sekėsi priprasti prie galiojančių vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų. Pažeidinėti nustatytą tvarką jis pradėjo dar būdamas tardymo izoliatoriuje ir toliau priešinosi struktūrizuotai tvarkai pataisos namuose. Nuteistasis du kartus vartojo alkoholinius gėrimus ir jų surogatus, tris kartus vartojo psichotropines medžiagas, vieną kartą atsisakė tikrintis dėl psichotropinių medžiagų vartojimo, du kartus naudojo fizinį smurtą prieš kitus asmenis, vieną kartą grasino pareigūnams, septynis kartus gamino, įsigijo arba laikė draudžiamus daiktus, aštuoniolika kartų nevykdė įstaigos administracijos reikalavimų ir net dvidešimt penkis kartus nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos. Pirmoji nuobauda buvo gauta 2009 m. lapkričio 10 d., paskutinė – 2019 m. rugpjūčio 20 d. Taigi, nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimus K. S. sistemingai pažeidinėjo dešimt metų, dėl ko jam buvo taikytos įvairios drausminės nuobaudos, įskaitant ir pačias griežčiausias – perkėlimas į kamerų tipo patalpas, uždarymas į baudos izoliatorių ir kt. Šios aplinkybės rodo, kad išlaikyti pavyzdingą elgesį bent kiek ilgesnį laikotarpį K. S. yra itin sudėtinga, savo poreikius bei interesus jis iškelia aukščiau kitų asmenų interesų, todėl mažai tikėtina sėkmingos probacijos galimybė.

13. Atkreiptinas dėmesys, kad ne kartą nuteistojo elgesys buvo svarstomas ir patariamosios komisijos posėdžio metu, kur nutarta apsiriboti svarstymu ir drausminės nuobaudos jam neskirti. Vis dėlto, ir šiais atvejais buvo padaryti atitinkami pažeidimai, tik jie nepripažinti itin šiurkščiais, todėl nuobauda neskirta. Paskutinis įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymas fiksuotas 2020 m. rugpjūčio 4 d. Po šio įvykio K. S. buvo tris kartus paskatintas, tačiau, įvertinus gautų nuobaudų ir paskatinimų santykį, akivaizdu, jog nuteistojo elgesį vertinti kaip nepriekaištingą nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegijos nuomone, nesugebėjimas paklusti nustatytoms taisyklėms bausmės atlikimo metu, esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei, leidžia pagrįstai abejoti ne tik nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, bet ir tuo, ar jis sugebėtų lygtinio paleidimo atveju laikytis teismo ir įstatymo jam nustatytų įpareigojimų, t. y. probacijos sąlygų.

14. Abejones dėl sėkmingos K. S. reintegracijos į visuomenę, jo realiomis galimybėmis išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ir nuteistojo piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis, taip pat lėšų tvarkymas ir pajamos. K. S. priklausomybę alkoholiui neigia, tuo tarpu narkotinių ar psichotropinių medžiagų laisvėje nurodo netgi nebuvo bandęs. Vis dėlto, šioje nutartyje jau minėta, kad bausmės atlikimo metu buvo užfiksuoti tiek alkoholio, tiek psichotropinių medžiagų vartojimo atvejai. Atkreiptinas dėmesys, jog pataisos įstaigoje alkoholio, juo labiau, narkotinių ar psichotropinių medžiagų gavimas yra apsunkintas, todėl apsvaigimo nuo minėtų medžiagų faktas rodo, jog K. S. potraukis joms yra pakankamai didelis, t. y. noras apsvaigti yra stipresnis už gresiančią atsakomybę. Socialinio tyrimo išvada liudija, kad nuteistasis 2020 m. liepos mėnesį dalyvavo alkoholio vartojimo prevencinių užsiėmimų cikle, kurio trukmė 4 val., daugiau jokių priemonių kovai su turimu potraukiu svaigintis nesiėmė, į psichologus pagalbos nesikreipė, Anoniminių alkoholikų grupių užsiėmimų nelankė. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad K. S. motyvacija spręsti su psichiką veikiančių medžiagų vartojimu susijusias problemas yra žema, jo mąstysena šiuo aspektu dar nėra pakankamai pasikeitusi. Teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, jog nuteistasis gali savarankiškai kontroliuoti bei valdyti potraukį svaigintis. Pažymėtina, kad priklausomybės gydymas yra ilgai trunkantis procesas, sudalyvauti vienoje ar kitoje programoje apie alkoholio bei kitų psichiką veikiančių medžiagų žalą asmeniui bei visuomenei nepakanka norint esmingai pakeisti turimus įpročius, kurie turi įtakos K. S. nusikalstamam elgesiui.

15. Vertinant nuteistojo darbinę motyvaciją, jo realias galimybes įsidarbinti būnant laisvėje bei racionaliai disponuoti gaunamomis pajamomis, pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausmę K. S. atlieka nuo 2009 m. pavasario, tačiau VĮ „M a“ pradėjo dirbti tik 2019 m. gegužės mėnesį, nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio dirbo ŽŪB „N“, o nuo 2021 m. balandžio mėnesio dirba mašininių kilimėlių pjaustytoju UAB „A“. Taigi, jo darbinė veikla trunka vos kelis metus. Nors darbdavys nuteistąjį charakterizuoja kaip darbštų, pareigingą bei stropų darbuotoją (b. l. 24), tačiau tik ilgalaikis darbinis užimtumas gali patvirtinti, kad K. S. motyvacija sąžiningai užsidirbti pragyvenimui iš tiesų yra aukšta. Šiuo metu teismui pateiktoje medžiagoje esantys duomenys liudija, kad pozityvia veikla nuteistasis susidomėjo tik tuomet, kai atsirado galimybė svarstyti jo lygtinio paleidimo klausimą. Be to, pateiktoje medžiagoje yra duomenų, kad nuteistasis yra ne kartą atsisakęs atlikti įstaigoje pagal numatytą grafiką gerbūvio gerinimo darbus, kas rodo, jog K. S. yra išrankus darbo pobūdžiui, taip pat ir gaunamam atlyginimui. Pažymėtina ir tai, kad nors nuteistasis dirba ir gauna pastovias pajamas (darbo užmokestį), tačiau jų negeba efektyviai paskirstyti tiek turimų finansinių įsipareigojimų dengimui, tiek šeimos poreikių tenkinimui. Pagal vykdomuosius dokumentus K. S. privalo išmokėti 32 446,06 Eur, tačiau yra išmokėjęs tik 1 341,51 Eur, pagal prašymus – 120 Eur. Nuteistasis taip pat turi du vaikus (vienam iš jų priteisti alimentai), tačiau jų finansiškai visiškai neremia. Teisėjų kolegijos vertinimu, nedidelės pajamos, tačiau didelės skolos taip pat gali apsunkinti probacijos vykdymą bei paskatinti pakartotinį nusikalstamumą.

16. Nors skunde apygardos teismui nuteistasis teigia nesuprantantis, kodėl vis dar yra laikomas pavojingu visuomenei, tačiau šią išvadą lemia ne tik jo elgesio, bet, visų pirmą, mąstysenos ydingumas. K. S. pasižymi aukšta saviverte, save vertina dešimčia balų iš tiek pat galimų, jis yra nekritiškas, linkęs elgtis agresyviai. Asmeniui trūksta gebėjimų spręsti konfliktines situacijas, jo tolerancija frustracijai yra žema. Nors K. S. teigia pripažįstantis savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų ir nuoširdžiai besigailintis, tačiau psichologinės tarnybos specialistai yra pastebėję, jog nuteistasis vengia detalizuoti nusikaltimą ar jį lėmusias aplinkybes, K. S. taip pat vengia analizuoti turimas problemas ir kreiptis pagalbos į specialistus dėl pagalbos jas sprendžiant. Taigi, nuteistasis stokoja lankstumo, save stengiasi pateikti labiau iš teigiamos pusės. Būtent ši ydinga mąstysena lėmė tai, jog pakartotinio vertinimo metu K. S. rizikos nusikalsti įvertinimas padidėjo nuo žemos iki vidutinės (Komisijos nutarime klaidingai nurodyta, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema), kas rodo, jog lygtiniam paleidimui reikiamos pažangos jis nedaro.

17. Apibendrindama visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas yra priimtas tinkamai įvertinus aktualius duomenis apie K. S. asmenybę, jo pataisos procesą pataisos įstaigoje charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas leido apylinkės teismui pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka vienos iš BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nėra tokia akivaizdi, kad sudarytų pagrindą manyti, jog, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

18. Nors, kaip minėta, stebimi ir teigiami K. S. elgesio pokyčiai, tačiau jie neatsveria skundžiamoje apylinkės bei šioje apygardos teismo nutartyse nurodytų aplinkybių, sudarančių pagrindą manyti, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietoje. Be to, apsauginių veiksnių nuo pakartotinio nusikalstamumo jam nėra išskirta, o kriminogeninių veiksnių įvardyta net keturiolika (vienas statinis ir trylika dinaminių). Probacija gali būti taikoma tik tais atvejais, kai nuteistąjį bei jo elgesio korekciją apibūdinančios aplinkybės neleidžia abejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje, o šiuo atveju tokios abejonės vis tik kyla. Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde nurodytais argumentais ar kitais motyvais pagrindo nėra, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo K. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. birželio 1 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasLaima ŠeputienėVaidas Vasiliauskas