Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, sekretoriaujant Vilmai Sinicaitei, dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovei Danutei Martinkevičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Taigi pareiškėjo teigimu, laikotarpiu, kuriuo iš jo buvo atimtas vairuotojo pažymėjimas, jis negalėjo laisvai keliauti asmeniniais ir darbo reikalais, dėl ko jam atsirado pagrįstų nuostolių.

Atkreipė dėmesį, jog LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. sankcijos numato administracinę atsakomybę ne transporto priemonės savininkui, bet vairuotojui. Tai, kad L. Z. priklausantį automobilį „Mazda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino automobilis BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio savininkas yra pareiškėjas, ginčo nėra. Atsakovės teigimu, iš netinkamo turto disponavimo kilo žala. LR CK 6.246 str. 1 d. įtvirtinta bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pasak atsakovės, pareiškėjas nesielgė atidžiai ir rūpestingai, nes transporto priemonę leido vairuoti kitam asmeniui, kuris padarė žalą automobilio „Mazda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkei. Atsakovė pažymėjo, jog įrodymų nepakankamumas nesudaro pagrindo vertinti pareigūno, surašiusio administracinio teisės pažeidimo protokolą, veiksmų kaip neteisėtų.

Be to, atsakovės teigimu, pareiškėjas nepateikė ir byloje nėra įrodymų, išskyrus skunde pateiktus paaiškinimus, patvirtinančių jo nurodomas aplinkybes dėl pareiškėjui padarytos neturtinės žalos. Pareiškėjas nepagrindė, kokius išgyvenimus ar neigiamas emocijas patyrė. Todėl atsakovė padarė išvadą, kad byloje nėra nustatyta būtinųjų sąlygų kilti atsakovės civilinei atsakomybei, todėl nėra pagrindo priteisti reikalaujamos neturtinės žalos.

Teismo posėdyje pareiškėjas S. R. nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai (b. l. 92).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju administracinis ginčas tarp šalių kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais veiksmais (neveikimu) viešojo administravimo srityje, atlyginimo.

Nagrinėjant bylą būtina aiškintis aplinkybes, kurios reikalingos nustatyti bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėti veiksmai, žala ir nuostoliai, priežastinis ryšys bei kaltė). Reikalavimo patenkinimas galimas tik konstatavus šių sąlygų buvimą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. 4 d., valstybės ar savivaldybės (kurios yra atsakingos už valstybės ar vietos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytą žalą) civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų (šiuo atveju Vilniaus apskr. VPK KPV (pakeistas pavadinimas, buvusi Vilniaus m. VPK VP EPT)) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Skirtingai nuo minėto kodekso 6.248 str., šiame straipsnyje akcentuojama, kad valstybės ar savivaldybės deliktinė atsakomybė atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valdžios institucijos darbuotojo kaltės, t. y. viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Tai reiškia, kad kaltė kaip valstybės ar savivaldybės deliktinės atsakomybės sąlyga yra suponuojama, kai nesvarbu dėl kokios priežasties valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-1099/2010).

Pažymėtina, kad nors Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. įtvirtinta speciali viešosios atsakomybės sistema, skirta atlyginti žalai, kurią inter alia asmuo patyrė dalyvaudamas administraciniuose teisiniuose santykiuose, ir nors ginčus, kylančius dėl žalos, padarytos viešojo administravimo srityje, pagal šį straipsnį sprendžia specializuoti administraciniai teismai, santykiai, susiję su tokios žalos atlyginimu, yra civiliniai teisiniai, o ne administraciniai teisiniai santykiai. Dėl to šiuo atveju svarbu atsižvelgti ir į bendrąsias civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-1099/2010).

Byloje nustatyta, kad Vilniaus m. vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos (toliau – ir Vilniaus m. VPK VP EPT) Paieškos poskyrio viršila A. M. 2008 m. rugsėjo 19 d. surašė S. R. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. F378453 už tai, kad jis 2008 m. rugpjūčio 30 d. apie 19 val. 25 min. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairavo automobilį BMW 316, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Mazda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir apgadino abu automobilius iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET 53, 272 p. reikalavimus, už kuriuos atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. (b. l. 11, administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-5544-809/2008, b. l. 2).

Vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 5-V-462 patvirtintos Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos (nauja redakcija nuo 2007 m. liepos 1 d., toliau – ir Instrukcija) 12 p., jeigu padarytas pažeidimas, už kurį pagal LR ATPK gali būti atimta teisė vairuoti transporto priemonę, ir vairuotojui už šį pažeidimą surašytas protokolas, iš vairuotojo paimamas vairuotojo pažymėjimas (laikinas leidimas vairuoti transporto priemones), jei jo nėra – transporto priemonės registracijos dokumentai ir atitinkamai išduodamas laikinas leidimas vairuoti transporto priemonę arba laikinas transporto priemonės registracijos liudijimas.

Nustatyta, kad 2008 m. rugsėjo 19 d. pareiškėjui buvo išduotas laikinas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2008 m. spalio 16 d., kuriame nurodyta, jog S. R. į policijos įstaigą atvykti 2008 m. spalio 16 d. (b. l. 18).

Pažymėtina, jog pagal Instrukcijos 15 p. eismo įvykį ar kitą pažeidimą įforminęs pareigūnas laikiname leidime vairuoti transporto priemones ar laikiname transporto priemonės registracijos liudijime nurodo šių dokumentų galiojimo datą, kuri turi būti ne ankstesnė negu dešimt dienų nuo paskirtos bylos nagrinėjimo datos. Kaip matyti iš aukščiau išdėstyto, ši nuostata pažeista nebuvo.

2008 m. spalio 16 d. pareiškėjas pateikė prašymą Vilniaus m. VPK VP EPT, kuriuo prašė išduoti vairuotojo pažymėjimą, kadangi Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme posėdis atidėtas 2008 m. lapkričio 5 d., o jam būtina išvykti į komandiruotę į Lenkiją (19). Vilniaus apskr. VPK KPV (pakeistas pavadinimas, buvusi Vilniaus m. VPK VP EPT) 2008 m. spalio 21 d. raštu Nr. 10-10-5-988 informavo pareiškėją, jog jo prašymas išduoti vairuotojo pažymėjimą netenkinamas kaip nepagrįstas (b. l. 20).

Nustatyta, kad 2008 m. spalio 16 d. teismo posėdis Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme buvo atidėtas 2008 m. lapkričio 5 d. (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-5544-809/2008, b. l. 31).

Pagal Instrukcijos 15 p. dėl bylos tyrimo bylos nagrinėjimo dieną nepriėmus procesinio sprendimo, atsižvelgiant į LR ATPK 35 str. nustatytus administracinės nuobaudos skyrimo terminus, šių dokumentų galiojimo laikas pratęsiamas iki datos, ne ankstesnės negu dešimt dienų nuo naujai paskirtos bylos nagrinėjimo datos. Žyma apie pratęsimą (nurodomas galiojimo laikas, policijos įstaiga, pareigūno vardas, pavardė, parašas) dedama kitoje laikino leidimo ar laikino transporto priemonės registracijos liudijimo blanko pusėje ir patvirtinama antspaudu. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjui išduotas laikinas leidimas vairuoti Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pratęstas, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog administracinė byla jau buvo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo žinioje, teismo vertinimu, pareiškėjo, o ne atsakovės pareiga buvo pasirūpinti laikino leidimo galiojimo pratęsimu.

Nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 11 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A 2.6.-5544-809/2008 nutarė administracinę bylą dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 123 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., S. R. atžvilgiu, nutraukti (b. l. 12-14, administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-5544-809/2008, b. l. 52-54). Teismas, ištyręs bylos medžiagą, padarė išvadą, kad S. R. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., neįrodyta. Nurodė, jog LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. sankcijos numato administracinę atsakomybę ne transporto priemonės savininkui, bet vairuotojui. Konstatavo, jog nei bylos medžiaga, nei liudininkų parodymai nepatvirtino, jog automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo būtent S. R.. Taip pat byloje esantys įrodymai nepašalino abejonių, tad esamų įrodymų teismui nepakako neabejotinai nustatyti S. R. kaltę padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą.

Kaip matyti, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 11 d. nutarimu nekonstatavo Vilniaus apskr. VPK KPV veiksmų neteisėtumo, to negalima konstatuoti ir šiame nagrinėjame ginče, nes, kaip nustatyta, patraukiant pareiškėją S. R. administracinėn atsakomybėn bei suvaržant jo teisę naudotis vairuotojo pažymėjimu jokie teisės aktų reikalavimai pažeisti nebuvo.

Pažymėtina, kad LR CK 6.249 str. 1 d. žalą apibrėžia kaip asmens turto netekimą arba sužalojimą, turėtas išlaidas (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Taigi, būtinoji tam tikrų išlaidų pripažinimo atlygintina žala sąlyga yra pareigūnų (arba valstybės institucijos) veiksmų (neveikimo) neteisėtumo faktas. Nepaisant to, kad teismas nustatė, jog atsakovė veikė teisėtai, teismas taip pat pasisako ir dėl kitų deliktinės atsakomybės būtinųjų elementų buvimo.

Pareiškėjas pateikė 2009 m. rugsėjo 28 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) apie darbo užmokestį, kurioje nurodyta, jog S. R. 2008 m. rugsėjo mėn. buvo išmokėta 1208,30 Lt darbo užmokesčio, 2008 m. spalio mėn. – 952,80 Lt (b. l. 30). S. R. taip pat pateikė UAB „Stogų zona“ 2010 m. rugsėjo 28 d. pažymą, kurioje nurodyta, jog S. R. buvo planuojama komandiruotė į Lenkiją 2008 m. spalio mėn. ir dėl to, kad 2008 m. rugsėjo 19 d. jam buvo atimtas vairuotojo pažymėjimas ir iki komandiruotės nustatyto laiko nebuvo grąžintas, jis į ją vykti negalėjo (b. l. 86). Pareiškėjas savo turtinius nuostolius taip pat grindė būtinomis išlaidomis transportui, nes samdomu transportu vyko į Vilniaus m. VPK Eismo priežiūros tarnybą, Giraitės g. 3 2008 m. rugsėjo 19 d., 2008 m. spalio 16 d., 2008 m. lapkričio 5 d., 2008 m. lapkričio 14 d., vyko į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą 2008 m. spalio 16 d., 2008 m. lapkričio 5 d. Be to, pažymėjo, kad nurodytomis dienomis darbdavys jam mokėjo ne visą darbo užmokestį.

Pažymėtina, kad žalos dydį privalo įrodyti pareiškėjas, tačiau nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad nurodytomis dienomis jam buvo mokamas ne visas darbo užmokestis, kad jis patyrė realių nuostolių dėl negalėjimo išvykti į Lenkiją bei kokio dydžio buvo būtinosios išlaidos transportui. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Instrukcijos 21 p., laikinas leidimas vairuoti transporto priemones galioja Lietuvos Respublikoje, todėl nėra aišku kodėl pareiškėjas turėjo naudotis samdomu transportu.

Neturtinės žalos, padarytos valdžios institucijų ir pareigūnų neteisėtais veiksmais viešojo administravimo srityje, atlyginimą reglamentuoja VAĮ 42 str. ir LR CK 6.250 str. 1 d. Šio reikalavimo patenkinimui būtina nustatyti, kad asmuo dėl kaltininko veiksmų realiai patyrė LR CK 6.250 str. 1 d. įtvirtintus neigiamus moralinius padarinius: fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir t. t. LR CK 6.250 str. 2 d. įpareigoja teismą, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pareiškėjo nurodoma 6000 Lt dydžio neturtinė žala, teismo vertinimu, visiškai nepagrįsta.

Atkreiptinas dėmesys, kad tam, jog atsirastų civilinė atsakomybė (turtinei ir neturtinei žalai atlyginti) įstatymai numato būtinas sąlygas: neteisėtą pareigūnų veiką (netinkamą pareigų atlikimą ar jų visišką neatlikimą), žalą (dėl neteisėtos pareigūnų veikos atsiradusias pasekmes), priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos bei pareigūnų kaltę (deliktinės atsakomybės atveju šio elemento nereikia). Nesant bent vieno iš šių elementų, civilinė atsakomybė negalima.

Įvertinus visas byloje nustatytas faktines aplinkybes bei ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės dėl Vilniaus apskr. VPK KPV veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.