Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje iš­nag­ri­nė­jo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), Plungėje, ad­mi­nist­ra­ci­nio tei­sės pa­žei­di­mo by­lą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B., būdama Daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, es. (duomenys neskelbtini), Plungėje, valdybos pirmininkė, atlikdama šios bendrijos vadovo funkcijas bei gaudama už šį darbą darbo užmokestį, nustatyta tvarka nesudariusi rašytinių darbo sutarčių ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešusi VSDF valdybos teritoriniam skyriui apie A. S. ((duomenys neskelbtini)), R. V. ir N. M. priėmimą į darbą: laikotarpiu nuo 2013-12-19 iki 2014-04-30 pavedė A. S. ((duomenys neskelbtini)) dirbti buhalterės darbą, t. y., tvarkyti minėtos bendrijos buhalterinę apskaitą ir mokėjo jai už atliktą darbą darbo užmokestį 150 Lt per mėnesį; laikotarpiu nuo 2014-05-01 iki 2014-12-19 pavedė R. V. dirbti buhalterės darbą, t. y., tvarkyti minėtos bendrijos buhalterinę apskaitą ir mokėjo jai už atliktą darbą darbo užmokestį 150 Lt per mėnesį; laikotarpiu nuo 2012-03-01 iki 2014-12-19 pavedė N. M. dirbti valytojos-kiemsargės darbą. Tokiais veiksmais E. B. leido A. S. ((duomenys neskelbtini)), R. V. ir N. M. dirbti nelegalų darbą, nuo išmokėto darbo užmokesčio nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nemokėjo gyventojų pajamų mokesčio bei įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1, 2 p., 2 d. ir 99 str. reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiam E. B. administracinį teisės pažeidimą pripažino ir paaiškino, kad bendrijoje buvo iš anksčiau nusistovėjusi tvarka, kai su samdomais darbuotojais darbo sutartys nebuvo sudarinėjamos. Kadangi asmenys dirbo tik minimalų darbo laiką, manydama, jog nėra būtina sudaryti darbo sutarties, darbo santykių nustatyta tvarka neįformino. Prašė jos atžvilgiu skirti kuo mažesnę nuobaudą, pateikė įrodymus apie gyventojų pajamų mokesčio ir įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą sumokėjimą, dukros neįgaliojo pažymėjimo kopiją.

Motyvuojamoji dalis

Be pažeidėjos prisipažinimo, jos padarytą teisės pažeidimą taip pat patvirtina: administracinio teisės pažeidimo protokolas; operatyvaus patikrinimo pažyma apie bendrijos darbuotojams išmokėtus atlyginimus, VSDFV duomenų apie bendrijos samdomus asmenis nebuvimą ir mėnesinių ir metinių pajamų mokesčio deklaracijų nepateikimą; E. B. paaiškinimas raštu apie bendrijos valdybos pirmininkui, buhalterei, kiemsargei mokamą atlyginimą pagal gyventojų susitarimą, iš gyventojų surinktų pinigų, kiekvieną mėnesį pagal vietinę apskaitą, pasirašant kiekvienam namo gyventojui, darbuotojai VSDFV neįdarbinti dėl nežinojimo; DNSB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginimų žiniaraščių duomenys; pažeidėjos pasiaiškinimas administracinio teisės pažeidimo protokole, kuriame kaltę pripažino, žalą atlygino, nuoširdžiai gailisi.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 str. 1 d. 1 p. numato, jog nelegaliu darbu laikomas darbas, esant šio kodekso 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Minėto straipsnio 3 d. nurodyta, kad darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. DK 93 str. darbo sutartį apibrėžia kaip darbuotojo ir darbdavio susitarimą, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų, ir ji turi būti sudaroma raštu pagal pavyzdinę formą (DK 99 str.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y., darbas dirbdamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai; 3) nustatyti, kad nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 30 d. nutartis byloje Nr. N 575-2358/2009).

Atsižvelgiant į darbdavio teisinę formą, jo veiklos specifiką, valdymo organų pobūdį, susitarimas dėl darbo turi tam tikrų specifinių ypatumų ir nėra tradicinis susitarimas tarp darbdavio (daugiabučio namo savininkų bendrijos) ir šios bendrijos darbuotojų, vis tik A. S. ((duomenys neskelbtini)), R. V. ir N. M. priėmimas bendrijos samdomomis darbuotojomis (buhaltere, valytoja-kiemsarge) ir jų sutikimas eiti šias pareigas laikytinas darbdavio ir darbuotojo susitarimu dėl darbo. Pažymėtina, jog darbuotojoms pavestos atlikti funkcijos buvo tęstinio pobūdžio. Nors byloje nėra duomenų, kad būtų nustatytos konkrečios darbuotojų darbo valandos, tačiau, atsižvelgiant į darbdavio veiklos specifiką, pavestų atlikti funkcijų pobūdį, negalima teigti, jog siekiant atlikti pavestas darbinės funkcijas reikėjo darbą atlikti tam tikru nustatytu laiku, o kaip galima spręsti iš bylos aplinkybių, buvo dirbama laisvu grafiku. Sprendžiant dėl to, ar A. S. ((duomenys neskelbtini)), R. V. ir N. M. atlikti darbai laikytini nelegaliais, atkreiptinas ypatingas dėmesys į tai, jog jos dirbo atlygintinai, t. y., jai už atliekamą darbą kas mėnesį buvo mokamas nustatyto dydžio darbo užmokestis, dėl kurio dydžio sprendė patys bendrijos nariai. Taigi laikytina, jog ar A. S. ((duomenys neskelbtini)), R. V. ir N. M. pradėjo dirbti realiai, susitarusios su darbdaviu, jų santykiai turėjo darbo sutarties požymių, o taip pat jos dirbo atlygintinai darbdavio naudai. Tai, kad darbo sutartys nebuvo sudarytos (duomenų apie jų sudarymą nėra ir byloje) ir kad apie asmenų priėmimą į darbą nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, pripažino ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. B.. Visi byloje surinkti įrodymai ir išdėstyti argumentai patvirtina darbo santykių buvimą, įrodo nelegalaus darbo faktą, todėl E. B. veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalies sudėtį.

Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatyme (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme) (toliau – DNSB įstatymas) yra nustatyta, kad bendrijos valdybą sudaro bendrijos pirmininkas ir bendrijos valdybos nariai, bendrijos pirmininkas yra bendrijos valdybos pirmininkas (15 str. 1 d.). Bendrijos pirmininkas organizuoja bendrijos veiklą, įgyvendindamas bendrijos tikslus, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis (14 str. 5 d.)

Nors E. B. paaiškino, kad ji nežinojo, jog su samdomais bendrijos darbuotojais reikia sudaryti darbo sutartis, tačiau toks nežinojimas neatleidžia E. B. nuo atsakomybės. Pažymėtina, jog jai buvo žinoma apie A. S. ((duomenys neskelbtini)), R. V. ir N. M. darbą, joms mokamą darbo užmokestį, apie tai, kad su jomis darbo sutartys nesudarytos. DNSB įstatyme yra įtvirtinta bendrijos pirmininko (kuris yra ir bendrijos valdybos pirmininkas, kuria yra E. B.) pareiga sudaryti su į darbą priimamais asmenimis darbo sutartis, todėl laikytina, kad E. B., nors ir nežinodama, jog jos, kaip valdybos narės ir valdybos pirmininkės, neteisėtas neveikimas, t. y., šiuo atveju darbo sutarčių nesudarymas su A. S. ((duomenys neskelbtini)), R. V. ir N. M., gali sukelti neigiamas pasekmes, tačiau turėjo ir galėjo tokias neigiamas pasekmes numatyti.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 868 iki 2896 Eur.

Pažeidėjos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą už padarytą administracinį teisės pažeidimą atsižvelgtina į administracinės nuobaudos skyrimo tikslus, į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. B. asmenybę, jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą bei kitas turinčias reikšmės administracinės nuobaudos skyrimui aplinkybes.

Pagal administracinėje byloje esančius duomenis administracinį teisės pažeidimą, už kurio padarymą traukiama administracinėn atsakomybėn, E. B. padarė pirmą kartą, dėl padaryto pažeidimo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, nutraukė pažeidimą. Administracinis teisės pažeidimas padarytas E. B. ne tyčia, siekiant neigiamų pasekmių, o neatsargiai, tinkamai neįvertinusi teisės aktų nuostatų ir susiformavusių teisinių santykių. Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į tai, kad E. B. savo veiksmais nesiekė padaryti žalos nei juridiniam asmeniui, nei darbą dirbusioms samdomoms darbuotojoms, taip pat į specifinius daugiabučio namo savininkų bendrijos, kaip juridinio asmens valdymo ir veiklos ypatumus, į tai, jog sumokėjo gyventojų pajamų mokestį ir įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, suvokė savo veiksmų neteisėtumą, galimas neigiamas pasekmes. E. B. augina neįgalią dukrą (nustatytas 15 proc. darbingumo lygis), VSDFV duomenimis, dirba DNSB „(duomenys neskelbtini)“, kur jos darbo užmokestis sudaro 29 Eur (neatskaičius mokesčių), ir VšĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninėje, kur gaunamas darbo užmokestis yra 405,40 Eur (neatskaičius mokesčių). Taigi net ir minimalios straipsnyje nurodytos baudos skyrimas būtų neadekvatus padaryto teisės pažeidimo aplinkybėms, pažeistų protingumo ir sąžiningumo principus. Teismo vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. ir skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta ATPK 41³ str. 1 d. sankcijoje. Kartu pažymėtina, kad administracinį teisė pažeidimą padariusi E. B., veikė bendrijos, kurios nare ji yra, naudai, siekdama visuomeninių tikslų, įgyvendinti ne tik savo, bet ir kitų bendrijos narių bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su daugiabučio gyvenamojo namo, jo teritorijos valdymu, priežiūra ir naudojimu, veikė visų bendrijos narių pritarimu ir valia. Todėl darytina išvada, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti LR ATPK 20 str., bus pasiekti, pritaikius LR ATPK 30¹ str. ir skiriant mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

E. B. pri­pa­žin­ti kal­ta, pa­da­rius ad­mi­nist­ra­ci­nį tei­sės pa­žei­di­mą, nu­ma­ty­tą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., taikyti ATPK 30¹ str. ir jai paskirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.

Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. 247300010112394300, banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6030.

Neturint galimybės sumokėti baudą, numatyta teisė per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo (ATPK 313 str. 4 d. nustatyta tvarka) kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą ją išieško antstolis (ATPK 314 str. 1 d.).