Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2023-05-16 · Civilinė byla Nr. e2-515-407/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2022-10-25Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2023-05-16Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-05-16
Bylos Nr.
e2-515-407/2023
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00590-2022-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vigintas Višinskis
Suinteresuotas asmuo
D. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-515-407/2023Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00590-2022-5Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 16 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens D. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Liuksoras“ nemokumo administratorės Lauros Timinskaitės pareiškimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo D. S.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Liuksoras“, atstovaujama nemokumo administratorės Lauros Timinskaitės (toliau – ir bendrovė, pareiškėja), prašė: bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu; apriboti buvusiam bendrovės vadovui suinteresuotam asmeniui D. S. teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu; priteisti bendrovei iš D. S. bylinėjimosi išlaidas. Pareiškimą grindė šiais argumentais:

1.1. Bendrovė buvo valdoma aplaidžiai, neefektyviai, nuostolingai, jos turtą ir lėšas naudojant asmeniniams ir šeimos poreikiams tenkinti, galbūt sukčiaujant ir atliekant neteisėtus veiksmus. Buhalterinė apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai, nebuvo laiku ir tinkamai sudaromi finansinės atskaitomybės dokumentai, nemokumo administratorei apskaitos duomenys perduoti ne už visą laikotarpį, yra neišsamūs ir netikslūs, todėl neįmanoma nustatyti tikrosios bendrovės finansinės būklės, turto bei įsipareigojimų apimties. Negalima nustatyti nei visų kreditorių, nei skolininkų. Buhalterinė apskaita nebuvo tinkamai vedama, o ypač 2021–2022 m., dokumentai už 2021–2022 m. perduoti ne visi, bendrovės finansinės atskaitomybės rinkiniai už 2020–2022 m. nesudaryti. Sutartis dėl buhalterinių paslaugų teikimo nutraukta 2021 m. spalio 27 d., o buhalterinės paslaugos neteikiamos nuo 2021 m. kovo.

1.2. Bendrovės pagrindinė veikla buvo naudotų automobilių prekyba. Bendrovės veikla nuo pat jos įkūrimo buvo nuostolinga. 2018 m. veiklos nuostolis – 9 025 Eur, turtas – 15 956 Eur, o įsipareigojimai – 20 981 Eur. 2019 m. veiklos nuostolis – 4 768 Eur, turtas – 85 471 Eur, o įsipareigojimai – 96 265 Eur. Finansinės atskaitomybės dokumentai už 2020, 2021 m. nepateikti. Pagal 2022 m birželio 17 d. (bankroto bylos iškėlimo dienos) balansą, turtas sudarė 31 722 Eur, o įsipareigojimai – 109 829 Eur. D. S. 2019 m. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau laiku nesikreipė, o ir kreipęsis nurodė klaidingus ir netikslius duomenis apie bendrovės turtą, skolininkų įsiskolinimus.

1.3. Bendrovė įsigydavo transporto priemones, jas parduodavo, tačiau gavusi lėšas nei su pardavėjais, nei su kitais kreditoriais tinkamai ir laikydamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, neatsiskaitydavo. Vadovas dažniausiai visas iš automobilių pardavimo gautas lėšas išsigrynindavo iš banko sąskaitos. Per visą bendrovės gyvavimo laikotarpį vadovas išsigrynino 183 670 Eur, o į bendrovės banko sąskaitą įnešė tik 75 080 Eur. Kur buvo panaudotos išgrynintos lėšos, duomenų nėra. Tokiais vadovo veiksmais padaryta žala bendrovei ir jos kreditoriams.

Šalies argumentai

2. D. S. prašė pareiškimą atmesti. Nesutikimą grindė šiais argumentais:

2.1. Bendrovė įregistruota 2018 m. balandžio 6 d. Pirmieji veiklos metai buvo nuostolingi, todėl D. S. investavo savo asmenines lėšas finansinėms problemoms spręsti bei siekdamas užtikrinti sėkmingą bendrovės veiklą, skyrė lėšas reklamai, aikštelės nuomai. D. S. tikėjosi, kad pritrauks daugiau klientų ir veikla stabilizuosis, bendrovė gaus pelną. Tuo metu iki pandemijos dėl Covid-19 paskelbimo, D. S. sėkmingai atsiskaitinėjo su klientais pagal komiso sutartis, o tiek, kiek nepavykdavo atsiskaityti su klientais, susitardavo, kad šie palauktų. Tuo metu D. S. nebuvo pareikšta ieškinių dėl skolos priteisimo. Kreditoriai skolas prisiteisė 2021 m. Plėsdamas veiklą, 2020 m. kovo 1 d. D. S. išsinuomojo dar vieną aikštelę automobiliams. Nors tikėjosi gauti pelną, tačiau tik išsinuomojus aikštelę, praėjus 11 dienų, šalyje paskelbta epidemiologinė situacija dėl Covid-19. Dėl to sumažėjo klientų srautas. Trūkstant apyvartinių lėšų, vėl buvo investuojamos asmeninės atsakovo ir jo sutuoktinės lėšos. Bendrovė taip pat vertėsi automobilių pirkimu–pardavimu išsimokėtinai. Daliai pirkėjų tinkamai nevykdant įsipareigojimų, D. S. patyrė nuostolius, kadangi pradėjo vėluoti atsiskaitymai už aikštelės nuomą, atlyginimai darbuotojams, investavimas į reklamą. Klientų srautas sumažėjo ir dėl kontroliuojamos automobilių prekybos iš Jungtinių Amerikos Valstijų, t. y. sugriežtinus reikalavimus muitinės procedūroms, padidėjo muitai, transporto įsigijimo kaštai. Bendrovė prarado dalį klientų, kurie nuolat pristatydavo automobilius. 2021 m. gegužės 1 d. įvedus SDK kodus, veiklos vykdymas dar labiau pasunkėjo, sumažėjo klientų.

2.2. D. S. neturėjo pareigos inicijuoti nemokumo procesą karantino metu ir 3 mėn. po jo, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos naujojo koronaviruso (Covid-19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatyme. Bendrovės nemokumas atsirado ne dėl sąmoningai blogo valdymo. Atsakovas nevengė atsiskaityti su kreditoriais, tačiau atsakovas tą darė, pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

2.3. D. S. neperdavė transporto priemonių: automobilio Toyota Corolla, valstybinis (duomenys neskelbtini); priekabos Brenderup, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); automobilio Volvo V50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); automobilio Ssang Yong Kyron, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šie automobiliai nebuvo perduoti ir D. S. sutinka atlyginti šių automobilių vertę – 4 900 Eur. Taip pat sutinka atlyginti parduoto automobilio Ford Focus, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę, kuri sudaro 680 Eur. D. S. negali perduoti pareiškėjai kitų jos nurodytų transporto priemonių dėl to, kad jos yra parduotos. Kadangi gautos lėšos už parduotus automobilius nebuvo įtrauktos į apskaitą, D. S. sutinka atlyginti bei dalimis kompensuoti jų vertę.

2.4. Dalis dokumentų (segtuvas su sąskaitomis ir automobilių dokumentais) buvo pavogti, todėl dalis informacijos nebuvo pateikta buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei, todėl bendrovei tapo sunku nustatyti turto, nuosavo kapitalo, pajamų, sąnaudų ir įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Dokumentų neperdavimas nesudaro pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 31 d. nutartimi pripažino bendrovės bankrotą tyčiniu, pripažino atsakingu D. S. ir apribojo jo teisę 3 metus eiti viešojo ir / ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

4. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 17 d. nutartimi bendrovei iškėlė bankroto bylą. Į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo kreipėsi vadovas, kuris nurodė, jog bendrovė nemoki, laiku negali vykdyti turtinių prievolių ir jos įsipareigojimai viršija turto vertę. Pagal 2018 m. balansą bei pelno (nuostolio) ataskaitą teismas nustatė, kad veiklos nuostolis sudarė 9 025 Eur, turtas – 15 956 Eur, o įsipareigojimai – 20 981 Eur. Taigi 2018 m. bendrovės įsipareigojimai viršijo į balansą įrašyto turto vertę. Pagal 2019 m. balansą bei pelno (nuostolio) ataskaitą teismas nustatė, kad veiklos nuostolis sudarė 4 768 Eur, turtas – 85 471 Eur, o įsipareigojimai – 96 265 Eur. Bendrovės įsipareigojimai viršijo į balansą įrašyto turto vertę. Finansinės atskaitomybės dokumentai už 2020, 2021 m. nepateikti. Pagal 2022 m. birželio 17 d. (bankroto bylos iškėlimo dienos) balansą, turtas sudarė 31 722 Eur, įsipareigojimai – 109 829 Eur. Teismas priėjo prie išvados, kad pasibaigus 2018 m. bendrovė susidūrė su finansiniais sunkumais, nes vykdytini įsipareigojimai viršijo jos turtą, nėra duomenų, jog įsipareigojimai būtų buvę per trumpą laiką įvykdyti. Teismas priėjo prie išvados, kad bendrovė nebesugebėjo įvykdyti savo turtinių prievolių ir nemoki tapo vėliausiai 2019 m. pradžioje, nes jau tuo metu jos turtiniai įsipareigojimai viršijo turto vertę.

5. Teismas nusprendė, kad bendrovė tapo nemoki dėl tyčinių D. S. veiksmų (neveikimo). Bendrovės vadovo didelės pinigų sumos išsigryninimas, negaunant iš to naudos bendrovei, taip pažeidžiant kreditorių interesus, vertintinas kaip nuostolingas ir ekonomiškai nenaudingas bendrovei. Ši aplinkybė gali būti laikoma ir kaip aplaidus apskaitos vedimas. Finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimas už 2020 ir 2021 m. taip pat yra aplaidaus apskaitos vedimo apraiška. Kadangi 2018 ir 2019 m. bendrovės įsipareigojimai viršijo jos turtą, nesant finansinės veiklos duomenų už 2020 ir 2021 m., teismas priėjo prie išvados, kad vadovas laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nors nemokumo byla iškelta tik 2022 m., tačiau bendrovės nemokumas atsirado 2019 m. pradžioje. Aplinkybė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-262-1131/2022 bendrovės vadovas pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, nustačius, kad bendrovė atsiskaitymus vykdė pažeisdama CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, taip pat vertintinas kaip sąmoningai blogas juridinio asmens valdymas. D. S. pateikti argumentai nėra pagrindas atmesti nemokumo administratorės pareiškimą. Lietuvos Respublikos naujojo koronaviruso (Covid-19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) taikymui įstatymo nuostatos nėra pagrindas, atleidžiantis atsakovą nuo pareigos inicijuoti bendrovės nemokumo bylą, kadangi bendrovė nemoki tapo iki pandemijos pradžios.

6. Teismas konstatavo, kad bendrovė prie bankroto privesta tyčia, t. y. bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai D. S. veiksmai, sąmoningai bloginama įmonės padėtis pažeidė kreditorių interesus, todėl bendrovės bankrotas pripažintinas tyčiniu. Egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp sąmoningai blogo bendrovės valdymo ir nemokios jos padėties esminio pabloginimo – jei nebūtų buvę sąmoningų į bendrovės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, nemokios bendrovės padėtis nebūtų iš esmės pablogėjusi. Teismas nustatė, kad D. S. vadovavimo metu bendrovė buvo sąmoningai ir kryptingai netinkamai valdoma, buvo sudarytas nuostolingas ir ekonomiškai nenaudingas bendrovei sandoris pažeidęs kreditorių interesus (pinigų išgryninimas ir duomenų apie jų panaudojimą nepateikimas). Teismas priėjo prie išvados, kad bendrovės tyčinį bankrotą sukėlė D. S. sąmoningi ir kryptingi veiksmai.

7. Teismas nusprendė, kad nustatyti D. S. veiksmai sudaro pagrindą jam 3 metams apriboti teisę eiti viešojo ir / ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Apribojimo laikas – 3 metai – parinktas, atsižvelgus į aplinkybę, kad tiesioginės tyčios kenkti bendrovės interesams D. S. veiksmuose nenustatyta, vadovo pareigų pažeidimai padaryti, daugiausia, dėl aplaidumo, delsimo, tačiau nustatyti pažeidimai žymiai pakenkė bendrovės ir jos kreditorių interesams (vykdytinų prievolių suma žymiai viršija nemokios bendrovės turtą), todėl apribojimo laikas negali būti minimalus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Suinteresuotas asmuo D. S. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 31 d. nutartį panaikinti ir prašymą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:

8.1. Teismas, padarydamas išvadą dėl buhalterinės apskaitos apgaulingo ir (arba) netinkamo tvarkymo, neatsižvelgė į faktą, kad dalis dokumentų (segtuvas su sąskaitomis ir automobilių dokumentais) buvo pavogti. Pavogus dokumentus, dalis informacijos nebuvo pateikta buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei, dėl to tapo sunku nustatyti turto, nuosavo kapitalo, pajamų, sąnaudų ir įsipareigojimų dydį ir struktūrą. D. S. dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės perduoti buhalterinių dokumentų tiek buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei, tiek vėliau nemokumo administratorei. Dokumentų neperdavimas, pats savaime, nesudaro pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu.

8.2. Teismas, pasisakydamas dėl D. S. teisių apribojimo, konstatavo, kad tiesioginės tyčios kenkti bendrovės interesams D. S. veiksmuose nenustatyta, vadovo pareigų pažeidimai padaryti daugiausia dėl aplaidumo, delsimo. Taigi teismas yra nenuoseklus, viena vertus konstatuodamas, kad D. S. sąmoningai blogai valdė įmonę, kita vertus jau teigdamas, kad tiesioginės tyčios D. S. veiksmuose nėra.

8.3. Teismas vadovo kaltę ir tyčinį bankrotą preziumavo bei priimdamas nutartį D. S. argumentų nevertino ir rėmėsi tik nemokumo administratorės nurodytomis neištirtomis aplinkybėmis, prielaidomis, nenustatęs būtinų tyčinio bankroto požymių.

8.4. Teismas neįvertino aplinkybės, kad bendrovės nemokumas nulemtas ne tyčinių vadovo veiksmų, o epidemiologinės situacijos, teisės aktų pokyčių. 2020 m. kovo 14 d. Lietuvoje įvestas karantinas – uždrausta parduotuvių, prekybos ir (arba) pramogų centrų veikla, taikyti įvairūs apribojimai prekybinei veiklai. Epidemiologinė situacija padarė itin didelį neigiamą poveikį pirkėjams. Bendrovė buvo priversta vykdyti veiklą neapibrėžtumo sąlygomis, stigo apyvartinių lėšų. Todėl nesutiktina su teismo išvada, kad bendrovė prie bankroto privesta tyčia sąmoningai blogu valdymu. Priešingai, bendrovės vadovas dėjo pastangas išsaugoti bei užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumą, investavo savo asmenines lėšas atkurti bendrovės mokumą, tačiau dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių to padaryti nepavyko.

8.5. Teismas nenustatė bendrovės nemokumo momento, nemokumo priežasčių, kad bendrovė prie nemokumo privesta tyčia sąmoningai blogu valdymu, nekonstatavo tyčinių veiksmų, nevertino D. S. atsiliepimo argumentų, kad bendrovės nemokumas nulemtas nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, verslo nesėkmės, o ne vadovo veiksmų.

Atsiliepimas

9. UAB „Liuksoras“ nemokumo administratorė atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

Šalies argumentai

9.1. D. S. nurodyta dokumentų vagystė įvyko 2020 m. kovo 29 d. Tuo metu bendrovės buhalterinę apskaitą dar vedė buhalterinės apskaitos įmonė, todėl visi buhalterinės apskaitos dokumentai turėjo būti perduoti jai. Po vagystės ir sutarties su buhalterinės apskaitos įmone nutraukimo dokumentai nebuvo tinkamai tvarkomi, buhalterinė apskaita nevedama, finansinės atskaitomybės dokumentai nesudaromi ir nepateikiami registrui. D. S. argumentai, kad dalis dokumentų pavogta, nepaneigia fakto, jog vadovas neužtikrino tinkamo buhalterinės apskaitos vedimo, transporto priemonių pardavimo sutarčių (vykusių 2021 m.) laiku neperdavė, jas nuslėpė (kol nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas), gautas iš pardavimo pinigines lėšas pasisavino.

9.2. Bankrotas buvo nulemtas ne pandemijos. Pagal pateiktus 2018, 2019 m. balansus bendrovė jau senai buvo nemoki, dedamų pastangų išsaugoti bendrovę ir atstatyti mokumą nesimatė. Priešingai, D. S. vis tiek neatsiskaitinėjo su kreditoriais, pažeidė CK 6.930¹ numatytą eiliškumą. D. S. nenurodo konkrečiai kokių priemonių ėmėsi, kad išsaugotų bendrovę ir atkurtų jos mokumą, apsiriboja tik deklaratyviais teiginiais. Teigia, kad investavo savo asmenines lėšas, tačiau sutarčių nei dėl paskolų, nei dėl investicijų nebuvo sudaryta ir nebuvo perduota. Per visą bendrovės gyvavimo laikotarpį vadovas išsigrynino 183 670 Eur, o į bendrovės banko sąskaitą įnešė tik 75 080 Eur, tiek pats vadovas, tiek ir jo sutuoktinė, nuolat skolindavo bendrovei lėšas, paskolos sutarčių tinkamai neįformindavo, ir paskolintas sumas iš karto susigrąžindavo gavęs apmokėjimus už parduotus automobilius, suteikiant sau pirmenybę ir neatsiskaitant su kitais, senesniais kreditoriais. Taigi visas gautas už automobilių pardavimus lėšas išsigrynindavo arba pervesdavo į savo asmenines sąskaitas, t. y. pasidengdavo įsiskolinimą sau, apeidamas kitus kreditorius, nesilaikant eiliškumo.

9.3. D. S. nenurodo, kokiu būdu SDK kodų įvedimas apsunkino veiklą ir sumažino klientų srautus, priešingai, net ir įvedus SDK kodus D. S. veiklą vykdė ir automobilius parduodavo. D. S. teigia, kad neatsiskaitydavo klientai, tačiau kokių priemonių ėmėsi, kad išsiieškoti skolas nenurodo, perduotas teismui skolininkų sąrašas yra nepagrįstas nei faktinėmis aplinkybėmis, nei dokumentais.

9.4. D. S. veikė sąmoningai, neatsiskaitinėjo su kreditoriais, tenkino tik savo ir sutuoktinės interesus, nedeklaravo parduotų automobilių, teismui nurodė, jog turi turto (transporto priemonės, skolininkai), tačiau realiai to turto bendrovė neturėjo. D. S. atsiliepime pripažino, kad nepateikė nei dokumentų, nei pinigų, gautų dėl automobilių pardavimo. D. S. nenurodo kokios aplinkybė nulėmė bendrovės nemokumą. Pandemija prasidėjo tik 2020 m., o bendrovė buvo nemoki jau 2019 m.

9.5. D. S. nieko nepasisakė dėl mokėjimo eiliškumo pažeidimo, iš esmės jį pripažino ir neginčijo. Sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų, bendrovei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia sąmoningą blogą bendrovės valdymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacijos dalykas yra Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 31 d. nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos UAB „Liuksoras“ nemokumo administratorės pareiškimas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl buhalterinės apskaitos vedimo

11. D. S. atskirajame skunde teigia, kad teismas neatsižvelgė į faktą, jog dalis dokumentų (segtuvas su sąskaitomis ir automobilių dokumentais) buvo pavogti, todėl dalis informacijos nebuvo pateikta buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei ir tapo sunku nustatyti turto, nuosavo kapitalo, pajamų, sąnaudų ir įsipareigojimų dydį ir struktūrą.

12. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, jog juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas.

13. D. S. pirmosios instancijos teismui pateikti duomenys patvirtina, kad 2020 m. kovo 29 d. iš bendrovės patalpų buvo pavogtas segtuvas su sąskaitomis ir automobilių dokumentais. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pavogti dokumentai (sąskaitos ir automobilių dokumentai) buvo tokie, kad dėl jų dingimo galėjo kilti esminių problemų nustatyti bendrovės turtą, pajamas, sąnaudas, įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Į bylą yra pateiktas 2021 m. spalio 27 d. bendrovės ir mažosios bendrijos „B2B Baltic“ susitarimas dėl buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutarties nutraukimo, kurio 2 punkte nurodyta, kad nuo 2020 m. bendrovė teikė ne visus duomenis ir apskaitos dokumentus, taip pat pateikti dokumentai ir informacija buvo prieštaringi, kartais prieštaraujantys imperatyvioms įstatymų nuostatoms, todėl negalima buvo patikimai nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, pajamų, sąnaudų, įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

14. Dalies dokumentų vagystė negalėjo sudaryti pagrindo bendrovei apskaitos paslaugas teikusiam subjektui nuspręsti, jog bendrovės pateikti dokumentai ir informacija buvo prieštaringa, prieštaraujanti imperatyvioms įstatymų nuostatoms. Iš minėto susitarimo turinio akivaizdu, kad bendrovė nesudarė prielaidų jos apskaitą vedusiam subjektui tai padaryti tinkamai, t. y. apskaitą vedė aplaidžiai.

15. Po vagystės ir sutarties su buhalterinės apskaitos įmone nutraukimo, dokumentai ir toliau nebuvo tinkamai tvarkomi, buhalterinė apskaita nevedama, finansinės atskaitomybės dokumentai nesudaromi ir nepateikiami registrui. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad bendrovės buhalterinė apskaita dėl D. S. kaltės buvo vedama netinkamai, o vieno segtuvo vagystės faktas nelemia priešingos išvados.

Dėl nemokumo priežasčių ir tyčinio bankroto

16. JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Minėto straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, jog buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą (3 punktas).

17. Atskirajame skunde teigiama, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog bendrovės nemokumas nulemtas ne tyčinių vadovo veiksmų, o epidemiologinės situacijos, teisės aktų pokyčių.

18. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2018 m. bendrovės veiklos nuostolis – 9 025 Eur, turtas – 15 956 Eur, įsipareigojimai – 20 981 Eur, o 2019 m. veiklos nuostolis – 4 768 Eur, turtas – 85 471 Eur, įsipareigojimai – 96 265 Eur. Todėl pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad bendrovė nebesugebėjo įvykdyti savo turtinių prievolių ir nemoki tapo vėliausiai 2019 m. pradžioje, nes jau tuo metu įmonės turtiniai įsipareigojimai viršijo turto vertę.

19. D. S. minėtų pirmosios instancijos teismas išvadų neginčija, tik deklaratyviai teigia, kad teismas nenustatė bendrovės nemokumo momento, taip pat teigia, kad nemokumą sukėlė 2020 m. paskelbtas karantinas, kadangi epidemiologinė situacija padarė didelį neigiamą poveikį pirkėjams, stigo apyvartinių lėšų, į bendrovės veiklą investuotos asmeninės lėšos, tačiau tai bendrovės neišgelbėjo.

20. Byloje pateikti bendrovės finansiniai dokumentai už 2018 ir 2019 m. patvirtina, kad bendrovė buvo nemoki jau 2019 m. Todėl jeigu 2020 m. kovą prasidėjęs karantinas ir turėjo įtakos bendrovės finansinei situacijai, bendrovės nemokumas nelaikytinas kilusiu dėl pandemijos. Iš 2022 m. birželio 17 d. (bankroto bylos iškėlimo dienos) balanso matyti, kad bendrovės padėtis nuo 2020 m. iki bankroto bylos iškėlimo tik blogėjo, 2022 m. birželio 17 d. bendrovės turtas sudarė 31 722 Eur, o įsipareigojimai – 109 829 Eur.

21. Nors D. S. teigia, kad pablogėjus bendrovės veiklai ir pritrūkus apyvartinių lėšų, investavo savo asmenines lėšas, tačiau paskolos sutarčių bendrovės vadovas nemokumo administratorei nepateikė, tokių neperduota ir teismui. Nemokumo administratorės pateikti bendrovės banko sąskaitos AB SEB banke išrašai patvirtina, kad bendrovės vadovas vadovavimo bendrovei metu išsigrynino daugiau nei 180 tūkst. Eur, o į bendrovės banko sąskaitą įnešė tik kiek daugiau nei 75 tūkst. Eur. Net ir prasidėjus karantinui, D. S. ir toliau vykdė bendrovės veiklą ir automobilius parduodavo. D. S. nepagrindė ir nepateikė įrodymų, kaip konkrečiai bendrovės veiklą neigiamai paveikė karantinas ar kitos D. S. nurodomos aplinkybės.

22. Aplinkybę, kad D. S. net ir bendrovei esant nemokiai, bei prasidėjus įvairiems pandemijos valdymo ribojimams, toliau vykdė veiklą ir darė žalą kreditoriams, patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 6 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-262-1131/2022. Minėtame nutarime nustatyta, kad D. S. nuo 2018 m. kovo 30 d. būdamas bendrovės vadovu ir atsakingu asmeniu, žinodamas, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, 2021 m. rugpjūčio 26 d.–rugsėjo 17 d. vykdė mokėjimus už prekes ir paslaugas ir neužtikrino, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais (2021 m. rugpjūčio 26 d. sumokėta 6 000 Eur (už automobilį), 2021 m. rugpjūčio 27 d. – 15 500 Eur (už automobilį), 2021 m. rugpjūčio 27 d. – 1 400 Eur (už automobilį), 2021 m. rugpjūčio 31 d. – 4 000 Eur (už automobilį), 2021 m. rugsėjo 16 d. D. S. – 1 028,18 Eur (darbo užmokestis), 2021 m. rugsėjo 17 d. UAB „Bitė Lietuva“ – 258,27 Eur (už paslaugas), taip pažeisdamas kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teises.

23. Šios aplinkybės patvirtina JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyto tyčinio bankroto požymio egzistavimą. Be to, minėtos aplinkybės patvirtina, kad net ir bendrovei jau nuo 2019 m. pradžios esant nemokai, D. S. toliau vykdė veiklą, pažeisdamas teisės aktų nuostatas didino įsipareigojimus kreditoriams, išgrynindavo bendrovės lėšas ir iki bankroto bylos iškėlimo dar labiau pablogino nemokios bendrovės padėtį, o tokios aplinkybės atitinka JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąmoningai blogą juridinio asmens valdymą. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė blogo bendrovės valdymo, tyčinio bankroto požymių, nemokumo kilimo priežasčių ar momento.

24. Nors D. S. teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo atsiliepime nurodytas bendrovės nemokumo aplinkybes ir įrodymus, tačiau pažymėtina, kad D. S. atsiliepime nurodytas aplinkybes pagrindė tik iš dalies – pateikė duomenis apie dalies dokumentų vagystę, žemės nuomos sutartį ir bendrovės su D. S. sudarytą patalpų nuomos sutartį. Minėti įrodymai nepaneigia sąmoningai blogo bendrovės valdymo, aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo, kreditorių turtinių teisių pažeidimų ir bendrovės nemokumo kilimo momento.

25. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos prašymą taip pat nurodė, kad sutinka nemokumo administratorei perduoti iki šiol neperduoto bendrovės turto vertę pinigais, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors tokie atsakovo veiksmai atitiktų bendrovės ir jos kreditorių interesus, tačiau turtas arba jo vertė pinigais bendrovės nemokumo administratorei turėjo būti perduoti jau iškėlus nemokumo bylą ir tai yra D. S. pareiga (JANĮ 57 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kurios įvykdymas nepašalino pagrindų pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu, kadangi, sprendžiant dėl tyčinio bankroto, vertinami bendrovės vadovo veiksmai iki bankroto bylos iškėlimo, o ne ją jau iškėlus.

26. Dėl minėtų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino D. S. atsiliepimo argumentus ir jo pateiktus įrodymus.

27. D. S. skunde taip pat teigia, kad teismas yra nenuoseklus – konstatavo, jog D. S. sąmoningai blogai valdė įmonę, tačiau spręsdamas dėl apribojimo eiti pareigas valdymo organuose nurodė, kad tiesioginės tyčios D. S. veiksmuose nėra.

28. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė D. S. nurodomo pirmosios instancijos teismo nenuoseklumo. Teismas iš tiesų konstatavo, kad D. S. sąmoningai blogai valdė bendrovę, tačiau tai nereiškia, kad nustatyta, jog D. S. tikslas buvo kuo labiau pabloginti bendrovės finansinę padėtį ir padaryti kuo didesnę žalą kreditoriams. Bylos aplinkybės rodo, kad D. S. neabejotinai suprato, jog bendrovės finansinė padėtis blogėja, tačiau elgdamasis abejingai bendrovės ir jos kreditorių atžvilgiu, toliau vykdė veiklą, įnešdamas lėšas į bendrovės veiklą ir vėliau didesnes nei įneštas sumas išsigrynindavo ir dar labiau pablogino nemokios bendrovės padėtį. Taigi D. S. veiksmai nebuvo nukreipti tik į bendrovės žlugdymą, tačiau buvo nukreipti į asmeninės naudos gavimą, aplaidžiai vykdant vadovo pareigas, neatsižvelgiant į visų kreditorių interesus ir delsiant kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad tiesioginės tyčios kenkti bendrovės interesams D. S. veiksmuose nėra, o vadovo pareigų pažeidimai padaryti, daugiausia, dėl aplaidumo, delsimo.

29. D. S. atskirajame skunde nepateikė argumentų, kuriais nesutiktų su nutarties dalimi, kuria nuspręsta apriboti jo teisę eiti viešojo ir / ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios nutarties dalies nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

30. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė JANĮ nuostatas, reglamentuojančias bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu požymius ir pagrindus, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31. Pareiškėja nurodė ir pagrindė, kad patyrė 560 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinėms paslaugoms rengiant atsiliepimą į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą. Šios išlaidos pagrįstos, neviršija maksimalaus priteistino užmokesčio už tokio pobūdžio teisines paslaugos dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis), todėl yra priteistinos pareiškėjai iš suinteresuoto asmens, kurio skundas šia nutartimi atmetamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kitų pareiškėjos pateiktose sąskaitose nurodytų sumų šia nutartimi nėra pagrindo priteisti, kadangi šios nurodytos kaip patirtos dėl kitų teisinių paslaugų, kitose civilinėse bylose (ieškinių, skundų parengimas).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjai likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Liuksoras“, juridinio asmens kodas 304824463, iš suinteresuoto asmens D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 560 Eur (penkių šimtų šešiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjas Vigintas Višinskis