Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2009-04-01 · Administracinė byla Nr. I-48-257/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-04-01
Bylos Nr.
I-48-257/2009
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Laisvutė Kartanaitė
Pareiškėjas
T. P.
Atsakovas
Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono policijos komisariato, Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono policijos komisariatui bei trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie LR VRM
Trečiasis asmuo
Policijos departamentui prie LR VRM
Advokatai
Rita Lankutienė
Kategorijos
  • 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-48-257/2009Procesinio sprendimo kategorija: 16.6; 59; 74 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. balandžio 1 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Laisvutė Kartanaitė,sekretoriaujant Letai Vitkienei,dalyvaujant pareiškėjui T. P., jo atstovei advokatei Ritai Lankutienei,

dalyvaujant atsakovo Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono policijos komisariato atstovui Antanui Garaliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. P. skundą bei patikslintą skundą atsakovui Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono policijos komisariatui bei trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie LR VRM dėl atleidimo iš tarnybos pripažinimo neteisėtu, Mažeikių rajono policijos komisariato 2007-02-15 įsakymo Nr. 73-TE-23 ,,Dėl Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio patrulių Pavel Podobed ir T. P. atleidimo iš vidaus tarnybos“ dalies dėl T. P. atleidimo iš vidaus tarnybos panaikinimo, grąžinimo į ankstesnes pareigas bei darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, delspinigių, neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas T. P. 2007 m. kovo 14 d. Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, o 2009 m. vasario 23 d. pateikė patikslintą skundą, kuriais prašo: 1) pripažinti jo atleidimą iš tarnybos neteisėtu ir panaikinti Mažeikių rajono policijos komisariato 2007 m. vasario 15 d. įsakymo Nr. 73-TE-23 ,,Dėl viešosios policijos viešosios tvarkos skyriaus viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio patrulių Pavel Podobed ir T. P. atleidimo iš vidaus tarnybos” tą dalį, kurioje nurodoma atleisti iš vidaus tarnybos policininką T. P. ir grąžinti jį į vidaus tarnybą, į ankstesnes pareigas; 2) įpareigoti atsakovą pateikti apskaičiavimą, kiek ir kokių išmokų jam būtų išmokėta nuo 2006 m. liepos 11 d. iki šio patikslinto skundo padavimo teismui dienos; 3) priteisti iš atsakovo nuo 2006 m. liepos 11 d. iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį tokio dydžio, kokį jį būtų gavęs tuo laikotarpiu dirbdamas, atsižvelgiant į darbo užmokesčio pokyčius, su visais jo pareigybei priklausančiais priedais, taip pat 0,06 procento delspinigius už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną; 4) priteisti iš atsakovo pareiškėjui 20000 Lt neturtinės žalos; 5) priteisti iš atsakovo pareiškėjui visas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas T. P. prašo jo skundą ir patikslintą skundą patenkinti.

Pareiškėjo T. P. atstovė advokatė Rita Lankutienė teismo posėdžio metu nurodė, kad 2007 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. 73-TE-23 ,,Dėl viešosios policijos viešosios tvarkos skyriaus viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio patrulių Pavel Podobed ir T. P. atleidimo iš vidaus tarnybos” Mažeikių rajono policijos komisariato viršininkas nuo 2007 m. vasario 15 d. atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu bei atsižvelgdamas į Mažeikių rajono policijos komisariato 2007 m. vasario 14 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 73-IS-6 (toliau - Išvada). Mano, kad pareiškėjas atleistas nepagrįstai. Savo argumentus grindžia tokiais motyvais: pirma, kad atliekant tarnybinį patikrinimą nebuvo įrodyta T. P. kaltė. Tarnybinio patikrinimo išvada surašyta remiantis prieštaringais, neatitinkančiais realios tikrovės liudytojų parodymais, dokumentais bei duomenimis, esančiais jam iškeltoje baudžiamojoje byloje Nr. 73-1-517-06, inkriminuojant padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 225 str. 1 d. Ikiteisminis tyrimas byloje buvo nutrauktas dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės. Tarnybinis patikrinimas, kaip vienintelis būdas išsiaiškinti jo kaltės buvimą ar nebuvimą, turi būti grindžiamas ne prielaidomis bei nepagrįstais abejotinų liudytojų parodymais, o faktiniais įrodymais. Tokių nesant, patikrinimo išvada surašyta nepagrįstai, o jos pagrindu priimtas ginčijamas įsakymas dėl atleidimo – neteisėtas. Moralinės žalos atlyginimą pareiškėjas grindžia tuo, jog dėl nepagrįsto atleidimo sužlugo pareiškėjo reputacija tiek tarp pažįstamų, tiek tarp šeimos narių, nes visą laiką jį pažinojo kaip sąžiningą ir dorą pilietį, pareigingą pareigūną. Didelę moralinę žalą pareiškėjui padarė apkaltinimas be kaltės laikraščių straipsniuose, kuriuose kaip neginčijama tiesa nurodomas faktas, jog paėmė kyšį. Tai buvo didelis smūgis jo tėvams bei artimiesiems, dėl to jie priversti teisintis ir aiškintis arba vengti bendravimo. Pareiškėjo manymu, pranešimai visuomenės informavimo priemonėms buvo inspiruoti Mažeikių rajono policijos komisariato vadovybės, kadangi žiniasklaidoje pateiktos tendencingos išvados, kurios remiasi neatitinkančia tikrovės informacija bei informacija, kuri turėjo būti žinoma tik tyrimą atliekantiems pareigūnams.

Atsakovo Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono policijos komisariato atstovas Antanas Garalis posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo skundu bei patikslintu skundu nesutinka. Atkreipia dėmesį, kad T. P. byloje, kurioje jis įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 225 str. 1 d., ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės. Ištirti pareigūno tarnybinį nusižengimą medžiagos visiškai pakako ir jo pažeidimas įrodytas remiantis jo paties, P. Podobedo bei liudytojų: A. Nabažo, M. Kryžiaus, A. Karašausko ir V. Butkaus parodymais. T. P. veika atitinka Statuto 2 str. 7 p., kuris nurodo pareigūno vardo pažeminimo požymius bei pareiškėjo veiksmai prieštaravo Policijos veiklos įstatymo 4 str. įtvirtintiems principams ir 5 str. keliamiems pagrindiniams policijos uždaviniams. Pareiškėjas savo veiksmais parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams ir pažemino policijos įstaigos, kurioje dirba, autoritetą, policijos pareigūno vardą ir sulaužė pareigūno priesaiką.

Trečiojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie LR VRM atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, teismo šaukimu.

Atsiliepimas

Teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka dėl motyvų, nurodytų Mažeikių rajono policijos komisariato 2007 m. vasario 14 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 73-IS-06 ,,Dėl Mažeikių rajono policijos komisariato pareigūnų veiksmų“, taip pat dėl šių motyvų: dėl pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo Išvada buvo surašyta 2007 m. vasario 14 d., o iš vidaus tarnybos pareiškėjas buvo atleistas 2007 m. vasario 15 d., todėl, atstovo teigimu, vadovaujantis Statuto 26 str., terminas tarnybinei nuobaudai skirti nebuvo praleistas. T. P. byloje ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės, tačiau jo pažeidimas įrodytas remiantis liudytojų bei jo paties parodymais (b.l. 105). Vadovaujantis LR VRM 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau- Tvarka) 16 p., pareiškėjas galėjo pasinaudoti savo teisėmis, t.y. teikti prašymus, įrodymus tarnybinio patikrinimo metu, bet šiomis teisėmis nepasinaudojo, taip pat pareiškėjas tikrintojo veiksmų ir tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumo ir pagrįstumo nustatyta tvarka neskundė. Remiantis tuo, pareiškėjas iš vidaus tarnybos buvo atleistas tinkamai ir priimtas ginčijamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas (b.l. 105).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo T. P. skundas bei patikslintas skundas tenkintini iš dalies.

Teismas dėl ginčijamo įsakymo dalies ir Išvados panaikinimo konstatuoja:

Pareigūnų tarnybos santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas), vidaus reikalų įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai.

Pareiškėjas kelia tarnybinį ginčą dėl atsakovo įsakymo dalies, kuria jis Mažeikių rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio patrulį T. P., vadovaudamasis Statuto 53 straipsniu 1 dalies 7 punktu, nuo 2007 m. vasario 15 d. atleido iš vidaus tarnybos, panaikinimo. Šiame įsakyme nėra nurodytas faktinis atleidimo iš tarnybos pagrindas, tačiau jis yra nurodytas 2007 m. vasario 14 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuri yra nurodyta ginčijamame įsakyme, todėl išvada laikytina neatskiriama įsakymo dalimi, t. y. vientisu dokumentu, ir naikintina kartu su ginčijamo įsakymo dalimi.

Vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu, pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą administracinių teismų praktiką (administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinimas) Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytas atleidimo pagrindas gali būti taikomas tiek už veiksmus ar neveikimą, susijusius su tarnybinių pareigų atlikimu, tiek ir nesusijusius, tačiau akivaizdžiai žeminančius vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunančius pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojančius, be to, tam, kad būtų nustatyti pareigūno vardą žeminantys kalti veiksmai (poelgis), būtina konstatuoti visumą šios neteisėtos veikos sudėtį sudarančių objektyvių bei subjektyvių aplinkybių (Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dalis, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. IV-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 4.3 p.) ( Administracinių teismų praktika Nr. 9, p. 402, 406). Taigi, esminis elementas, suponuojantis nurodyto atleidimo iš tarnybos pagrindo (Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto) taikymą, yra kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas. Pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą tai yra bylai reikšminga aplinkybė, kurią būtina nustatyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnyje numatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Šią aplinkybę nustačius, ji turi būti įvertinta taikant akivaizdumo kriterijų visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių tikimasi iš pareigūnų, požiūriu.

Konstatuotina, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą kiekvienoje konkrečioje byloje būtina išaiškinti, koks pareigūno veikimas ar neveikimas buvo atleidimo iš tarnybos pagrindas, ar pareigūnas yra kaltas dėl tokio veikimo ar neveikimo, ar ši veika (veikimas ar neveikimas) akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių tikimasi iš pareigūnų. Atleidimas iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą gali būti pripažintas pagrįstu tik nustačius šių aplinkybių visumą.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Mažeikių rajono policijos komisariato Organizacinis poskyris pagal policijos komisariato viršininko pavaduotojo A. Motuzo 2006 m. liepos 7 d. tarnybinį pranešimą Nr. 73-PER-1031 atliko tarnybinį patikrinimą ir 2007 m. vasario 14 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 73-IS-06 dėl patrulių Pavelo Podobedo ir T. P. veiksmų. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Mažeikių rajono policijos komisariato VPVTS VT EPP patruliai T. P. ir Pavelas Podobedas 2006 m. liepos 6 d. vykdė objektų apsaugos funkcijas nuo 19.00 val. iki liepos 7 d. 7.00 val. Pareigūnai apie 20-21 val. Žemaitijos g. pastebėjo, kaip iš pravažiuojančio automobilio BMW, 735 valst. Nr. AGJ 915, buvo išmetamas butelis. Automobilis buvo sustabdytas ir sulaikytas, jo vairuotojas Virginijus Butkus pripažino, kad pusbrolis Andrius Karašauskas pro atvirą automobilio langą išmetė alaus butelį, kuris nukrito ant žalios vejos prie šaligatvio. Tarnybiniame automobilyje ,,Audi 80“, valt. Nr. 873, pokalbio metu patrulis T. P. įtarė, kad automobilio BMW vairuotojas V. Butkus gali būti neblaivus ir pasiūlė jam pasitikrinti. Vairuotojas pagalvojęs, kad alkotesteris gali parodyti ir didesnį promilių skaičių nei leistina, norėdamas išvengti didesnės negu pagal įstatymą numatytos baudos, susitarė susimokėti. Pareigūnas T. P. už tai, kad netikrintų girtumo, pasiūlė susimokėti du šimtus litų. Apie šį įvykį buvo informuoti Mažeikių rajono PK KP ONTG pareigūnai, kurie suorganizavo kyšio perdavimą. Pareigūnai T. P. ir P. Podobedas kyšį paėmė ir buvo sulaikyti. Dėl šio fakto buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 225 str. 1 d., o 2007 m. sausio 9 d. ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 73-1-517-06 dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės (b.l. 63-65). Nutraukus ikiteisminį tyrimą, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra buvo pratęsta. Ištyrus ir įvertinus pareigūnų veiksmus bei apibendrinus surinktą medžiagą buvo nuspręsta, kad T. P. parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams ir pažemino policijos įstaigos, kurioje dirbo, autoritetą, sulaužė pareigūno priesaiką, remiantis tuo, patrulis T. P. buvo atleistas iš vidaus tarnybos (b.l. 12).

Teismas pažymi, kad Šiaulių apygardos teismas 2009 m. vasario 12 d. priėmė nuosprendį, kuriuo T. P. pagal LR BK 225 str. 2 d. išteisintas neįrodžius, kad jis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką (b.l. 165-169). Šiaulių apygardos teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs.

Atkreiptinas dėmesys, kad tiek atsakovas, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo savo atsiliepimuose nurodo pagrindinius motyvus dėl pareigūno T. P. atleidimo iš tarnybos, kurių pagrindu abipusiškai teigia, kad ,,ištirti pareigūno tarnybiniam nusižengimui medžiagos visiškai pakako ir jo pažeidimas įrodytas remiantis jo paties, P. Podobed bei liudytojų: A. Nabažo, M. Kryžiaus, A. Karašausko ir V. Butkaus parodymais“ (b.l. 98). Tačiau tokie atsakovo Telšių apskrities VPK Mažeikių policijos komisariato atstovo bei trečiojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie LR VRM motyvai atmestini, kaip nepagrįsti. Teismas nustatė, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra jokių duomenų, išskyrus V. Butkaus parodymus, kurie patvirtintų, kad tarp jo ir nukentėjusiojo įvyko susitarimas dėl 200 Lt kyšio priėmimo, todėl atsakovas negalėjo remtis vien tik V. Butkaus parodymais (b.l.166). Taip pat atmestini trečiojo suinteresuoto asmens motyvai, kad pareiškėjas nepasinaudojo teise teikti prašymus, įrodymus tarnybinio patikrinimo metu. Byloje nustatyta, kad T. P. pateikė paaiškinimą (b.l. 19), kitokių įrodymų esamoje situacijoje pareigūnas pateikti ir įrodyti savo veikimo ar neveikimo negalėjo, kadangi šiuo atveju pareiškėjo tariamą kaltę turėjo tinkamai įrodyti atsakovas. Taip pat atsakovas, gindamasis nuo pareikšto skundo, šioje byloje turėjo įrodyti, jog jo priimtas individualus administracinis sprendimas buvo pagrįstas teisingai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, t.y. Mažeikių rajono PK Organizacinio poskyrio pareigūnas, paskyręs nuobaudą T. P. – atleidimą iš tarnybos, turėjo remtis faktinėmis aplinkybėmis, šiuo atveju tokių aplinkybių nebuvo nustatyta. Taigi, kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, pareiškėjo kaltė nebuvo įrodyta, todėl tarnybinio patikrinimo išvada bei ginčijamo įsakymo dalis naikintina, kaip neteisėta.

Pareiškėjas prašo atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, dėl kurių jis buvo atleistas iš tarnybos už pareigūno vardo diskreditavimą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmeniui padarytos (ir atlygintinos) žalos skirstymas į materialinę ir moralinę lemia su atitinkamos rūšies žalos atlyginimu susijusių santykių teisinio reguliavimo ypatumus. Vienas iš šių ypatumų yra susijęs su padarytos žalos dydžio nustatymu (įvertinimu) ir atlyginimo už tą žalą forma. Atlyginant materialinę žalą visais atvejais yra įmanoma vadovautis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu (restitutio in integrum), kai padarytos žalos dydis gali būti išreiškiamas piniginiu ekvivalentu ir ta žala gali būti atlyginama pinigais (tai nepaneigia galimybės materialinę žalą atlyginti ir kitu turtu ar dar kitaip); taigi už materialius praradimus atlyginama materialiomis vertybėmis. Tuo tarpu moralinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti - tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už moralinę žalą paskirtis - sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas - jokie pinigai, joks materialus turtas - negali atstoti.

Remiantis šiuo Konstitucinio Teismo nutarimu turtinės žalos atlyginimo institutas turi būti aiškinamas, siejant žalos atlyginimą su realiai patirtais nuostoliais ar negautomis pajamomis dėl institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų. Neturtinė žala turi būti vertinama kaip materialinė kompensacija už patirtą moralinę žalą dėl neteisėtų veiksmų.

Taigi, šiuo atveju pareiškėjas yra pareiškęs reikalavimą priteisti jam atlyginimą už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2006 m. liepos 11 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei 0,06 procento delspinigius už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovas T. P. nušalino nuo tarnybos 2006 m. liepos 11 d. priimtu įsakymu, nuo tos dienos pareiškėjui buvo sustabdytas mokėjimas ir negavo tarnybinio atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad priimtas įsakymas naikintinas, vadovaujantis Statuto 59 str. 1 d. pareiškėjui priteistina suma nuo 2006 m. liepos 11 d. iki šio teismo sprendimo priėmimo dienos, t.y. iki 2009 m. balandžio 1 d. Pareiškėjo reikalavimas priskaičiuoti 0,06 procentų palūkanas netenkintinas, kadangi delspinigiai už pavėluotą atsiskaitymą gali būti priteistini tik tuomet, kai yra nustatyta darbdavio kaltė dėl pavėluoto darbo užmokesčio išmokėjimo. Šiuo atveju teismas nenustatė atsakovo kaltės dėl pavėluoto darbo užmokesčio išmokėjimo, todėl pareiškėjui priteistina suma 39525,36 Lt tik už priverstinės pravaikštos laiką.

Prašymą priteisti moralinę žalą 20000 Lt grindžia motyvais nurodydamas, kad dėl nepagrįsto atleidimo sužlugo jo reputacija tiek tarp pažįstamų, tiek tarp šeimos narių, nes jį visi pažino, kaip sąžiningą ir dorą pilietį, pareigingą pareigūną. Teigiama, kad didelę moralinę žalą jam padarė apkaltinimas be kaltės laikraščių straipsniuose, kuriuose kaip neginčijama tiesa nurodomas faktas, jog jis paėmė kyšį.

Kaip numato Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaip numato Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad apie pareigūno galimai padarytą neteisėtą veiką jau nuo 2006 m. liepos 22 d., t.y. iš karto po kelių dienų, spaudoje (,,Kalvotoji Žemaitija“ Nr. 81) pasirodė straipsniai, t.y. tuo metu, kai nebuvo pasibaigęs ikiteisminis tyrimas ir neatliktas tarnybinis patikrinimas. Tai reiškia, kad apie pareigūno veiką buvo informuota visuomenė, kai nebuvo nustatyta jokių faktinių aplinkybių, dėl to pareiškėjas galėjo patirti moralinę žalą. Pareiškėjas nuo pareigų buvo nušalintas nuo 2006 m. liepos 11 d., net ir nutraukus ikiteisminį tyrimą 2007 m. sausio 9 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi, pareiškėjas nebuvo grąžintas į tarnybą ir tik 2007 m. vasario 15 d. buvusio Mažeikių rajono PK (dabar Telšių apskrities Mažeikių raj. PK) įsakymu Nr. 73-TE-23 buvo atleistas iš pareigų dėl pareigūno vardo diskreditavimo. Iš esančios medžiagos matyti, kad dėl atsakovo veiksmų pareiškėjas patyrė moralinių išgyvenimų ir visą laikotarpį nuo nušalinimo, atleidimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos pareiškėjui buvo suvaržytos teisės eiti bet kokias pareigas valstybės tarnyboje bei gauti pajamas, todėl ne dėl paties pareiškėjo kaltės, o dėl atsakovo priimto naikintino įsakymo priėmimo, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo kriterijais, pareiškėjui priteisia dalį nurodytos sumos – 10 000 Lt.

Dėl teismo išlaidų atlyginimo konstatuotina

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 2 dalis ir 6 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo bei atstovavimo išlaidas, kurių atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. ABTĮ 44 str. 2 dalis nurodo, kad kai sprendimas priimamas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Kaip įrodymus už advokato atstovavimą, dokumentų surašymą, pareiškėjas prideda prie bylos pinigų priėmimo kvitus: Nr. 366395 (2007-02-15), Nr. 366400 (2007-03-05), Nr. 491629 (2009-02-17), iš viso – 2000 Lt. Vadovaujantis nurodytomis Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis, pareiškėjui priteistinos išlaidos dėl skundų (prašymo) surašymų ir padavimo bei atstovavimo išlaidos, kurių suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatyto maksimalaus dydžio.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas teisės normas ir nurodytus argumentus, daro išvadą, kad atsakovas Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK netinkamai ir aplaidžiai atliko tarnybinį patikrinimą (išvada Nr. 73-IS-06), tinkamai neįvertinęs faktinių aplinkybių, paskyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos ir nepagrįstai priėmė 2007 m. vasario 15 d. įsakymą Nr. 73-TE-23, kuriuo atleido T. P. iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 44 str. 2 d., 88 straipsnio 2 punktu teismas,

nusprendė:

Pareiškėjo T. P. skundą bei patikslintą skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti atsakovo Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK sprendimus: 2007 m. vasario 14 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 73-IS-06 ,,Dėl patrulių Pavel Podobed ir T. P. veiksmų” dalį dėl T. P. ir 2007 m. vasario 15 d. įsakymo Nr. 73-TE-23 dalį, kurioje nuspręsta T. P. atleisti iš vidaus tarnybos.

Teismo sprendimui įsiteisėjus grąžinti pareiškėją T. P. į buvusias Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK ankstesnes pareigas.

Priteisti pareiškėjui T. P. iš atsakovo Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK už priverstinės pravaikštos laiką – 39525 (trisdešimt devynis tūkstančius penkis šimtus dvidešimt penkis) Lt 36 ct bei moralinę žalą – 10 000 (dešimt tūkstančių) Lt.

Priteisti pareiškėjui T. P. iš atsakovo Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK bylinėjimo išlaidas – 2000 (du tūkstančius) Lt.

Pareiškėjo reikalavimą priskaičiuoti 0,06 procentus už kiekvieną pradelstą dieną atmesti, kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėja Laisvutė Kartanaitė