Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, sekretoriaujant Redai Šilagalytei, dalyvaujant prokurorui Jonui Šarkui, nukentėjusiajai D. S., kaltinamajam R. N., gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vykdantis individualią veiklą, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kaune, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK ) 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. N. 2015-05-24, apie 01.00 val., namuose, (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu rankos plaštaka vieną kartą suduodamas sugyventinei D. S. į veido sritį, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. N. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015-05-24 buvo neblaivus, gėrė sidrą. Savo sugyventinės D. S. prašė pinigų, nes norėjo dar nusipirkti alkoholio. Sugyventinė pinigų nedavė, todėl jis trenkė jai delnu per veidą. Dėl tokio savo poelgio labai gailisi, sugyventinės atsiprašė ir su ja susitaikė.

Nukentėjusioji D. S. parodė, kad 2015-05-24 vakare sugyventinis R. N. gėrė sidrą, būdamas neblaivus prašė jos dar duoti sidro. Ji liepusi eiti jam miegoti, tada sugyventinis trenkė jai delnu per veidą. Vėliau kaltinamasis dėl smurto jos atsiprašė, ji jam atleido ir pretenzijų neturi, jie susitaikė, prašo bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Iš 2015-05-24 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nustatyta, kad D. S. kvietė policiją, nes neblaivus sugyventinis R. N. sudaužė servizą, stiklinę, sudavė delnu D. S. per žandą, matosi nežymi žymė ant nukentėjusiosios žando (b.l. 3-4).

Testo alkoholiui kvitas patvirtina, kad 2015-05-24, 01.42 val., R. N. nustatytas 2,20 promilių girtumas (b. l. 12).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas R. N. sukėlus fizinį skausmą D. S., pasitvirtino. Kaltinamasis savo kaltė visiškai pripažino, abejoti jo parodymais nėra jokio pagrindo, kadangi nukentėjusioji įvykio aplinkybes paaiškino analogiškai, be to, apie tai, kad D. S. patyrė fizinį smurtą, patvirtina tarnybinis pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje. Kadangi fizinį skausmą kaltinamasis padarė savo sugyventinei, kas pagal BPK 38 str. nuostatas yra prilyginama šeimos nariui, tokie R. N. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 140 str. 2 d.

R. N. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. N. parodė, jog su nukentėjusiąja D. S. susitaikė, jos atsiprašė. Nukentėjusioji D. S. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad su kaltinamuoju susitaikė, jis jos atsiprašė, pretenzijų jam neturi ir prašo baudžiamąją bylą nutraukti.

Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs tyčinį nesunkų nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant visoms šioms sąlygoms, teismas turi apsvarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga.

R. N. teisiamas pirmą kartą, savo kaltę dėl jam inkriminuojamo tyčinio nesunkaus nusikaltimo visiškai pripažino, su nukentėjusiąja D. S. susitaikė ir pastaroji teisiamojo posėdžio metu šią aplinkybę patvirtino. Vertinant paskutiniąją atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį sąlygą, teismas pažymi, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta, kaltinamasis dirba, todėl pagrindo manyti, jog R. N. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir R. N. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja. Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 str. 4 d.).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktinių įrodymų nėra.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2015-06-04 pažymą Nr. TP-7-(2.10)-2363 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad advokato darbo užmokestis – 28,95 eurų. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Pažymėtina, jog BPK 431 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka teisiamajame posėdyje dalyvauja ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog pagreitintame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas pagreitintame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Atsižvelgiant į tai, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą iš R. N. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. N., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. 1 d., susitaikius su nukentėjusiąja D. S., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Išaiškinti R. N., kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš R. N. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.