Šiaulių apygardos teismo nutarimas

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato (toliau – Šiaulių AVPK) Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. nutarimo, kuriuo administracinė byla pagal 2011-08-18 surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą H. K. nutraukta, nesant jo veiksmuose Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 178 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011 m. rugpjūčio 18 d. H. K. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2011-08-18 12 val. 40 min., būdamas girtas (nustatytas 2,30 promilių girtumas), viešoje vietoje – namo laiptinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), sėdėjo girtas ant grindų, nesiorientavo aplinkoje, negalėjo savarankiškai paeiti, tuo įžeisdamas žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę. H. K. veika protokole buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 178 straipsnio 3 dalį.

Apeliaciniu skundu Šiaulių AVPK Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados viršininkas prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – paskiriant H. K. administracinę nuobaudą ATPK 178 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos sankcijos ribose.

Asmuo, kurio atžvilgiu byla nutraukta – H. K. – atsiliepimo į Šiaulių AVPK apeliacinį skundą, nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas, skundžiamas nutarimas naikintinas ir priimtinas naujas nutarimas.

Skundžiamu teismo nutarimu H. K. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 178 straipsnio 3 dalyje, įvykio ir sudėties.

ATPK 178 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad alkoholinių gėrimų ir kitų svaigalų, pagamintų naudojant spiritą, gėrimas gatvėse, <…>, arba girto pasirodymas viešosiose vietose, įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, kai šie veiksmai padaryti asmens, kuriam du kartus per vienerius metus buvo paskirtos administracinės nuobaudos už alkoholinių gėrimų gėrimą viešosiose vietose arba girto pasirodymą viešosiose vietose, užtraukia baudą nuo 150 Lt iki 300 Lt arba administracinį areštą iki 30 parų.

Išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Šiaulių miesto apylinkės teismo išvada, jog H. K. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 178 straipsnio 3 dalyje, įvykio ir sudėties.

Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad H. K. veika neatitinka Lietuvos Respublikos ATPK 178 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo sudėties, konstatavo, jog H. K. veiksmai nesukėlė jokių nepatogumų pašaliniams asmenims, kadangi jis sėdėjo bendrabučio koridoriuje prie savo buto durų, kuriame jokių pašalinių asmenų tuo metu nebuvo, taip pat atsižvelgė į tai, kad Lietuvos Respublikos įstatymai nedraudžia asmenims vartoti alkoholį savo namuose.

Tačiau aukštesnysis teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apygardos teismas pažymi, kad įstatymo leidėjas sąvokų žmogaus orumas ir visuomeninė dorovė nėra apibrėžęs. Todėl atsiranda situacija, kad teismo išvadą turi nulemti bylos duomenų ir faktinių aplinkybių vertinimo kriterijai. Todėl šiuo atveju reikia vadovautis visuomenėje nusistovėjusiomis nuostatomis. Būtina nustatyti, ar protokole įvardinti H. K. veiksmai yra būdingi blaiviam žmogui ir ar tokius veiksmus darytų normalios būsenos žmogus. Nagrinėjamu atveju, byloje esantys įrodymai – administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 10), tarnybinis pranešimas (b. l. 3), alkotesterio parodymų šaknelė (b. l. 4), administracinio sulaikymo protokolas (b. l. 7), H. K. paaiškinimas (b. l. 9) neginčijamai patvirtina, kad H. K. buvo nustatytas artimas sunkiam neblaivumo laipsnis (2,30 promilės), jis sulaikytas namo laiptinėje, sėdintis ant grindų, nesiorientuojantis aplinkoje, negalintis savarankiškai paeiti dienos metu (12.40 val.). Teisėjų kolegija sprendžia, jog pagal visuomenėje nusistovėjusias dorovės nuostatas – artimo sunkiam girtumo laipsniui asmens buvimas viešoje vietoje, kuris nesiorientuoja aplinkoje, negali savarankiškai paeiti, kurį pareigūnams dėl to teko pristatyti į policijos komisariatą – nėra priimtinas ir normalus reiškinys, kas ir laikytina žmogaus orumo įžeidimu.

Ir nors apylinkės teismas nutarime nurodė, kad H. K. sėdėjo bendrabučio koridoriuje prie savo buto durų, kuriame jokių pašalinių asmenų tuo metu nebuvo, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vien ta aplinkybė, jog H. K. nesiorientavo aplinkoje ir negalėjo savarankiškai paeiti, rodo žmogaus orumo ir visuomeninės dorovės pažeidimą, kadangi toks elgesys nėra visuotinai priimtinas ir toleruotinas, teisės ir moralės normas atitinkantis reiškinys. O ta aplinkybė, kad H. K. sėdint koridoriuje nebuvo jokių pašalinių asmenų, taip pat nepaneigia jo kaltės, kadangi jį iškviesti policijos pareigūnai rado būnantį viešoje vietoje – namo laiptinėje, net negalintį paeiti dėl girtumo.

Išdėstytų duomenų visumos pagrindu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė tinkamai neištyręs visų byloje esančių įrodymų, todėl H. K. administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta nepagrįstai, apylinkės teismui visapusiškai neištyrus ir neįvertinus visų svarbių bylai įrodymų, taip pažeidžiant ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatas, todėl Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarimas naikinamas ir priimamas naujas nutarimas, pripažįstant H. K. kaltu padarius ATPK 178 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, t. y., kad jis 2011-08-18 12 val. 40 min., būdamas girtas (nustatytas 2,30 promilių girtumas), viešoje vietoje – namo laiptinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), sėdėjo girtas ant grindų, nesiorientavo aplinkoje, negalėjo savarankiškai paeiti, tuo įžeisdamas žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, pažeidėjo H. K. asmenybę (turi galiojančių administracinių nuobaudų, už girto pasirodymą viešoje vietoje per metus laiko buvo baustas du kartus – 2010 m. lapkričio 4 d. ir 2011 m. gegužės 16 d., į H. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jog H. K. neįgalus, nedirbantis, todėl H. K. skirtina minimali nuobauda numatyta ATPK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas naikintinas, o apeliacinis skundas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

Panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. nutarimą, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla H. K. nutraukta, nesant jo veiksmuose ATPK 178 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – pripažinti H. K. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 178 straipsnio 3 dalyje, ir už numatyto pažeidimo padarymą paskirti administracinę nuobaudą – 150 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų) baudą.

Nutarimas galutinis ir neskundžiamas, įsiteisėja nuo šio nutarimo paskelbimo dienos.