Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-16-374/2011 pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei V. S., tretiesiems asmenims J. Z. Š., R. A. Š., Kazlų Rūdos savivaldybės administracijai dėl neteisėtai atliktų savavališkos statybos darbų padarinių šalinimo, ir pagal trečiųjų asmenų J. Z. Š. ir R. A. Š. ieškinį ieškovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, atsakovei V. S., trečiajam asmeniui Kazlų Rūdos savivaldybei dėl nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011-02-15 priėmė dalinį sprendimą, kuriuo ieškinį patenkino.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Teisėjas sprendžia, kad byloje nustatyti absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindai bei neatskleista bylos esmė, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 1 p., 2 p.).

Nustatyta, kad byloje ginčas vyksta dėl tretiesiems asmenims, pareiškusiems savarankiškus reikalavimus (Z. Š. ir R. A. Š.), žalos atlyginimo, kuri atsirado atsakovei (V. S.) vykdant rekonstrukcijos darbus, t. y. dengiant atsakovės pastato stogą, šiuos darbus atliekantys darbininkai laipiojo per tretiesiems asmenims priklausantį ūkinio pastato stogą, ko pasekoje buvo padaryta žala (sulaužyta, pažeista stogo danga).

Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovės žalą, rėmėsi bendrosiomis civilinės atsakomybės nuostatomis (CK 6. 246 str. – 6.249 str.) bei CK 6.236 str. 1 d. nuostatomis, reguliuojančiomis deliktinę civilinę atsakomybę. Deliktinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais <...>. Byloje nėra ginčo, jog žala kildinama iš deliktinės civilinės atsakomybės. Deliktinę atsakomybę reguliuoja CK 6.263 str. – 6.291 str. nuostatos, todėl tam, kad pritaikyti atsakovei deliktinę civilinę atsakomybę, būtina nustatyti, pagal kurias gi deliktinės civilinės atsakomybės nuostatas atsakovei tenka pareiga atlyginti žalą.

Teisėjas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi CK 6.263 str. 1 d. nuostata, kuri numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Ši įstatymo nuostata taikytina tada, kai asmuo tiesioginiais savo veiksmais padaro žalą kitam asmeniui, bet ne tuo atveju, kai žalą padaro kiti asmenys kitam asmeniui. Nagrinėjamu atveju atsakovė pati neremontavo stogo ir nevaikščiojo po trečiųjų asmenų stogą, t. y. tiesiogiai dėl jos veiksmų neatsirado žala. Žala atsirado dėl atsakovės pasamdytų asmenų, kurie yra tiesioginiai žalos atsiradimo kaltininkai (vaikščiojo po stogą). CK 6.263 str. 3 d. numatyta, kad įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą. Taigi, tam, kad priteisti iš atsakovės, kuri savo veiksmais žalos nepadarė, būtina nurodyti, pagal kurį gi įstatymą (straipsnį) jai tenka tokia pareiga (CK 6.264 str., ar CK 6.265 str., ar kitą), tam būtina tinkamai kvalifikuoti tarp atsakovės ir darbų atlikimui samdomų asmenų atsiradusius santykius. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šias įstatymo nuostatas ir nevertino tarp atsakovės ir jos samdomų darbuotojų atsiradusių santykių, dėl ko buvo netinkamai nustatytas atsakingas už žalą asmuo (asmenys), o tiesiogiai savo veiksmai padarę žalą asmenys nebuvo nustatinėjami. Pažymėtina, kad nenustačius, jog atsakovė savo veiksmai padarė žalą, o žala atsirado dėl atsakovės samdomų asmenų veiksmų (bet kuriuo atveju, ar atsakovei tenka pareiga atsakyti už samdomų asmenų padarytą žalą (atsiranda regreso teisė), ar tenka pareiga atsakyti atsakovei kartu su samdomais asmenimis, ar - tik samdomiems asmenims), į šios bylos nagrinėjimą dalyvaujančiais byloje asmenimis turėjo būti įtraukti asmenys, dėl kurių veiksmų atsirado žala, nes yra sprendžiamas klausimas dėl jų materialiųjų teisių ir pareigų.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nesiaiškindamas dėl kieno tiesioginių veiksmų atsirado žala, nekvalifikuodamas tarp atsakovės ir jos samdomų darbams asmenų atsiradusių santykių, neatskleidė bylos esmės (CPK 327 str. 1 d. 2 p.), o neįtraukdamas į bylos nagrinėjimą asmenų, dėl kurių veiksmų atsirado žala, nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 4 p., 331 str.

nutaria:

Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo.