Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. B., R. D., N. Ž., D. D., E. B., Ž. V. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo) nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais, išdėstytais pareiškime bei patvirtintais teismo posėdžio metu: (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos G. M. ir suinteresuotų asmenų R. D., N. Ž., D. D. motinos A. Š. – D., mirusios (duomenys neskelbtini), sesuo Z. Š.. Į bylą suinteresuotais asmenimis įtraukti pareiškėjos motinos anūkai, jos mirusių dukterų vaikai: J. B., mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus E. B., O. B., mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus E. B. ir dukra Ž. V.. Pareiškėjos teigimu, mirusioji motinos sesuo Z. Š. visą gyvenimą gyveno su jos motinos šeima, savo šeimos neturėjo. Po Z. Š. mirties liko nepaveldėtas turtas – 1,50 ha dydžio žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). Nuosavybė į 1,50 ha žemės (duomenys neskelbtini) rajone Z. Š. buvo atkurta 2002-05-06 Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 9-14726, o 2002-05-06 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-04-2481 nuosavybė pagal tetos gyvenamąją vietą perkelta į (duomenys neskelbtini) sav. M. Z. Š. jos palikimo pareiškimu notaro biurui niekas nepriėmė, tačiau pareiškėja tetos palikimą priėmė faktiniu valdymu – ir toliau naudojo žemę, kuri priklausė tetai, prižiūrėjo ją, tvarkė, sodino daržus, šienavo, laikė gyvulius, taip pat po mirties pasiėmė bei sutvarkė tetos asmeninius daiktus. Kitų pretendentų į Z. Š. palikimą nėra. Prašomo fakto nustatymas sukels pareiškėjai teisines pasekmes, kadangi ji turės teisę paveldėti tetai Z. Š. priklausantį turtą.

Teismo posėdžio metu pareiškėja G. M. ir jos atstovė advokatė Laimutė Leonavičienė pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad pareiškėja G. M. po tetos mirties ir toliau naudojosi žemę, ją tvarkė, prižiūrėjo, sodino daržus, šienavo ir laikė gyvulius. Pareiškėja į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes buvo įsitikinusi, kad visa žemė atkurta jos motinos A. Š. – D. vardu, taip pat dėl nežinojimo, tačiau faktiškai yra priėmusi tetos palikimą.

Suinteresuoti asmenys N. Ž., D. D., E. B., E. B., R. D. teismo posėdžio metu su pareiškimu sutiko, pareiškė, jog jokių pretenzijų neturi.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Proceso dalyvių paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad Z. Š. yra pareiškėjos G. M. teta (b.l.16-19 ). Z. Š. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. ). Po Z. Š. mirties atsirado paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, kadangi Z. Š. testamento nebuvo sudariusi (paveldėjimo byla Nr..) (LR CPK 5.2 str. 2 d., 5.13 str.). Šiuo metu yra likęs nepaveldėtas Z. Š. nuosavybės teise priklausantis turtas: 1,50 ha žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) (b.l.8-10). Pareiškėja į notarą dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą nustatytu terminu nesikreipė, todėl paveldėjimo byla po Z. Š. mirties Kaišiadorių notarų biure nebuvo užvesta, paveldėjimo teisės liudijimas niekam išduotas (b.l.12 ). Pareiškėjos ir jos atstovės teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, kad pareiškėja po tetos mirties valdo šiai nuosavybės teise priklausiusią žemę, prižiūri ir rūpinasi nekilnojamuoju turtu kaip savu, patvirtino ir suinteresuoti asmenys.

Suinteresuoti asmenys į po Z. Š. mirties likusį turtą nepretenduoja, ginčo dėl palikimo nėra.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Z. Š. dukterėčia G. M. iš karto po palikėjos mirties priėmė mirusios tetos palikimą, nes turtu naudojosi ir jį prižiūrėjo, t.y., palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėn. nuo palikėjos mirties, tačiau į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusios tetos turtą negavo. Z. Š. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja mirusios Z. Š. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjusi faktiškai jos turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 265-270 str. ir 448 str., teismas

nusprendžia:

G. M. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė tetos Z. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2004 m. kovo 9 d., palikimą, po jos mirties faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.