Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininke, netekėjusi, bausta administracine tvarka, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji M. Ž. 2013-08-01 apie 9.25 val. Kaune, Kovo 11-osios g. vairuodama automobilį „Peugeot 206 CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama nuo V. Krėvės pr. link Taikos pr. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16, 124, 125 punktų reikalavimus tuo, kad vairavo neblaivi (kraujyje rasta 2.52 % prom. etilo alkoholio), vairavo automobilį, kuris nedraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, vairuodama automobilį neužtikrino saugumo kitiems eismo dalyviams, nevažiavo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, ties sankryža su V. Krėvės pr. išvažiavo į priešingos krypties eismo pusę, kontaktavo su priešpriešiais važiavusiu automobiliu „Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu T. P., po susidūrimo, t. y. įvykdžiusi eismo įvykį, nesustojo, važiavo toliau, ties Kovo 11-osios g. namu Nr. 98, važiuodama priešingos krypties eismo puse, susidūrė su priešpriešiais važiavusiu automobiliu „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu D. D., kurį sužalojo, padarydama jam nežymų sveikatos sutrikdymą, jo keleivėms N. D. ir E. D.-nesunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 2 d.

Kaltinamoji M. Ž. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2013-08-01 9.30 val. važiavo jai priklausančiu automobiliu „Peugeot 206“ Kaune, Kovo 11-osios gatve. Automobilį vairavo, būdama neblaivi. Nesuvaldžiusi automobilio, išvažiavo į priešingą eismo juostą ir kliudė kitą- T. P. vcairuojamą automobilį. Kas po to įvyko, nežino. Buvo neblaivi, nes prieš tai naktį su draugais šventė. Iš dalies atlygino žalą bei su nukentėjusiaisiais susitarė dėl likusios žalos atlyginimo. Ankščiau buvo bausta administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, už vairavimą neblaiviai jai jau buvo atimtas vairuotojo pažymėjimas. Nėra priklausoma nuo alkoholio. Draudimas buvo pasibaigęs prieš 3-4 dienas. Ji dirba naktimis – prižiūri personalą. Alkoholio darbe nevartoja. Darbą baigė 6 val. Po darbo gėrė stipriuosius gėrimus, vyno, šampano. Negerai vertina tokį savo elgesį. Yra neištekėjusi, išlaiko nepilnametę seserį, kurios globa jai yra paskirta.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, byloje surinkta ir ištirta medžiaga.

Nukentėjusioji N. D. parodė, kad važiavo su vyru, sūnumi ir močiute paimti jos paso. Iš Kovo 11-osios g. įsuko automobilis ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir atsitrenkė į juos. Ji sėdėjo priekyjė, keleivio vietoje. Po autoįvykio, jai reikėjo medikų pagalbos. Dalį žalos kaltinamoji jai atlygino, o dėl likusios dalies sutarė atlyginti iki lapkričio mėn. Įvykio metu dar buvo sužalota močiutė. Sūnus gydėsi tik ambulatoriškai. Šiuo metu močiutė jau yra mirusi. Nebuvo nustatytas priežastinis ryšis tarp avarijos ir jos mirties. Po įvykio laikotarpiu nuo 2014-08-01 iki 2014-08-14 ji buvo ligoninėje. Dukra sakė, kad kaltinamoji buvo atėjusi. Po to ji atėjo gal po mėnesio, atsiprašė.

Nukentėjusysis K. J. D. parodė, kad paskambino jam sūnus į darbą ir pasakė, kad įvyko avarija. Jis nuvyko į ligoninę. Įvykio vietoje nebuvo. Patyrė žalą dėl mamos mirties. Jis jai buvo vienintelis sūnus.

Nukentėjusysis D. D. parodė, kad apie 9.30 val. važiavo automobiliu ir įsuko į kovo 11-osios g. Įsukęs pamatė iš priekio atlekiantį automobilį. Staigiai pasitraukė į kelkraštį, kad išvengtų smūgio. Visą laiką važiavo savo juosta, o kaltinamosios automobilis – prieš eismą. Įvykio metu jis buvo sužalotas bei buvo sudaužytas jo automobilis. Jam buvo padaryta neturtinė žala dėl sveikatos sutrikdymo. Su kaltinamąja pasirašė susitarimą, kad žala bus atlyginta iki lapkričio mėnesio.

Nukentėjusysis T. P. parodė, kad jis važiavo Kovo 11-osios gatve. Prieš pat žiedą sustojo praleisti automobilius ir pamatė, kad į jo eismo juostą įskrieja automobilis Peugeot. Automobilis atsitrenkė į jo automobilio šoną ir nuvažiavo tolyn. Įvykio metu jis sužalotas nebuvo, buvo apgadintas automobilis. Kaltinamoji atlygino 500 Lt žalos, dėl kitos žalos dalies atlyginimo jie susitarė. Įvykus eismo įvykiui, jis išlipo iš savo automobilio ir nuėjo prie kito automobilio. Kaltinamoji bandė išlipti iš automobilio. Ji buvo neblaivi. Kaltinamoji atsiprašė, žalą atlygino.

Liudytojas A. A. parodė, kad kaltinamosios nepažįsta. 2013-08-01 apie 10 val. išvažinėjo iš Krėvės pr. 95-o namo kiemo, kai tuo metu buvo ką tik įvykęs autoįvykis tarp Peugeot ir Renault automobilių. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinami liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad 2013-08-01 apie 9.25 val. Kaune, išvažinėjo iš Kovo 11-osios g. 90 namo kiemo, įsuko į gatvę ir važiavo link V. Krėvės pr. Priekyje pamatė susidūrusius „Renault Megane Scenic“ ir „Peugeot“ atviru stogu automobilius. Iš jų padėties važiuojamoje dalyje suprato, kad „Renault Megane Scenic“ važiavo jo kryptimi, t. y. nuo Taikos pr. link V. Krėvės pr., o „Peugeot“ priešinga kryptimi. Iš „Renault Megane Scenic“ išlipo vairuotojas. Jo automobilyje buvo dar 2 keleivės moterys, kurias jis stengėsi ištraukti iš automobilio. Iš „Peugeot“ automobilio išlipo raudona suknele vilkinti mergina, daugiau pas ją automobilyje nieko nebuvo. A. A. paskambino į bendrosios pagalbos centrą „112“ ir pranešė, kad Kovo 11-osios g. susidūrė 2 lengvieji automobiliai, yra sužeistų. Įvertinęs, kad „Renault Megane Scenic“ keleivėmis bus pasirūpinta, rinkosi daug žmonių, kurie padėjo tai daryti, nuvažiavo toliau. Paties eismo įvykio nematė, todėl negali jo komentuoti (b. l. 39-40 ). Pagarsinus šiuos parodymus, liudytojas juos patvirtino.

Iš Kelių eismo įvykio plano, fotonuotraukų matyti, kad buvo užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2013-08-01 apie 9.25 val. Kaune, Kovo 11-osios g. ties namu Nr. 98 (b. l. 4-10).

Iš Transporto priemonių apžiūros protokolų matyti, kad buvo užfiksuota automobilių „Peugeot 206 CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninė būklė po eismo įvykio. (b.l. 12-17).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G- 2344/ 13 (02), matyti, kad eismo įvykio metu padaryti sužalojimai D. D. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. (b.l. 43).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G- 2633/13 (02), matyti, kad eismo įvykio metu keleivei N. D. sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas. (b.l. 44-45).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. M 786 /13 (02), matyti, kad eismo įvykio metu keleivei E. D. padaryti sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. E. D. 2013-08-14 mirė Kauno klinikose nuo lėtinės išėminės širdies ligos, pasireiškusios širdies vainikinių kraujagyslių ateroskleroze, III stadija, siaurinančia spindį 75 % abipus, aterosklerotine kardiopatija, smulkiažidinine miokardo fibroze, lėtiniu prieširdžių virpėjimu. Tai komplikavosi staziniu širdies veiklos nepakankamumu (b.l. 46-52).

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamosios M. Ž. veikoje yra visiškai įrodyta, jos veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 281 str. 2 d., nes kaltinamoji vairavo automobilį, būdama neblaivi, neapdraudusi transporto priemonę valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio būklę, meteorologines sąlygas, išvažiavo į priešingos krypties eismo pusę, dėl ko atsitrenkė į priešpriešiais važiavusį automobilį, o po susidūrimo nesustojo ir važiuodama toliau priešingos krypties eismo puse, susidūrė su priešpriešiais važiavusiu kitu automobiliu, dėl ko pastarojo automobilio vairuotojui padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o keleivėms-nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos. LR BK 281 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, t.y. apima veikos, padarinių ir priežastinio ryšio tarp veikos bei kilusių padarinių objektyviuosius požymius. Baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 281 str. kyla tik už tuos Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje numatytais padariniais. Teismų praktikoje priežastinis ryšys grindžiamas būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisykle, kuri įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga. Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis būtų įvykęs, jeigu nebūtų pažeistos Kelių eismo taisyklės.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog įvykio metu kaltinamoji M. Ž. automobilį vairavo neblaivi- jai nustatytas vidutinis girtumo (neblaivumo) laipsnis – 2,52 promilės (b.l. 55). Pati kaltinamoji neginčija, kad įvykio metu buvo išgėrusi alkoholio. Teismas konstatuoja, kad pagrindinė priežastis, sukėlusi avariją ir nukentėjusiųjų asmenų sveikatos sutrikdymus buvo kaltinamosios padarytas Kelių eismo taisyklių 14 punkto pažeidimas. Pagal Kelių eismo taisyklių 14 punktą draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Šio Kelių eismo taisyklių reikalavimo kaltinamoji M. Ž. nesilaikė. Nustatant, ar kaltininko padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, teismų praktikoje taikomas objektyvaus išvengiamumo kriterijus – sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje asmuo turėjo objektyvią galimybę išvengti eismo įvykio. Kaip matyti, šiuo atveju KET pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Kaltinamoji M. Ž. nenumatė, kad dėl jos veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Tarp kaltinamosios veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Atsižvelgtina, kad kaltinamoji M. Ž. padarė neatsargų nusikaltimą, kad neteista (b.l. 64), administracine tvarka bausta (b.l. 85-89), psichikos sveikatos kabinete neregistruota (b. l. 65-66).

Bylos nagrinėjimo metu kaltinamosios gynėjas prašė kaltinamąją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 38 str. pagrindu. Nukentėjusieji neprieštaravo, kad byla būtų nutraukta.

Vadovaujantis LR BK 38 str. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma šio straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamoji M. Ž. kalta prisipažino, nukentėjusieji pareiškė, kad su kaltinamąja susitaikė, susitarė dėl žalos atlyginimo ir neprieštaravo, kad kaltinamoji būtų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės.

Pagal teismų praktiką, atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (LR BK 38 str.), teismas turi ne tik konstatuoti nuosprendyje, bet ir įrodymais pagrįsti visų LR BK 38 str. 1 d. nurodytų sąlygų buvimą. Tik esant visoms šioms sąlygoms, teismas turi apsvarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga. Teismo išvados dėl LR BK 38 str. taikymo turi būti pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-298/2007).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors kaltinamoji M. Ž. anksčiau neteista, tačiau ji ne kartą bausta administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, o 2009-12-29 bausta pagal LR ATPK 126 str. 1 d. (vairavo transporto priemonę neblaivi), atimant teisę vairuoti transporto priemones 12 mėnesių (b.l. 88).

Todėl, teismo nuomone, šiuo atveju nėra visų būtinų sąlygų, numatytų LR BK 38 str. 1 d., atleisti kaltinamąją M. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės, jai susitaikius su nukentėjusiaisiais. Teismas daro išvadą, kad dėl LR BK 38 str. 1 d. 4 p. nustatytos sąlygos (yra pagrindo manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų) nebuvimas yra visų tuo klausimu reikšmingų bylos aplinkybių vertinimo rezultatas. Tokią išvadą teismas daro todėl, kad M. Ž. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, t. y. vairavo automobilį, kuris nedraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, jau ne pirmą kartą vairavo transporto priemonę, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (šiuo nuosprendžiu aptariamu autoįvykio metu jos kraujyje nustatyta 2,52 promilių etilo alkoholio), dėl ko jai jau buvo skirta administracinė nuobauda-12 mėnesių laikotarpiui buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, tačiau išvadų dėl ankstesnių pažeidimų nepadarė ir vėl pažeidė įstatymą.

Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, teismo nuomone, negalima M. Ž. taikyti LR BK 38 str. 1 d. nuostatų, atleidžiant ją nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamoji M. Ž. kalta ir baustina.

Kaltinamosios M. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kalta prisipažino ir gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamajai M. Ž. skirtina bausmė - bauda LR BK 281 str. 2 d. numatytos sankcijos ribose.

Teismas, spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji M. Ž. padarė neatsargų nusikaltimą, anksčiau neteista, kalta prisipažino, dirba, anksčiau bausta administracine tvarka.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-24 Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (LR BK 281 str.) baudžiamosiose bylose apžvalgos (Teismų praktika Nr. 30) 24 p. (toliau-apžvalga) pažymėta, kad LR BK 68 str. paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas LR BK 281 str. numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, taip pat pritarta teismų praktikai, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas nuolat pažeidinėja Kelių eismo taisykles, LR BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. LR BK 68 str. nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas paprastai padaromas naudojantis specialia teise vairuoti transporto priemonę (išskyrus atvejus, kai kaltininkas sukelia eismo įvykį vairuodamas transporto priemonę šios teisės neturėdamas). Todėl, nors LR BK 68 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas LR BK 281 str. numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą.

Pagal baudžiamąjį įstatymą uždraudimą naudotis specialia teise teismas gali skirti kartu su bausme, taip pat atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės bei atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Kaip nurodyta aukščiau paminėtoje apžvalgoje, įstatymo leidėjo pasirinktas LR BK 67 str. teksto išdėstymo būdas nesudaro prielaidų išvadai, kad uždraudimo naudotis specialia teise skyrimas kartu su bausme galimas tik išimtiniais atvejais. Baudžiamajame įstatyme numatytos vienodos sąlygos skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę tiek kartu su bausme, tiek atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės, svarbu, kad būtų įgyvendinta jos paskirtis.

Teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą, įvertinęs LR BK 281 str. 2 d. numatyto nusikaltimo pavojingumą (sveikatos sutrikdymas asmeniui, vairuojant padidinto pavojaus šaltinį-transporto priemonę, esant apsvaigus nuo alkoholio), sukeltų padarinių mastą (sužaloti trys žmonės, iš kurių du-nesunkiai), įvertinant ir prevencinį tikslą, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį (LR BK 41 str.), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (LR BK 54 str.), į tai, kad M. Ž. anksčiau bausta administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimą, dėl ko jai buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, iš ko matyti, kad M. Ž. yra nedrausminga vairuotoja, nuolat pažeidinėjanti kelių eismo taisykles, į tai, kad uždraudus vairuoti transporto priemonę kaltinamajai M. Ž. bus užkirstas kelias pažeidinėti kelių eismo taisykles ir galimai vėl nusikalsti, mano, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti M. Ž. būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę-teisės atėmimą vairuoti transporto priemones. Siekiant priversti M. Ž. laikytis įstatymų ir užkirsti jai kelią daryti naujas nusikalstamas veikas naudojantis teise vairuoti transporto priemones, vien bausmės-baudos paskyrimas nebus pakankamai efektyvus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 – 298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 6 d., 307 str. 1 d., 7 d., 308 str. 1 d., LR BK 67 str. 1 d., 2 d. 1 p., 3 d., 68 str.,

nusprendžia:

M. Ž. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. ir nuteisti ją 40 (keturiasdešimties) MGL dydžio, t.y. 5200 (penkių tūkstančių dviejų šimtų) Lt bauda.

Taikyti M. Ž. atžvilgiu baudžiamojo poveikio priemonę-uždraudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant jai vairuoti transporto priemones 3 (trejus) metus.

Kardomąją priemonę M. Ž.-rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Paskirtoji bauda per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB (banko kodas 73000), įmokos kodas 6801). Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Sumokėjęs baudą nuteistasis privalo pateikti teismo raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.