Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. Š. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 20 d. nutarimo L. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Radviliškio rajono valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – ir Institucija) 2007 m. lapkričio 8 d. L. Š. surašė administracinį teisės pažeidimo protokolą dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 43 straipsnio 1 dalyje. Protokolas surašytas už tai, kad 2007 m. spalio 8 d. 13 val. 30 min. Institucijos viršininko pavedimu Nr. 0054993 pavesta inspektoriams G. L., D. M. įvertinti subjektą, siekiant įvertinti jo atitiktį Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento Nr. 852/2004 (toliau – ir Reglamentas Nr. 852/2004), Lietuvos Respublikos maisto įstatymo (toliau – ir Maisto įstatymas) ir kitų teisės aktų reikalavimams, 2007 m. spalio 18 d. 14 val. 30 min. Šiaulių apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavedimu Nr. 0056128 pavesta inspektoriams Z. V., S. P., G. L. įvertinti subjektą pagal skundą, L. Š. abu kartus neleido tikrinti ir tuo pažeidė Reglamento Nr. 852/2004 6 straipsnio 1 ir 2 dalis, Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 178/2002 (toliau – ir Reglamentas Nr. 178/2002) 17 straipsnį, Maisto įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, 8 straipsnio 5 dalies 5 punktą, 11 straipsnio 5 dalį, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nuostatų 7.1 ir 8.3 punktus.

II.

L. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Nutarimą panaikinti ir priteisti žyminį mokestį.

Nurodo, kad ATPK 43 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas pareigūnų neįleidžiant arba jiems kliudant atlikti patikrinimą, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už neįleidimą, tačiau pareigūnai abu kartus buvo įleisti. Pažymi, kad Nutarimu nuobauda jai paskirta už kliudymą patikrinimui, o Nutarimu ji nubausta ne tik už pažeidimą, kurio nepadarė, bet ir dėl kurio Institucija nesikreipė į teismą. Teismas nenagrinėjo klausimo, dėl tinkamo pavedimų įforminimo. Pabrėžia, jog pavedimuose nurodyti duomenys visiškai neatitiko tikrųjų ūkio subjekto duomenų, o nė vienas teisės aktas nedraudžia jai tokiu atveju atsisakyti leisti atlikti patikrinimą. Nurodo, kad nustatytomis datomis pareigūnai buvo jos patalpose ir galėjo atlikti patikrinimus, jei jie būtų to norėję, tačiau to neatliko, kai jiems paaiškinta, kad turimuose pavedimuose tikrinamo subjekto rekvizitai neatitinka jos įmonės rekvizitų. Pabrėžia, kad aplinkybes gali patvirtinti jos įmonei priklausanti vaizdo medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pažeidimo padarymo metu galiojusios ATPK redakcijos 43 straipsnio 1 dalis numatė, kad neįleidimas ar kitoks kliudymas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnams tikrinti pagal jų kompetenciją įmones, įstaigas, organizacijas ir kitus ūkio subjektus, nepateikimas jiems dokumentų arba dokumentų nuslėpimas, klaidingų žinių suteikimas, taip pat Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas užtraukia baudą piliečiams nuo vieno šimto iki penkių šimtų litų.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas apeliantės atžvilgiu surašytas už tai, kad ji 2007 m. spalio 8 d. ir 2007 m. spalio 18 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnams neleido tikrinti jai priklausančią įmonę.

Išnagrinėjus bylos medžiagą, pirmosios instancijos teisme liudytojų pateiktus parodymus, pačios apeliantės paaiškinimus, darytina išvada, jog minėtomis datomis tarnybos pareigūnai atvyko tikrinti jos įmonės, tačiau jiems nebuvo leista atlikti tokius patikrinimus. Šio fakto iš esmės neginčija ir pati apeliantė.

Apeliantė Nutarimą ginčija teigdama, kad pavedimai atlikti tikrinimą buvo surašyti netinkama forma, tiksliau buvo neteisingai nurodytas maisto tvarkymo subjekto kodas. Kolegija tokius argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Apeliantė teikdama, kad jos įmonės maisto tvarkymo subjekto kodas yra kitas, pateikė Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą, kuriame nurodytas maisto tvarkymo subjektų registro numeris 710000168 (b.l. 21). Tačiau šis pažymėjimas buvo išduotas apeliantės įmonės turimai turgavietės veiklai, apie ką nurodyta pačiame pažymėjime (b.l. 21). Gi nagrinėjamoje byloje institucijos pareigūnai siekė patikrinti apeliantės įmonei priklausantį alaus barą (b.l. 3, 6). Kaip seka iš atsakovo paaiškinimų, apeliantės įmonei priklausantis alaus baras yra įrašytas į maisto kontrolės informacinės sistemos duomenų bazę kitu registracijos numeriu (710000392), kuris ir yra nurodytas ginčo pavedimuose. Be to visa kita pavedimuose nurodyta informacija (pavadinimas, įmonės kodas, įmonės padalinio (alaus baro) adresas) atitinka apeliantės įmonės pagrindinę informaciją, todėl nėra pagrindo teigti, kad apeliantė galėjo suabejoti tokio patikrinimo teisėtumu.

Apeliantė teigia, jog pareigūnus į patalpas ji įleido, o jie patys neatliko patikrinimo, jai paaiškinus, kad tokiu būdu būtų pažeistos teisės aktų nuostatos. Tokie jo ir jos sutuoktinio vertintini kritiškai, nes prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Byloje nėra ginčijamas pats faktas, ar pareigūnai buvo įleisti į patalpas, ar ne, o apeliantės nurodoma vaizdo medžiaga nėra pateikta byloje, todėl negali būti vertinama kaip galimas pažeidimo nebuvo įrodymas. Ta aplinkybė, kad pareigūnai buvo įsileisti į įmonės patalpas, dar nereiškia, kad buvo sudarytos sąlygos patikrinimui atlikti, kad kitokiais būdais nebuvo trukdoma atlikti patikrinimą.

Apeliantė taip pat nurodo, kad jos atžvilgiu negali būti taikomos Reglamento Nr. 852/2004 nuostatos, tačiau, teisėjų kolegija, įvertinusi minėto reglamento taikymą reglamentuojančias nuostatas, konstatuoja, kad apeliantės įmonė neatitinka nė vienos iš numatytų išimčių, t.y. jos atžvilgiu reglamento nuostatos taikytinos, todėl visi su tuo susiję argumentai atmestini.

Apeliantė tai pat nurodo, kad nutarimas jos atžvilgiu priimtas pagal kitokį kaltinimą, nei yra surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Kolegija vertina, kad šie apeliantės argumentai nėra pagrįsti. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad apeliantė neleido tikrinti (b.l. 2). Ginčijamame nutarime nurodoma, kad ji kliudė atlikti patikrinimą (b.l. 124). Kolegija vertina, kad institucijos ir teismo panaudoti terminai „neleido“ ir „kliudė“ savo esme yra sinonimai, todėl pirmosios instancijos teismas panaudodamas terminą „kliudė“ kaltinimo esmės, nurodytos administracinio teisės pažeidimo protokole, nepakeitė.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustačius, jog apeliantė pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nenustatęs atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jai skyrė straipsnio sankcijoje numatytos baudos vidurkį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad bylos medžiaga įrodyta, jog L. Š. padarė jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, o Radviliškio rajono apylinkės teismas, nustatęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, bei vadovaudamasis ATPK nuostatomis pagrįstai individualizavo administracinę nuobaudą ir skyrė apeliantei 300 Lt baudą, todėl Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda skirta pagal įstatymą, naikinti nutarimą pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

L. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 20 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.