- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-14
- Bylos Nr.
- e2-246-213/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02706-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vita Lučkauskaitė
- Ieškovas
- N. O.
- Atsakovas
- A. L.
- Kategorijos
- 2.3.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
- 2.3.5.2.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. O. ieškinį atsakovui A. L. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir bendravimo tvarkos nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė N. O. kreipėsi ieškiniu į teismą, prašydama: 1) nustatyti nepilnamečio sūnaus J. L. gyvenamąją vietą kartu su motina N. O. jos gyvenamojoje vietoje; 2) priteisti iš A. L., a.k. (duomenys neskelbtini), sūnaus J. L., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės, 7200 Eur išlaikymo įsiskolinimą išieškant už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos, pavedant uzufrukto teise tvarkyti lėšas motinai N. O., išlaikymo sumą kasmet indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka.
Ieškinyje N. O. nurodė, kad 13 metų gyveno kartu su A. L.. Gyvendami kartu susilaukė sūnaus J. L., gimusio (duomenys neskelbtini). ir dukros K. L., gimusios (duomenys neskelbtini), kuri yra pilnametė. Nurodė, kad su atsakovu kartu gyveno nuo 1999 iki 2012 metų, adresu (duomenys neskelbtini). Visą minėtą laikotarpį Ieškovė materialiai viena išlaikė tiek savo nepilnamečius vaikus, tiek ir patį atsakovą. Atsakovas oficialiai niekada nedirbo, jis dirbdavo atsitiktinius darbus pas ūkininkus, nuolatos girtaudavo, dažnai smurtaudavo. Dėl smurto šeimoje per tą laikotarpį, kai jis gyveno su ieškove, buvo daug kartų kviesta policija, buvo pradėtas jo atžvilgiu ne vienas tyrimas. Atsakovas dėl savo elgesio sutrikimų buvo gydytas Psichiatrinėje ligoninėje, atsakovas neteikė jokio išlaikymo savo vaikams, jais visiškai nesirūpino, su jais po 2012 metų apskritai daugiau nebendravo.
Nurodė ieškinyje, kad ieškovės sūnus J. L., kuriam yra 14 metų, mokosi (duomenys neskelbtini) 5 klasėje. Jam yra reikalinga materialinė pagalba, nes ieškovės turtinė padėtis labai sunki, ji yra bedarbė ir yra registruota Užimtumo tarnyboje kaip darbo ieškantis asmuo nuo 2014-07-03. Ieškovė yra ūkininkė ir vienintelis jos pajamų šaltinis yra pajamos, gautos iš ūkio bei socialinės išmokos, skiriamos Valstybės vaiko išlaikymui. Ieškovės turimomis žiniomis, atsakovas yra darbingo amžiaus asmuo ir dirba atsitiktinius darbus, taip pat dirba pas ūkininkus. Tačiau ieškovei nėra žinomos atsakovo oficialios pajamos, jai taip pat nėra žinoma ir ji neturi duomenų, jog atsakovas turi sveikatos problemų, specialiųjų poreikių, kitų priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kurios turėtų įtakos jo darbingumui ar galimybei gauti pakankamas pajamas tam, kad tinkamai vykdytų pareigą teikti sūnui išlaikymą.
Nurodė, kad Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 str. 1 d., 3.156 str.). Tėvų prievolės išlaikyti vaikus negalima atsisakyti vykdyti (LAT 2010-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Teismų praktikoje suformuoti tam tikri orientaciniai išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio kriterijai, iš kurių vienas yra- Lietuvos Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga (MMA), kuri nuo 2018 m. sausio 1 d. yra 400 EUR. Vadovaujantis tėvų valdžios lygybės principu kiekvienas iš tėvų turi prisidėti ne mažiau po 200 EUR dydžio sumą kiekvieną mėnesį. Todėl ir prašo teismo, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką, išlaikymo dydžio vertę nustatyti skaičiuojant po 200 EUR (du šimtus eurų) periodinių išmokų ir iš atsakovo A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) sūnaus J. L., gimusio (duomenys neskelbtini)., (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui iki jo pilnametystės priteisti kas mėnesį mokamas periodines išmokas po 200 EUR (du šimtus eurų). Taip pat prašo teismo priteisti išlaikymo įsiskolinimą išieškant jį už trejus metus 7200 Eur, t.y. skaičiuojant po 200 Eur kas mėnesį iki ieškinio pateikimo teismui dienos, sūnaus išlaikymo lėšų tvarkytoja uzurfrukto teise paskiriant vaiko motiną N. O..
Ieškinyje taip pat nurodė, kad ieškovės sūnus J. L., kuriam yra keturiolika metų yra išreiškęs savo poziciją, kad jis nenorėtų bendrauti su tėvu, kuris juo niekada nesirūpino, todėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi J. L. atsakovui neprašo nustatyti. Mano, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta turi likti ir būti nustatyta su J. L. motina N. O., adresu (duomenys neskelbtini), t.y. ten kur vaikas visada gyveno ir gyvena iki šiol su savo motina.
Ieškovė N. O. teismo posėdyje nurodė, jog palaiko savo ieškininius reikalavimus ir prašo juos tenkinti. Papildomai nurodė, kad su atsakovu negyvena kartu virš 7 metų. Ji gyvena karu su savo vaikais name, kuris priklausė jos mamai. Kadangi ji yra ūkininkė, augina karves priduoda peiną, priduoda gyvulius, turi žemės Jos gaunamos pajamos yra už peiną apie 100 Eur į mėnesį ir 70 Eur už vaiką. Per metus ji turi 3000 Eur pajamų. Jai teko girdėti, kad atsakovas dirba pas ūkininką gauna pajamas, tačiau prie sūnaus išlaikymo visiškai neprisideda, vaiko nelanko.
Atsakovas A. L. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai – viešo paskelbimo būdu, neatvykimo priežastys nežinomos. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu, atsiliepimas į ieškinį negautas.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Palaikė pateiktą išvadą ir nurodė, jog N. O. ir A. L. šeima institucijai dėl socialinių įgūdžių stokos buvo žinoma nuo 2013 metų. Institucijai yra žinoma, jog atsakovas A. L. praeityje ne kartą buvo teistas už vagystes, sukčiavimą, baustas administracine tvarka, turėjęs psichikos ir elgesio sutrikimų dėl alkoholio vartojimo. Nurodė, jog šiuo metu nepilnametis vaikas lanko mokyklą, paskutiniu metu jokių nusiskundimų dėl šeimos nėra, vaikui augti ieškovės gyvenamojoje vietoje sąlygos yra tinkamos. Mano, jog geriausiai vaiko interesus atitiktų vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su vaiko motina. Institucijos žiniomis, atsakovas, kol gyveno kartu su ieškove, prie šeimos išlaikymo neprisidėjo, nuolat vartodavo alkoholį. Institucijos nuomone, iš atsakovo nepilnamečiam vaikui J. L., gim. (duomenys neskelbtini), priteistina po 200 Eur dydžio išlaikymo, mokamo kas mėnesį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje nustatyta, jog ieškovė N. O. ir A. L. kartu gyveno 13 metų. Šalys nebuvo įregistravusios santuokos. (duomenys neskelbtini)šeimoje gimė dukra K. L., kuri yra pilnametė bei (duomenys neskelbtini)gimė sūnus J. L..
Ginčo dėl nepilnamečio J. L. tėvystės nėra, atsakovas tėvystę sūnui J. L. yra pripažinęs, apie ką patvirtina byloje esantis gimimo liudijimas AA Nr. 910775.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 straipsnio 1 dalis). Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovas A. L. jau daugiau nei septynerius metus negyvena kartu su šeima, nei su ieškove, nei su nepilnamečiu vaiku nebendrauja. Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio J. L. gyvenamąją vietą su ja, vaiko motina. Išvadą byloje teikianti institucija nurodė, jog nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškove atitiktų vaiko teises ir teisėtus interesus. Nustatyta, jog šeima gyvena ieškovės mamai priklausančiame gyvenamajame būste, nepilnamečiam vaikui augti ir vystytis sąlygos yra tinkamos, nusiskundimų ieškovės atžvilgiu dėl netinkamos nepilnamečio vaiko priežiūros ir (ar) geriausių jo interesų pažeidimų nenustatyta. Taigi, teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės yra visiškai pakankamos pripažinti, jog šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaiko interesus, todėl nepilnamečio vaiko J. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove (CK 3.169 straipsnis).
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo
Abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog ieškovė šiuo metu nedirba, ūkininkauja, gauna pajamas iš parduodamo pieno ir gyvulių, savo šeimoms reikmėms užsiaugina daržovių. Ieškovė taip pat gauna socialinę išmoką, skiriamą nepilnamečiam J. L.. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas būtų teikęs išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Atsakovas duomenų apie savo gaunamas pajamas nepateikė, SoDra duomenimis, atsakovas šiuo metu nedirba, registruoto turto neturi, o taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas būtų neįgalus, nedarbingas, ar būtų kitos objektyvios aplinkybės, dėl kurių negalėtų teikti pusės šalių nepilnamečiam vaikui reikalingo išlaikymo, todėl teismas daro išvadą, jog abi šalys privalo lygiomis dalimis prisidėti prie nepilnamečio J. L. išlaikymo (CK 3.156, 3.192 straipsniai).
Ieškovė, atsižvelgdama į nepilnamečio vaiko poreikius bei minimalios mėnesinės algos dydį, prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam J. L. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, proceso dalyvių paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas daro išvadą, jog ieškovės reikalaujamas priteisti iš atsakovo išlaikymo dydis nepilnamečiam vaikui nėra per didelis, yra proporcingas vaiko poreikiams bei šalių turtinei padėčiai ir būtinas užtikrinti tinkamas sąlygas vaikui vystytis, todėl tenkintinas visiškai, priteisiant iš atsakovo nepilnamečiam vaikui po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki kol nepilnamečiam J. L. sueis pilnametystė, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Teisė į išlaikymą, kaip ir kitos vaiko teisės, atsiranda nuo vaiko gimimo momento. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad paprastai preziumuojama, jog šią teisę turi užtikrinti tėvai, iš kurių vaikas gimė, t. y. prigimtinė vaiko biologinių tėvų pareiga išlaikyti savo vaiką, tačiau teisinė prievolė teikti išlaikymą ir materialiai rūpintis savo vaiku atsiranda tik tiems tėvams, kurių tėvystė (motinystė) yra įforminta įstatyme nustatyta tvarka, t. y. tiems, kurie vaiko gimimo įraše nurodyti kaip vaiko tėvas (motina). Tai reiškia, kad tiek motina, tiek tėvas, jeigu pagal įstatymą nustatyta vaiko kilmė iš jų, yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimą, todėl šių prievolių vykdymas negali būti perleistas ar perkeltas kitiems (išskyrus įtėvius) asmenims, įkeičiamas, įskaitytas už skolas ir pan., taip pat negali būti atsisakyta jų vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovas nedirba, prie šeimos išlaikymo neprisideda jau daugelį metų, ilgą laiką ieškovė viena išlaiko šeimą. CK 3.200 straipsnyje numatyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už paskutinius trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos, viso 7200 Eur sumą (36 mėn. x 200 Eur). Byloje nėra duomenų, jog šiuo laikotarpiu atsakovas būtų teikęs išlaikymą nepilnamečiam vaikui, todėl daro išvadą, jog ieškovės prašymas pagrįstas, todėl tenkintinas, priteisiant iš atsakovo A. L. 7200 Eur dydžio įsiskolinimą už nepilnamečio J. L. išlaikymą laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio mėn. iki 2018 m. gruodžio mėn.
Vaikams priteistas išlaikymas yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, kurią tvarko vaiko tėvas (motina) uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais (CK 3.185 str., 3.186 str., 3.203 str. 1 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
Iš byloje esančios Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (2.16)NTP-7-1908 matyti, jog ieškovei suteikta teisinės pagalbos išlaidos sudaro 240,50 Eur, kurios priteistinos iš atsakovo valstybės naudai.
Teismui tenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovo priteistinos 301,39 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei: 75,00 Eur mokėtino žyminio mokesčio dėl reikalavimo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas), 54,00 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo (200 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc), 162,00 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (7200 Eur x 3 proc. x 75 proc) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), bei 10,39 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 282 straipsniu, 375-386 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti nepilnamečio J. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina N. O., a.k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.
Iš A. L., a.k. (duomenys neskelbtini), priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui J. L., a.k. (duomenys neskelbtini) po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. nuo 2018-11-26 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Iš A. L., a.k. (duomenys neskelbtini), priteisti išlaikymo nepilnamečiam vaikui J. L., a.k. (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą 7200,00 Eur (septynis tūkstančius du šimtus eurų 00 ct).
Pavesti N. O., a.k. (duomenys neskelbtini) tvarkyti nepilnamečiam J. L., a.k. (duomenys neskelbtini) priklausantį išlaikymą uzufrukto teise.
Iš A. L., a.k. (duomenys neskelbtini), priteisti 301,39 Eur (tris šimtus vieną eurą 39 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Priteistina suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, juridinio asmens kodas - 188659752, įmokos kodas – 5660, paskirtis – išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu).
Iš A. L., a.k. (duomenys neskelbtini), priteisti 240,50 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų 50 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.
Atsakovui A. L. apie sprendimo priėmimą paskelbti viešai specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt, paskelbiant tokio turinio pranešimą:
„Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose (Vytauto g. 47/49, Trakai) 2019 m. gegužės 14 d. yra priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-246-213/2019 pagal ieškovės N. O. ieškinį atsakovui A. L., gim. (duomenys neskelbtini), dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kuriuo ieškinys tenkintas visiškai. Atsakovui paskutiniu žinomu gyvenamosios vietos adresu siųstų procesinių dokumentų įteikti nepavyko, todėl atsakovui sprendimas yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas informuojamas, kad sprendimas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.“