- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-16
- Bylos Nr.
- 2-750/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Audronė Jarackaitė, Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- V. K. M.
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonės „Registrų centras“
- Kategorijos
- 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 94.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Audronės Jarackaitės ir Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 31 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, civilinėje byloje Nr. 2-2782-450/2008 pagal R. M. ieškinį atsakovui V. K. M. dėl statybos leidimo, statinio priėmimo naudoti akto, sandorių nuginčijimo. Tretieji asmenys byloje valstybės įmonės „Registrų centras“ Vilniaus filialas, uždaroji akcinė bendrovė „Eika“, Vilniaus miesto Naujosios Vilnios seniūnija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė R. M. 2008 m. liepos 23 d. ieškiniu atsakovui V. K. M. prašė: 1. pripažinti negaliojančiu A. M. 1992 m. birželio 17 d. išduotą statybos leidimą Nr. 92/38 dėl sodo namelio (duomenys neskelbtini) statybos; 2. pripažinti negaliojančiu 1994 m. rugsėjo 14 d. A. M. išduotą statybos leidimą Nr. 94/343 dėl sodo namelio sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) statybos; 3. pripažinti negaliojančiu 1995 m. sausio 5 d. kolektyvinio sodo namelio valstybinio priėmimo aktą, išduotą statytojui A. M. ; 4. pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 1995 m. sausio 27 d. dovanojimo sutartį tarp A. M. ir V. K. M. dėl sodo pastato su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), dovanojimo; 5. pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 1997 m. vasario 11 d. dovanojimo sutartį tarp V. K. M. ir B. M. dėl sodo pastato su statiniais sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) dovanojimo; 6. pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2001 m. rugsėjo 14 d. pirkimo-pardavimo sutartį tarp B. M. ir UAB „Eika“ dėl garažo bokso Nr. 9-15, esančio (duomenys neskelbtini) pardavimo; 7. pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2001 m. rugsėjo 14 d. pirkimo-pardavimo sutartį tarp B. M. ir UAB „Eika“ dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo; 8. panaikinti V. K. M. 2006 m. kovo 2 d. išduotus po B. M. mirties paveldėjimo teisės liudijimus dėl buto (duomenys neskelbtini), garažo bokso Nr. 9-15, esančio (duomenys neskelbtini), sodo pastato su ūkiniu statiniu, esančių sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), paveldėjimo; 9. panaikinti sodo pastato su ūkiniu statiniu, esančių sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją VĮ „Registrų centras“ atsakovo V. K. M. vardu; 10. panaikinti buto su garažu, esančių (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją VĮ „Registrų centras“ atsakovo V. K. M. vardu; 11. panaikinti automobilių Opel Zafira, Opel Frontera, Opel Vectra teisinę registraciją B. M. vardu; 12. pripažinti, kad sodo pastatas su ūkiniu statiniu, esantys sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), butas ir garažas, esantys (duomenys neskelbtini), automobiliai Opel Zafira, Opel Frontera, Opel Vectra yra R. M. ir V. K. M. jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. liepos 31 d. nutartimi ieškovės R. M. ieškinį atsakovui V. K. M. dėl statybos leidimo statyti gyvenamąjį namą, statinio priėmimo akto, sandorių nuginčijimo atsisakė priimti. Teismas išaiškino, kad ieškinys teismingas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Nutartyje rašoma, kad ieškovės reikalavimai dėl A. M. 1992 m. birželio 17 d. ir 1994 m. rugsėjo 14 d. išduotų sodo namelio statybos leidimų, o taip pat 1995 m. sausio 5 d. kolektyvinio sodo namelio valstybinio priėmimo akto pripažinimo negaliojančiais yra administracinio teisinio pobūdžio. Jie priskirtini nagrinėti administraciniams teismams. Ieškovės reikalavimai pripažinti negaliojančiomis 1995 m. sausio 27 d. ir 1997 m. vasario 11 d. dovanojimo sutartis dėl to paties sodo pastato su ūkiniais statiniais, kuriems statyti buvo išduoti minėti statybos leidimai, reikalavimas dėl paveldėjimo teisės liudijimų į šiuos statinius pripažinimo negaliojančiais, o taip pat dėl minėtų statinių teisinės registracijos panaikinimo ir jų pripažinimo bendrąja jungtine ieškovės bei atsakovo nuosavybe, nors yra civilinės teisinės prigimties, tačiau laikytini glaudžiai susijusiais su reikalavimais dėl statybos leidimų ir priėmimo naudoti akto pripažinimo negaliojančiais. Jie laikytini išvestiniais ir tiesiogiai priklausančiais nuo dominuojančių reikalavimų dėl statybos leidimų bei statinių priėmimo naudoti akto teisėtumo klausimo išsprendimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad pagal Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2007 m. vasario 2 d. nutartį, ginčuose, susijusiuose su statybos teisiniais santykiais, statybos leidimo teisėtumo klausimas yra pagrindinis (arba vienas iš pagrindinių), nuo kurio išsprendimo visiškai arba iš dalies priklauso kitų susijusių reikalavimų išsprendimas. Svarbu, kad ginčai, susiję su statybos leidimų teisėtumu, būtų nagrinėjami administraciniuose teismuose, formuojančiuose praktiką, nagrinėjant šios kategorijos bylas. Kadangi ieškinyje reiškiamas išduotų statybos leidimų, o taip pat statinio priėmimo akto, kaip administracinio pobūdžio aktų, teisėtumo klausimas, nuo šio klausimo išsprendimo priklauso ir kitų susijusių reikalavimų dėl sandorių, kurių objektu buvo atitinkami statiniai, teisėtumas. Teismas nusprendė, kad visi nurodyti klausimai turi būti nagrinėjami ne bendrosios kompetencijos, o administraciniame teisme. Teismas nurodė, kad kiti ieškovės reikalavimai (dėl garažo ir buto bei transporto priemonių) yra civilinio teisinio pobūdžio ir nėra susiję su nurodytais administracinio teisinio pobūdžio reikalavimais, todėl ieškovė gali juos išskirti ir jie gali būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme.
Šalies argumentai
Ieškovė R. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 31 d. nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
Ieškovė reiškė reikalavimus dėl turto, sukurto santuokoje su V. K. M. nuo 1991 metų, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, taip pat sudarytų su tuo turtu sandorių panaikinimo. Reikalavimai dėl statybos leidimų, statinio priėmimo akto nuginčijimo laikytini išvestiniais. Teismas be pagrindo vadovavosi Specialiosios teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 2 d. nutartimi. Bendrosios kompetencijos teismų kompetencija, kaip platesnė pagal savo pobūdį, turi apimti ir tuos atvejus, kai ginčas nėra grynai administracinio teisinio pobūdžio. Ieškovės iniciatyva Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme atsakovui yra iškelta byla dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, dėl išlaikymo vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir santuokoje įgyto turto padalijimo. Nutraukiant santuoką išsprendžiamas ir turto padalijimo klausimas. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas atsisakė priimti patikslintą ieškinį dėl sandorių nuginčijimo, kadangi santuokos nutraukimo bylose negalima spręsti tokių reikalavimų. Pareikšto ieškinio dalykas yra civilinės teisinės prigimties. Statybos leidimo ir statinio priėmimo akto nuginčijimas nėra pagrindiniai klausimai šioje byloje. Pagrindinis nagrinėtinas klausimas – ar reikia laikyti turtą sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe ir tuo pagrindu panaikinant neteisėtus sandorius dėl to turto ir jo registraciją.
Atsiliepimas
Atsakovas V. K. M. atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą prašo ieškovės skundą atmesti. Atsiliepime pažymima, kad ieškovės motyvai gali būti nagrinėjami tik bylą teisme nagrinėjant iš esmės. Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme jau yra nagrinėjami analogiški ieškininiai reikalavimai dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių šalių.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Šioje apeliacijoje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį, laikytina pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas sprendžiamas neperžengiant skunde nustatytų ribų – skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimo (CPK 320 str. 1, 2 d., 338 str.).
Teismams nagrinėti CPK nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių (CPK 22 str. 1 d.). Teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu jis nenagrinėtinas teisme (CPK 137 str. 1 d. 2 p.). Bendrųjų teismų kompetencija, kaip platesnė pagal savo pobūdį už administracinių teismų įgalinimus, turi apimti ir tuos atvejus, kai iškilęs ginčas nėra grynai administracinio teisinio pobūdžio. Tokiais atvejais svarbu išsiaiškinti, iš kokių teisinių santykių – civilinių (reguliuojamų civilinės teisės normų) ar administracinių (reguliuojamų viešosios teisės normų) – suinteresuotasis asmuo kildina savo reikalavimus.
Šiuo konkrečiu atveju teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti ieškovės pareikštus reikalavimus ne tik pagal suformuluotą jų dalyką, bet ir išsiaiškinti, kokiu faktiniu pagrindu jie yra reiškiami (ieškinio pagrindą). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė reikalavimus dėl statybos leidimų ir statinio priėmimo akto panaikinimo (1-3 ieškinio reikalavimai) grindė tuo, jog leidimai statybai buvo fiktyviai išduoti atsakovo tėvo vardu, kadangi šis buvęs pensinio amžiaus, ligotas, neturėjęs jėgų ir sveikatos rūpintis sodo namo statyba, sode nesilankydavęs. Pasak ieškovės, leidimą sodo namo statybai atsakovas įformino savo tėvo vardu, nors šį namą statė sutuoktiniai atsakovas ir ieškovė. Ieškovės teigimu, atsakovas klastojo dokumentus, fiktyviai įteisino statybos leidimą ir statinio priėmimo aktą tėvo vardu, nors kitus su statyba susijusius dokumentus, sąskaitas, statinio projekto derinimo dokumentus formino savo vardu. Atsakovo tėvai neturėję lėšų statybai. Ieškinio pareiškime nurodoma, kad statybos rangos sutartis buvo pasirašyta atsakovo, o ne jo tėvo, kuris nei fiziškai, nei materialiai negalėjo užsiimti statyba. Atsakovo tėvas negalėjęs dalyvauti kaip statytojas 1995 m. sausio 5 d. priimant sodo namą, nes tuo metu sunkiai sirgo ir buvo ligoninėje. Ieškovės įsitikinimu, turto turėjimo faktas buvo fiktyviai forminamas atsakovo tėvų vardu, tokiu būdu sukuriant pagrindą asmeninės nuosavybės įregistravimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškinio pareiškime išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad reikalavimai dėl statybos leidimų ir statinio priėmimo akto panaikinimo (1-3 ieškinio reikalavimai) iš esmės yra grindžiami civilinio teisinio pobūdžio santykių, reglamentuojamų civilinės teisės normų, pagrindu. Ieškinyje visiškai neakcentuojamas ginčijamų statybos leidimų ar statinio priėmimo naudoti akto ydingumas tuo aspektu, jog šie leidimai buvo išduoti ar priėmimo aktas buvo sudarytas nesilaikant normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų ar pažeidus kitokias teisėtą statybų procesą reglamentuojančias teisės normas. Tokiu būdu teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nurodyti ieškinio reikalavimai laikytini administracinio teisinio pobūdžio reikalavimais. Byloje nekyla ginčas, kad kiti ieškovės ieškinyje išdėstyti reikalavimai laikytini išimtinai civilinės teisinės prigimties. Pagal ieškovės ieškinio (b. l. 1-5) pagrindą ir dalyką matyti, kad pareikštų reikalavimų tikslas – ginčo dėl turto nuosavybės teisės išsprendimas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo vadovautis Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2007 m. vasario 2 d. nutartimi, nes toje nutartyje analizuotos ir šio ieškinio pagrindą sudarančios faktinės aplinkybės, kuriomis remiantis pareikšti atitinkami reikalavimai, yra skirtingos.
Teisėjų kolegija taip pat negali sutikti su atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais, kad Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme jau yra nagrinėjami analogiški ieškovės reikalavimai dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių šalių. Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atsisakė priimti ne tuo pagrindu, kad yra pareikštas tapatus ieškinys, o dėl ieškinio nepriskirtinumo nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Be to, Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas, nagrinėjantis bylą dėl šalių santuokos nutraukimo, 2008 m. balandžio 16 d. nutartyje pažymėjo, kad CPK 383 straipsnio nuostatos numato, jog santuokos nutraukimo bylose šalys negali kelti kitų reikalavimų, išskyrus numatytus CPK 385 straipsnio 1 dalyje (dėl vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo), todėl atsisakė priimti ieškovės patikslintą ieškinį (teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys). Ieškovė šiuo atskiru ieškiniu pareikšdama nurodytus reikalavimus, tarp jų ir dėl statybos leidimų bei statinio priėmimo akto panaikinimo, iš esmės siekia įrodyti savo nuosavybės teisę į ginčijamą turtą (jo dalį). Išdėstytų aplinkybių pagrindu laikytina, jog ieškovės reikalavimai iš esmės kyla iš civilinių teisinių santykių (dėl turto sukūrimo ir įgijimo santuokos metu ir jo pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe), todėl ieškinys pagal visus ieškovės reikalavimus nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieškovės pareikšto ieškinio faktinį pagrindą (faktines aplinkybes), teisinį tikslą, kurio siekiama šiuo ieškiniu, netinkamai taikė procesines teisės normas, todėl priėmė neteisėtą nutartį. Kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškovės R. M. ieškinį remdamasis tik tuo, kad ieškovės ieškinys nenagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, o kitų procesinių ieškinio priėmimo klausimų nesprendė, panaikinant šią nutartį ieškovės R. M. ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 31 d. nutartį panaikinti. Perduoti pirmosios instancijos teismui ieškovės R. M. ieškinio dėl statybos leidimų, statinio priėmimo akto ir sandorių nuginčijimo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.