Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, 281 straipsnio 6 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. L. 2023 m. spalio 14 d. apie 10.54 val. (duomenys neskelbtini), kryptimi nuo (duomenys neskelbtini)g. link (duomenys neskelbtini) k., vairuodamas motorinę transporto priemonę – automobilį „Peugeot 207“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 127 punkto reikalavimus tuo, kad vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0375, patikros sertifikato Nr. 1938303, jam nustatytas 1,81 promilės neblaivumas, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldęs transporto priemonės nuvažiavo nuo kelio sankasos į kairę, trenkėsi į pakelės medį, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo galinėje keleivio vietoje vaiko kėdutėje sėdėjusi mažametė M. L..

Motyvuojamoji dalis

Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2023 m. spalio 14 d. apie 10.54 val., ties (artimiausiu) adresu (duomenys neskelbtini). vairuotojas M. L., vairuodamas lengvąjį automobilį „Peugeot“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kryptimi link (duomenys neskelbtini)g., nesuvaldė lengvojo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir trenkėsi į medį. Įvykio metu automobilyje, ant galinės sėdynės (dešinėje pusėje) sėdėjo mažametė M. L., gim. (duomenys neskelbtini)m., kuriai gydymo įstaigoje nustatyti: trauminė subdurinė hermoragija, dauginiai sužalojimai, antrojo kaklo slankstelio lūžis, subarachnoidinis kraujavimas iš intrakranijinės arterijos, raktikaulio krūtininio galo lūžis, krūtinės ląstos ir gerklės sumušimai, širdies trauma. Būklė sunki, stacionarizuota į vaikų intensyvios terapijos skyrių. M. L. gydymo įstaigoje alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810, Nr. ARFM-0375, patikros numeris 1938303, 2023 m. spalio 14 d. 13.14 val. nustatytas 1,81 promilių girtumas, pakartotinai atlikus tikrinimą 13.33 val. nustatytas 1,93 promilių girtumas. Transporto priemonė „Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priverstinai nutransportuota į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę adresu Technikos g. 18A, Kaunas. M. L. atliekami tyrimai gydymo įstaigoje. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (1 t., b. l. 1–4).

Dėl veikų kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas M. L. vairavus kelių transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, pasitvirtino.

Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes jis žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, jis kaltas ir baustinas.

Pagal BK 281 straipsnio 6 dalį atsako tas, kas padarė šio straipsnio 5 dalyje numatytą veiką būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 6 dalyje, yra neatsargus. Nusikaltimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 1 dalis).

Byloje surinkti įrodymai, patvirtinantys jo kaltę, neginčijami.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka, bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu.

Taigi, be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo, aukščiau nurodytų bylos įrodymų, kurie esminėse detalėse yra sutampantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes ir jais teismas abejoti neturi pagrindo, visuma patvirtina, kad kaltinamasis M. L. 2023 m. spalio 14 d. apie 10.54 val. (duomenys neskelbtini), kryptimi nuo (duomenys neskelbtini), vairuodamas motorinę transporto priemonę – automobilį „Peugeot 207“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 127 punkto reikalavimus tuo, kad vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0375, patikros sertifikato Nr. 1938303, jam nustatytas 1,81 promilės neblaivumas, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldęs transporto priemonės nuvažiavo nuo kelio sankasos į kairę, trenkėsi į pakelės medį, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo galinėje keleivio vietoje vaiko kėdutėje sėdėjusi mažametė M. L..

Šios aplinkybės duoda pagrindą išvadai, kad kaltinamasis jam inkriminuotą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Nusikaltimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis).

Neginčytina, kad M. L. nenumatė, jog dėl jo veikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (vidutinis girtumo laipsnis), pripažino, kad važiavo didesniu nei leistinas greičiu, todėl akivaizdu, kad jis galėjo numatyti, kad nesilaikant Kelių eismo taisyklių reikalavimų gali įvykti autoavarija. Vairuodamas transporto priemonę, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, M. L. nesuvaldė automobilio ir trenkėsi į medį, o to pasekmė buvo žmogaus žūtis. Kaltinamojo vairavimas pažeidžiant kelių eismo saugumo taisykles buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. M. L. kaltė reiškėsi nusikalstamu pasitikėjimu: jis suvokė, kad vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus ir kad viršija leistiną bei saugų greitį, taip keldamas didelę grėsmę eismo saugumui, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi išvengti padarinių. Pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus M. L. turėjo ir galėjo numatyti, kad dėl tokios jo veikos gali įvykti autoavarija – eismo įvykis, kurio metu, dalyvaujant važiuojančiai motorinei transporto priemonei, žuvo žmogus. Tokie M. L. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281 straipsnio 6 dalį.

Dėl bausmės

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad M. L. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą ir vieną neatsargų nusikaltimą, taip pat į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Anksčiau M. L. yra neteistas (1 t., b. l. 101–102), nebaustas administracine tvarka (1 t., b. l. 103). M. L. Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruotas (1 t., b. l. 98), pagal Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2024 m. sausio 25 d.–vasario 12 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, kad (duomenys neskelbtini). Šiuo metu tiriamasis M. L. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, duoti parodymus ikiteisminiame tyrime, stoti prieš teismą, atlikti bausmę. M. L. nereikalinga skirti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones (1 t., b. l. 164–167). M. L. šiuo metu gydosi nuo alkoholizmo (2 t., b. l. 24), vykdo individualią veiklą (2 t., b. l. 25).

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis, vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį – automobilį, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų nustatytus saugaus eismo kelyje reikalavimus ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus.

Skiriant bausmę taip pat atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę, nusikalstamų veikų pobūdį, padarymo aplinkybes, itin sunkias pasekmes. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam, kuris yra neteistas, nebaustas administracine tvarka, dabar teisiamas už dviejų nusikalstamų veikų, kurių viena yra neatsargi, padarymą, dirba, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalies ir 281 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Bausmės terminas nustatytinas mažesnis už sankcijoje numatytą vidurkį.

Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 281 straipsnio 6 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą paskirtos bausmės, esant idealiai veikų sutapčiai, BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 punkto pagrindu bendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamasis prisipažino kaltu ir gailisi nusikaltęs, pasižada daugiau nenusikalsti, jis teisiamas pirmą kartą, padarytas BK 281 straipsnio 6 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas prie neatsargių, taip pat jis nėra baustas administracine tvarka. M. L. pripažįsta žalingą alkoholio vartojimą, supranta savo alkoholio vartojimo problemą ir deda pastangas kovoti su ja, gydosi nuo alkoholizmo. Taip pat įvertintini jo socialiniai ryšiai, tai, kad jis rūpinasi sunkiai sergančia motina, dirba, o nukentėjusioji M. V., kaltinamojo sugyventinė, žuvusios dukros motina, prašo kaltinamojo griežtai nebausti, neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės, kad jis galėtų rūpintis savo tėvais. Šių aplinkybių pagrindu M. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas BK 75 straipsnio 2 dalies pagrindu atidėtinas, paskiriant M. L. įpareigojimą gydytis nuo alkoholizmo bei nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba registruotis užimtumo taryboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 3, 5, 7 punktai).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis M. L. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų –vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių neblaivumas, tai yra vidutinis girtumo laipsnis, bei sukėlė eismo įvykį, ko pasekoje žuvo jo mažametė duktė. Kaltinamasis padarė nesunkų ir neatsargų nusikaltimus, pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, dirba, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į M. L. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, į tai, jog jis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir sukėlė neatstatomus padarinius – žmogaus mirtį – sąlygojusį eismo įvykį, į jo nustatytą neblaivumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus bei užtikrinti visuomenės saugumą kelyje, sprendžia, kad kaltinamajam tikslinga skirti BK 67 straipsnio 3 dalyje, 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones terminui, kuris lygus vidurkiui – 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – priėmimo dienos – 2023 m. lapkričio 22 d. (1 t., b. l. 117–118).

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Nors BK 72 straipsnyje nurodyta, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Kaltinamasis BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas savo tėvo R. R. L. vardu registruotą automobilį „Peugeot 207“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 80). Nors kaltinamasis ir jo tėvas nurodė, kad automobiliu naudojosi tik M. L., tačiau nuosavybės perleidimas nėra įformintas. Tokiu būdu laikytina, kad automobilis priklauso trečiajam asmeniui ir nenustatyta, kad perleisdamas turtą kaltininkui, turto savininkas žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas nusikaltimui daryti (BK 72 straipsnio 4 dalis). Tokiu atveju įstatymų leidėjas nurodo, jog teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-262-489/2017).

Spręsdamas dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, teismas pažymi, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-119-976/2018).

Kaltinamasis teisiamas už tai, kad vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Peugeot 207“, variklis - 1.6HDI, gamybos metai 2006-2009, 2008 metų laidos, vidutinė kaina Lietuvoje yra 2 630 Eur su PVM (1 t., b. l. 79). Teismo manymu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, M. L. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė– konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos – 2 630 Eur išieškojimas bus proporcinga ir atitiks turto konfiskavimo tikslus.

Kaltinamajam M. L. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialios teisės sustabdymas, pradėjus bausmės vykdymą panaikintinos.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 straipsniais, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

M. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, 281 straipsnio 6 dalyje, ir:

už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirti 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo;

už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalyje, skirti 4 (ketverius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir M. L. skirti galutinę bausmę – 4 (ketverius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti 2 (dvejus) metus 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3, 5, 7 punktais paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant M. L. nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje; gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 7 punktu, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti M. L. naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. lapkričio 22 d.;

- konfiskuoti iš M. L. automobilio „Peugeot 207“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 630 Eur (du tūkstančius šešis šimtus trisdešimt eurų).

Konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą nuosprendžiui įsiteisėjus privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjus nurodytą sumą, mokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti teismo raštinės tarnautojui (kabinetas Nr. 120). Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertės, ji išieškoma priverstinai.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialios teisės sustabdymą pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.