- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-18
- Bylos Nr.
- ATP-469-319/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-09161-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rimas Švirinas
- Kategorijos
- 47.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs G. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015-03-16 nutarties jo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
administracinio teisės pažeidimo protokolas G. R. surašytas ir jis, Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės nutarimu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 1 dalį bei 134 straipsnio 1 dalį ir taikant ATPK 33 straipsnį, nubaustas galutine nuobauda – 173 eurų pinigine bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams už tai, kad, 2014-11-10 12.40 val., vairuodamas automobilį Mercedes Benz Sprinter 311 CDI valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su įrengtais saugos diržais jų neprisisegęs ir važiuodamas Siūlų gatve šviesoforo reguliuojamoje sankryžoje neduodamas kelio tiesiai važiuojančiam automobiliui pasuko į kairę (į Juozapavičiaus pr.). pastarojo automobilio vairuotojas buvo priverstas staigiai stabdyti, keisti važiavimo kryptį tikslu išvengti eismo įvykio. Tokiais savo veiksmais G. R. sukėlė pavojingą situaciją ir pažeidė Kelių eismo taisyklių 158, 5, 196 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2015-03-16 nutartimi G. R. skundas dėl šio nutarimo netenkintas. Teismas konstatavo, kad Institucija tinkamai įvertino bylos medžiagą ir teisingai nustatė, kad G. R. veiksmai atitinka ATPK 134 straipsnio 1 dalies ir 124² straipsnio 1 dalies numatytų pažeidimų dispozicijas.
Šalies argumentai
G. R. apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2015-03-16 nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti arba įvertinus jo padarytą pažeidimą pakeisti Institucijos 2014-12-10 nutarimo dalį ir perkvalifikuoti jo veiką iš ATPK 124² straipsnio 1 dalies į 124¹ straipsnio 3 dalį ir individualizuoti nuobaudas ir paskirti nuobaudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Nurodo, kad sutinka ir pripažino padaręs ATPK 134 straipsnio 1 dalyje pažeidimą, gailisi, prašo įvertinti tai kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tinkamai individualizuoti nuobaudą. Skunde teigia, kad nesutinka su jo veiksmų kvalifikavimu pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį, nes šis pažeidimas neatitinka faktinių aplinkybių. Teigia, kad per išsiblaškymą nepastebėjo iš priekio atvažiuojančio automobilio, jokių piktybiškų ar chuliganiškų veiksmų jis neatliko, mano, kad jo veika atitinka ATPK 124¹ straipsnio 3 dalį. Skunde apeliantas taip pat teigia, kad byla buvo tiriama visapusiškai ir objektyviai, nes vieno iš patrulių tarnybinis pranešimas buvo surašytas daug vėliau, ir jis pažodžiui atitinka pirmojo surašytą pranešimą, todėl kyla abejonių, ar jis tikrai buvo apklaustas ir patvirtino matytas aplinkybes, teismas policijos pareigūnų į posėdį nekvietė ir aplinkybių netikslino; jo nuomone, kelia abejonių ir įvykio schemos pridėjimas prie bylos daug vėliau, kurioje nurodytas automobilis, kurio nepraleido apeliantas, nes mažai tikėtina, kad policijos pareigūnai po tam tikro laiko galėjo atsiminti nepraleisto automobilio modelį. Neišsiaiškinus šių neatitikimų, negali būti priimtas teisingas sprendimas, todėl byla turi būti grąžinta apylinkės teisme, kad būtų iškviesti ir apklausti liudytojai ir tik tuomet padarytos teisingos išvados.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į G. R. apeliacinio skundo Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba prašo netenkinti kaip nepagrįsto ir palikti galioti teismo nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
G. R. apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliaciniu skundu ginčijama pažeidėjo veiksmų pagal ATPK 124 straipsnio 1 dalį kvalifikavimas ir keliamas nuobaudos individualizavimo klausimas. Aukštesnysis teismas patikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).
Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismas pažymi, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris turi būti pagrįstas įrodymais, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, taip pat vadovaujamasi teisingumo ir protingumo kriterijais. Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir teismas negali teikti pirmenybės atitinkamiems įrodymams.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų nepažeidė, išsamiai, visapusiškai ir nešališkai išnagrinėjo reikšmingas bylai teisingai išspręsti aplinkybes bei išsamiai įvertino surinktus įrodymus, jų visumą. Teismo išvados pagrįstos bylos medžiaga, išsamia surinktų įrodymų analize ir yra motyvuotos.
ATPK 124² straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant KET pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat KET pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, – užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių
Apeliantas savo kaltę dėl jo veiksmų kvalifikavimo pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį ginčija, teigdamas, jog jo vairavimas nebuvo piktybinis ir chuliganiškas, o jis tik dėl išsiblaškymo nepastebėjo iš priešais atvažiojančio automobilio ir todėl jo nepraleido, todėl tokie jo veiksmai atitinka ATPK 124¹ straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo požymius.
Aukštesnysis teismas, įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą: rašytinę medžiagą, liudytojų parodymus, su tokiais G. R. teiginiais nesutinka ir konstatuoja, jog byloje surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę padarius ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.
Byloje surinkti duomenys visiškai patvirtina, kad būtent dėl apelianto veiksmų – KET 161 punkto, įtvirtinančio, jog sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostas. Sukdamas į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems bet kurią važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostą pažeidimo – kilo pavojinga situacija, privertusi kitą eismo dalyvį, t. y. tiesiai atvažiuojančiam automobiliui staigiai pakeisti eismo kryptį. Taigi, būtent G. R. veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su kilusiomis, ATPK 124² straipsnio 1 dalies dispozicijoje įvardytomis, pasekmėmis. Asmuo, naudojantis padidinto pavojaus šaltinį - transporto priemonę, privalo laikytis nustatytų kelių eismo taisyklių, kurių bendruosiuose nuostatuose nurodyta, kad „Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (KET 4 p.), eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis“ ( KET 5 p.). Taigi, G. R., vairuodamas automobilį ir besiruošdamas sankryžoje sukti į kairę pusę, privalėjo įsitikinti, kad daryti šį manevrą jam nėra jokių kliūčių. Tai, kad, kaip nurodė pats apeliantas, jis per išsiblaškymą nepastebėjo atvažiuojančio automobilio, nepanaikina jo atsakomybės ir neduoda pagrindo jo veiksmus kvalifikuoti kitaip nei pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad byloje nenustačius, jog G. R. tokius veiksmus atliko piktybiškai, tokios aplinkybės ir nebuvo pripažintos byloje ir todėl jo veika nekvalifikuota pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį, kuri numato atsakomybę už chuliganišką vairavimą. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, ATPK 124 ¹ straipsnio 3 dalies dispozicija, neatitinka šioje byloje nustatytų faktinių bylos aplinkybių, todėl pareiškėjo veiksmai negali būti perkvalifikuojami.
Aukštesnysis teismas nesutinka su skundo argumentu, kad byla buvo tiriama neobjektyviai ir teismas iškilusius neaiškumus turėjo išspręsti kviesdamas liudytojus ir teismo posėdį. Kaip jau minėta aukščiau, įvertinus surinktą medžiagą, nėra pagrindo išvadai, kad konstatuoti pažeidimai neįrodyti, kad duomenys byloje nepatikimi.
Nagrinėjamoje byloje nebuvo jokio pagrindo nesiremti policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais. Tai, kad vieno iš įvykį fiksavusių patrulių tarnybinis pranešimas surašytas vėliau, neduoda pagrindo jį laikyti nepatikimu įrodymu. Skundo argumentas, kad abiejų patrulių tarnybiniai pranešimai yra tokie patys, kas kelia abejonių dėl jų patikimumo, neatitinka faktinių aplinkybių, nes iš tiesų policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai nėra identiški. Pažymėtina, kad tarnybiniuose pranešimuose išdėstytos įvykio aplinkybės nustatytos betarpiškai teisės pažeidimą stebėjusių policijos pareigūnų, todėl visiškai logiška, kad jie labai panašiai nurodė šias aplinkybes.
Pats apeliantas pripažino, kad iš tiesų jis nepraleido iš priešais atvažiuojančios automobilio, nes jo nepastebėjo, taigi dėl paties pažeidimo fakto ginčo nekyla, todėl aukštesniojo teismo vertinimu, jokio neaiškumo ar neobjektyvumo nerodo ir ta skunde nurodyta aplinkybė, jog autoįvykio schema buvo sudaryta vėliau nei surašytas pirmasis tarnybinis pranešimas ir, kad tik joje buvo nurodytas automobilio, kurio pažeidėjas nepraleido, modelis. Taigi, visi byloje surinkti duomenys yra objektyvūs, neprieštaringi, o pareigūnai betarpiškai, eidami tarnybines pareigas, stebėjo kaip pareiškėjas vairuoja automobilį, be to, nebuvo nustatytas joks jų suinteresuotumas bylos baigtimi, todėl nėra jokio pagrindo laikyti, kad ne visi tyrimo veiksmai atlikit ir bylas turi būti grąžinta atgal teismui papildomai tirti.
Dėl nuobaudos apeliantas taip pat neteisingai nurodo, jog ji nebuvo individualizuota, neįvertinos visos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracinės nuobaudos G. R. paskirtos įvertinus visas nuobaudos skyrimui svarbias aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas pažeidimus padarė, nepraėjus metams po ankstesnio jo padaryto KET pažeidimo, kas sunkina jo atsakomybę (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), be to, praeityje jis ne kartą baustas už KET pažeidimus, teisės pažeidimų metu turėjo galiojančių nuobaudų (b. l. 10-13), kas vertintina kaip apeliantą neigiamai charakterizuojantys duomenys. Tai, kad jis prisipažino dėl pažeidimų ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę lengvina ( ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Įvertinus šias aplinkybes, t.y., esant vienai atsakomybę lengvinančiai ir vienai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, laikytina, kad G. R. už abu teisės pažeidimus paskirtos administracinės baudos, artimos sankcijos vidurkiui, nelaikytinos per griežtomis. Pažeidėjui nutarimu paskirta minimalaus termino sankcijoje numatyta privaloma nuobauda - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Byloje nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, jų nei Institucijai, nei teismams su skundais nepateikė ir pats apeliantas, dėl kurių būtų galima jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir šios nuobaudos apskritai neskirti. Paskirtos nuobaudos atitinka padarytų pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, atitinka ir ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, jos subendrintos tinkamai, vadovaujantis įstatymu.
Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, teisėjas
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo 2015-03-16 nutartį nepakeistą ir G. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.