- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-22
- Bylos Nr.
- ATP-130-72/2012
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Tomas Zdanavičius
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Vitalija Ragauskienė Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-130-72/2012
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
2012 m. kovo 22 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Tomas Zdanavičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. T. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas R. S. 2012 m. sausio 5 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 53P-1349470-12 V. T.. Pažeidimo esme nurodė tai, kad V. T. 2012 m. sausio 5 d., 11 val. 26 min., parduotuvėje „M.“, esančioje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., pavogė penkis vienetus šokolado „Karūna“ už 15,95 Lt. Atsakomybė už tai numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 str. (b. l. 3).
Išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja 2012 m. sausio 24 d. nutarimu V. T. už pažeidimo, numatyto ATPK 50 str., padarymą skyrė administracinę nuobaudą – 300 Lt baudą (b. l. 8). Teismas nustatė, kad V. T. 2012 m. sausio 5 d., 11 val. 26 min., parduotuvėje „M.“, esančioje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., pavogė penkis vienetus šokolado „Karūna“ už 15,95 Lt, taip padarė pažeidimą, numatytą ATPK 50 str. Teismas nutarime nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo V. T. kaltė, padarius šį administracinės teisės pažeidimą, įrodyta byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 53P-1349470-12, prekybos centro „M.“ apsaugos darbuotojos pareiškimu, pažyma apie asmens baustumą. Skirdamas administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui teismas atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – V. T. kaltu prisipažino ir dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, kad nebaustas administracine tvarka. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b. l. 13) V. T. prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. nutarimą ir išspręsti klausimą iš esmės, nes jis niekada nevogė ir nesiekė užvaldyti svetimą turtą. Nurodo, kad yra nepagrįstai pripažintas kaltu padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 50 str. Pažymi, kad tikslo, sumanymo nepastebimai išnešti iš parduotuvės šokolado neturėjo. Pateikdamas kasininkei krepšį su produktais paprasčiausiai pamiršo apie į rankinę įdėtas 5 šokolado plyteles. Kai jis nesumokėjęs už šokoladą praėjo kasas, apsaugos darbuotojai nusprendė, kad jis yra vagis. Policijos pareigūnams paaiškino, kad 5 šokolado plyteles jis išnešė už kasos ne todėl, kad norėjo jas pavogti, o todėl, kad įsidėjęs jas į rankinę (o rankinė buvo maisto produktų krepšyje kartu su maisto produktais), apie jas pamiršo. Policijos pareigūnams pripažino, kad dėl šio įvykio gailisi, t. y. dėl nesusipratimo, dėl to, kad pamiršęs apie į rankinę įdėtas 5 šokolado plyteles praėjo kasas, tačiau nepripažino, kad gailisi dėl tariamos vagystės, nes, jo supratimu, jis nevogė ir nėra vagis. Jei būtų vagis, būtų turėjęs tikslą ir sumanymą nepastebimai pagrobti svetimą turtą. Nesupranta, kodėl Anykščių rajono apylinkės teismas nutarime konstatavo, kad jis pripažino padaręs administracinės teisės pažeidimą. Jis policijos pareigūnų pateiktame dokumente tik pasirašė, kad gailisi, tačiau paaiškino policijos pareigūnams ir apsaugos darbuotojams, kad tikslo vogti neturėjo, o gailėjosi dėl įvykusio nesusipratimo. Mano, kad Anykščių rajono apylinkės teismas, perskaitęs paaiškinime žodį „gailiuosi“, nesigilindamas į gilesnę teksto analizę, nusprendė, kad jis yra kaltas, t. y. interpretavo jo apgailestavimą dėl įvykusio nesusipratimo kaip gailestį dėl padarytos vagystės, nors teismas turėjo perskaityti ir įvertinti jo viso paaiškinimo turinį, kuriame nurodė įvykių aplinkybes. Jeigu teismas būtų įvertinęs jo paaiškinimą, tuomet, mano, teismas būtų konstatavęs, kad pažeidimo sudėties nėra. Abejoja, ar teismas, priimdamas nutarimą, kaip jo tariamo padaryto pažeidimo įrodymus, pagrįstai įvardijo – ATPK protokolą, prekybos centro „M.“ apsaugos darbuotojo paaiškinimus, pažymą apie baustumą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariatas prašo Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. nutarimą palikti nepakeistą. Mano, kad V. T. padaryto administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta objektyviai ir visapusiškai, jam paskirta nuobauda yra teisinga ir pagrįsta.
Tenkinama dalis apeliacinio skundo.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu V. T. pripažintas kaltu dėl ATPK 50 str. numatyto pažeidimo padarymo. ATPK 50 str. įtvirtinta, jog smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, užtraukia baudą nuo 300 iki 700 litų arba administracinį areštą nuo 10 iki 30 parų.
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Pažymėtina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgęs į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nevisiškai išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus. Pabrėžtina, jog pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad V. T. kaltę patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Tačiau surašant protokolą V. T. nurodė, kad jis šokoladus įsidėjo į rankinę, priėjęs prie kasos tiesiog pamiršo apie juos, o praėjus kasas buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų (b. l. 3), t. y. jis iš esmės neigia pažeidimą padaręs tyčia, nors pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog V. T. pripažino pažeidimą ir tokį jo prisipažinimą laikė jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad svetimo turto pagrobimas gali būti padarytas tik tyčia, tad šio subjektyviojo administracinio teisės pažeidimo sudėties elemento konstatavimas yra būtinas, siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal minėtą ATPK 50 str. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N62-507/2010, N62-2799/2010). Matyti, kad pirmosios instancijos teismas apelianto kaltės formos netyrė ir nevertino, o byloje nėra duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų, jog V. T. veika pasireiškė kaip tyčinis svetimo turto pagrobimas. Pažymėtina, kad renkant medžiagą, o taip pat teisme nebuvo apklausti V. T. sulaikę parduotuvės „M.“ apsaugos darbuotojai N. K. ir R. S., o byloje esantys rašytiniai dokumentai patvirtina tik asmens sulaikymo su prekėmis faktą, tačiau neatskleidžia jokių įvykio aplinkybių. Teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ir neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nerinko galimų papildomų įrodymų. Be to, byla yra išnagrinėta V. T. nedalyvaujant, nors, pagal ATPK 272 str. nuostatas, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 50 str., bylas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime ir nurodė, kad bylą nagrinėja V. T. nedalyvaujant jo paties prašymu, tačiau teismui pateiktoje medžiagoje nėra V. T. prašymo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Atsižvelgęs į nurodytus argumentus, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nesurinko ir neištyrė byloje visų galimų įrodymų, kad būtų nustatytos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, ir kad nekiltų jokių pagrįstų abejonių dėl asmens kaltumo tam tikro pažeidimo padarymu. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu teisėjas
nutaria:
Tenkinti dalį V. T. apeliacinio skundo.
Panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis neskundžiama.