Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-10-31 · Administracinė byla Nr. I-5220-484/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-10-31
Bylos Nr.
I-5220-484/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03108-2017-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Ina Kirkutienė
Pareiškėjas
D. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-5220-484/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03108-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2, 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. K. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1), kuriame prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Tarnyba), po 50 Eur už kiekvieną jo konvojavimą neturtinei žalai atlyginti.

Nurodo, kad nuo 2017 m. vasario 2 d. yra suimtas. Nuo suėmimo pradžios daug kartų (tikslaus skaičiaus nurodyti negali) buvo konvojuojamas į skirtingas kardomojo kalinimo įstaigas. Anot pareiškėjo, konvojaus automobiliuose neveikė vėdinimo sistema, nebuvo tinkamo apšvietimo, apsaugos priemonių avarijos atveju – saugos diržų, oro pagalvių, kurios privalomos kiekvienoje transporto priemonėje. Automobiliai neatitiko standartų, buvo netinkami keleiviams vežti. Konvojavimo metu neturėjo privatumo. Automobiliuose vienam asmeniui tenkantis 1,3 kv. m. plotas nebuvo pakankamas, nes konvojuojamasis buvo vežamas su visais jo daiktais. Automobilio bagažo talpykla konvojuojamųjų daiktams sudėti nebuvo pakankamo dydžio. Dėl vietos trūkumo automobilyje tarp nuteistųjų ir suimtųjų kildavo konfliktai.

Pareiškėjas vertina tokias konvojavimo sąlygas kaip nepriimtinas ir prilygina jas nežmoniškoms sąlygoms. Teigia, kad konvojavimo metu dėl netinkamų sąlygų patyrė gilius dvasinius išgyvenimus, kurie pasireiškė nerimu, emocine depresija, pažeminimu, stresu, nugaros skausmais, oro ir vietos trūkumu ir kitais nepatogumais. Dėl to yra sutrikęs jo miegas, jaučia nuolatinę depresiją, nugaros ir sąnarių skausmus.

Atsiliepimas

Tarnyba, kuri atstovauja Lietuvos valstybei, pateiktame atsiliepime (b. l. 6-10) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Nurodo, kad nuo 2017 m. vasario 2 d. iki 2017 m. rugsėjo 12 d. laikotarpiu pareiškėją konvojavo 15 kartų planinio konvojaus maršrutais (duomenys neskelbtini). Atsakovo atstovas teigia, kad Tarnyba asmenis konvojuoja specialiaisiais automobiliais ir specialiaisiais autobusais, kuriuose yra pagal nustatytus reikalavimus įrengtos kameros, vėdinimo sistemos, atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. Asmenų konvojavimas vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – ir Konvojavimo taisyklės). Visas Viešojo saugumo tarnybos specialiosios paskirties transportas yra patikrintas Nacionalinės visuomenės sveikatos laboratorijos, kuri nenustatė jokių pažeidimų. Atsakovo atstovas teigia, kad besąlygiškai užtikrina, kad specialiuoju transportu vyktų tik leidžiamas asmenų skaičius, esant reikalui skiriamas papildomas transportas. Teisės aktai nenumato konvojuojamųjų asmenų daiktų pervežimo. Sėdimos vietos bei kameros techniškai įrengtos pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus. Visos specialiosios transporto priemonės skirtos konvojuojamiesiems pervežti, registruotos teisės aktų nustatyta tvarka, atitinka techninius reikalavimus, o saugos diržus numato ir įrengia gamintojas. Konvojuotojui draudžiama palikti konvojuojamuosius be konvojaus apsaugos. Tvirtina, kad Tarnybos pareigūnai, vykdydami teisės aktų reikalavimus, nesiekė žeminti pareiškėjo žmogiškąjį orumą. Pareiškėjas Konvojavimo taisyklių nustatyta tvarka nesiskundė dėl galimai neteisėto pareigūnų elgesio, duomenų apie tai nėra.

Tarnyba atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nenurodė konkrečiai, kada ir kokius galimai neteisėtus veiksmus (neveikimą) patyrė savo atžvilgiu, skunde pateikė tik abstrakčius teiginius dėl konvojavimo ir konvojavimo sąlygų, galimus pažeminimus ir nepatogumus, pagrįsdamas juos subjektyvia savo nuomone ir emocijomis, įvardindamas tai kaip faktinę ir teisinę visumą. Pareiškėjas skunde nenurodė detalizuotų konvojavimo aplinkybių ir nepagrindė jų įrodymais. Taigi, Tarnyba mano, kad pareiškėjas nepagrindė valstybės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, o prašoma atlyginti neturtinė žala prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas nurodo patyręs dėl netinkamų konvojavimo sąlygų specialiaisiais automobiliais nuo 2017 m. vasario 2 d. iki 2017 m. rugsėjo 12 d., atlyginimo.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos.

Konvojuojamųjų suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigūnų veiklą reglamentuoja Konvojavimo taisyklės. Pagal Konvojavimo taisykles konvojavimas gali būti vykdomas specialiuoju ar kitokiu transportu. Šiuo atveju pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiaisiais automobiliais. Konvojuojamieji vežami specialiuoju transportu laikantis atitinkamų izoliavimo reikalavimų (103 punktas); specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų (109 punktas); bendrą pristatytų į Kalėjimų departamentui pavaldžią įstaigą ar teritorinės policijos įstaigos areštinę konvojuojamųjų skaičių konvojaus viršininkas įrašo į konvojaus kelionės žiniaraštį, o pristatytų konvojuojamųjų pavardes ir kitus duomenis surašo į konvojuojamųjų apskaitos žurnalą ir kt.

Pagal atsakovo atstovo pateiktus duomenis (b. l. 6-10, 11-55) pareiškėjas ginčo laikotarpiu planiniu konvojumi maršrutais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo konvojuojamas šiomis dienomis: 2014 m. vasario 6 d., 2017 m. vasario 20 d., 2017 m. kovo 20 d., 2017 m. kovo 23 d., 2017 m. balandžio 4 d., 2017 m. balandžio 10 d., 2017 m. balandžio 18 d., 2017 m. balandžio 24 d., 2017 m. balandžio 27 d., 2017 m. gegužės 2 d., 2017 m. gegužės 4 d., 2017 m. birželio 19 d., 2017 m. birželio 22 d., 2017 m. liepos 10 d. 2017 m. rugsėjo 8 d. Pareiškėjas buvo vežamas automobiliais: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (14 keleivių sėdimų vietų), (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (23 sėdimos vietos), (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (23 sėdimos vietos), (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (13 sėdimų vietų), (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų), (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (14 keleivių sėdimų vietų), (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (24 sėdimos vietos), (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (24 sėdimos vietos) (b. l. 11, 14, 17, 20, 23, 26, 29, 32, 35, 38, 41, 44, 47, 50, 53, ).

Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato vienam konvojuojamam asmeniui tenkančio minimalaus ploto. Pareiškėjas nurodo, kad konvojavimo metu buvo per mažai vietos. Tačiau byloje esantys įrodymai paneigia pareiškėjo teiginius dėl vietos trūkumo konvojavimo metu. Atsakovo atstovo pateikti konvojuojamųjų sąrašai, duomenys apie automobilių vietų skaičių patvirtina, jog automobiliuose konvojuojamųjų asmenų skaičius nebuvo didesnis, nei nustatyta sėdimų vietų. Konvojuojamų asmenų skaičius transporto priemonėse nuolat kito, t. y., vieni buvo tam tikruose pasikeitimo ar paskirties punktuose perduodami, kiti – paimami į konvojų iš atsakingų įstaigų.

Teismas pažymi, kad Konvojavimo taisyklės nenustato pareigos konvojaus metu transportuoti neribotą kiekį konvojuojamųjų asmenų bagažo, atsakovo atstovas atsakingas pirmiausia už asmenų, o ne jų daiktų konvojavimą. Tačiau, kita vertus, iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovo atstovo turimame specialiajame transporte vietos bagažui buvo pakankamai atsižvelgiant į kamerų plotą, galimybę susidėti bagažą po kamerose įrengtais suolais bei į bendrą su pareiškėju konvojuotų asmenų skaičių, pvz., automobiliuose (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo po 23 sėdimas vietas, o maksimalus kartu su pareiškėju konvojuotų asmenų skaičius svyravo nuo 2 iki 23.

Pareiškėjas teigia, kad automobiliai, kuriais jis buvo konvojuojamas, nėra pritaikyti keleiviams vežti, juose nėra saugos diržų, kitų apsaugos nuo avarijos priemonių. Pateikti į bylą minėtų transporto priemonių registracijos liudijimai (b. l. 57, 66, 68, 70, 77, 79, 81, 83) įrodo, kad jų kategorija, klasė: M3-CA-SG, M3-CA-CA, M2-CWK, N2-BAM-SG. Pagal Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimų, patvirtintų Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 2B-479 (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. sausio 1 d.), 8.2, 8.3, 9, 15.6.3, 16.14, 18.7 punktus, tokios transporto priemonės yra: transporto priemonės keleiviams vežti (M2, M3), kitos specialiosios paskirties transporto priemonės, žmonėms vežti pritaikyti sunkvežimiai (SG, BAM). Todėl teismas konstatuoja, kad atsakovo atstovas turėjo teisę konvojavimui naudoti minėtus specialiuosius automobilius, kadangi jie yra pritaikyti žmonėms vežti.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininkas 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 patvirtino Techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus (toliau – Techniniai reikalavimai). Techninių reikalavimų 1 punkte numatyta, kad šiuo teisės aktu yra nustatomi reikalavimai, kuriuos turi atitikti Lietuvos Respublikos kelių eisme dalyvaujančios ir privalomajai techninei apžiūrai teikiamos motorinės transporto priemonės. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad būtent šis teisės aktas taikytinas ginčo teisiniam santykiui (dėl saugos diržų). Techninių reikalavimų 1 priedas numato motorinių transporto priemonių bendruosius reikalavimus. Techninių reikalavimų 1 priedas numato motorinių transporto priemonių bendruosius reikalavimus. Šio priedo 7.1 punkte numatyta, kad M, N kategorijų motorinėse transporto priemonėse, nepažeidžiant originalios transporto priemonės konstrukcijos, turi būti įrengti saugos diržai. Kaip minėta, transporto priemonės su kuriomis buvo vykdomas konvojavimas ginčo laikotarpiu, yra M ir N tipo (M2, N2). Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (2016 m. lapkričio 2 d. nutarimo Nr. 26198 redakcija, toliau – KET), 232 punkte taip pat nustatyta, kad kiekviena eisme dalyvaujanti transporto priemonė, kurios konstrukcijoje numatyti saugos diržai (yra jų tvirtinimo vietos), turi būti su saugos diržais. KET 223 punkte numatyta, kad eisme dalyvaujanti transporto priemonė turi atitikti nustatytuosius techninius reikalavimus, kurie taikomi Lietuvos Respublikoje atliekant privalomąją techninę apžiūrą. Techninės apžiūros metu, vertinant transporto priemonės techninę būklę, be kita ko, vertinama ir tai, ar yra įrengti privalomi saugos diržai (Techninių reikalavimų 2 priedo 7.1.2 punktas). Tuo atveju, jeigu nėra įrengti saugos diržai, kai jie yra būtini, techninę būklę vertinantis asmuo pažymi, kad tai yra didelis trūkumas (DT). Pagal Techninių reikalavimų 16 punktą, vertinimo kriterijus „Didelis trūkumas“ reiškia, kad transporto priemonei yra nustatytas įrengimo, būklės ir (ar) kitų techninių savybių neatitikimas dėl kurio gali kilti (kyla) pavojus eismo saugumui, žmonių sveikatai, aplinkai arba kiti esminiai trūkumai. Pašalinus nustatytus esminius trūkumus, transporto priemonę privaloma pateikti pakartotinei techninei apžiūrai (Techninių reikalavimų 17 punktas).

Konvojavimo taisyklių 146 punkte, nustatančiame specialiojo automobilio, autobuso reikalavimus, be kita ko, nustatyta, kad turi būti veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai). Iš Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos ventiliacijos efektyvumo ir dirbtinio apšvietimo tyrimo protokolų (b. l. 59, 60-61, 62-64, 72-73, 74-76, 85-88) matyti, kad minėtuose konvojavimo automobiliuose įrengta pritekamoji ventiliacija, apšvieta atitinka nustatytus reikalavimus.

Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ išduotos techninės apžiūros rezultatų kortelės (b. l. 58, 67, 69, 71, 78, 80, 82, 84), automobilių registracijos liudijimai (b. l. 57, 66, 68, 70, 77, 79, 81, 83) patvirtina, kad konvojavimo automobiliai atitinka tokios rūšies transportui nustatytus techninius reikalavimus. Taigi, šie duomenys patvirtina konvojavimo automobilių tinkamumą ir saugumą, todėl teismas atmeta pareiškėjo teiginius dėl netinkamo apšvietimo, apsaugos priemonių (saugos diržų ir kt.) neįrengimo kaip abstrakčius ir neįrodytus. Teismas pripažįsta, kad konvojavimas techniškai tvarkingu ir patikrintu specialiuoju transportu negalėjo pareiškėjui sukelti neigiamų pasekmių.

Konvojavimo taisyklių 137 punkte numatyta, kad konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Esant atvejui, jei pareiškėjo konvojavimo metu specialiojo automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vėdinimo ir šildymo sistemos neveikė arba būdavo neįjungiamos, pareiškėjas turėjo galimybę dėl šių aplinkybių nustatyta tvarka pareikšti skundą. Konvojaus žurnalų, kelionės žiniaraščių įrašai (b. l. 11-55) patvirtina, kad įvykiai, atsitikę konvojaus metu, buvo fiksuojami, pažymima, ar konvojuojami asmenys turi nusiskundimų. Esant galimiems pareiškėjo teisių pažeidimams pareiškėjas turėjo teisę juos išreikšti. Šiuo atveju jokių įrašų nei apie pareiškėjo nusiskundimus, nei pareiškėjo skundų dėl pareigūnų veiksmų atsakovo atstovo vadovybei ar kontroliuojančioms institucijoms į bylą nepateikta. Todėl teismas pareiškėjo teiginius šiuo aspektu laiko neįrodytais.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A14-225/2007, A575-662/11). LVAT bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.). Iš to seka, jog pareiškėjas, paduodamas skundą, teismui turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė aplinkybių, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu. Deklaratyvaus pobūdžio pareiškėjo argumentai nagrinėjamu atveju nepaneigia atsakovo atstovo į bylą pateiktų įrodymų dėl automobilių atitikimo techniniams reikalavimams, konvojaus pareigūnų veiklos atitikimo Konvojavimo taisyklėse nustatytoms nuostatoms.

Ištyrus byloje nustatytas faktines aplinkybes, skundo bei atsiliepimo į skundą argumentus, nenustatyta Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų neteisėtų veiksmų pareiškėjo konvojavimo metu laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 2 d. iki 2017 m. rugsėjo 12 d. Nenustačius būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo D. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant prašymą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Ina Kirkutienė