Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Kristina Imbrasienė, sekretoriaujant Agnei Juškaitei, dalyvaujant ieškovui F. K., atsakovo A. K. atstovei advokatei Rasai Užkuraitienei, trečiajam asmeniui R. K., nedalyvaujant atsakovui A. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo F. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo R. K., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl išlaikymo būtinumo ir išlaikymo dydžio.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 str. 1 d., 3.156 str.). Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Pagal bendrąjį principą, tėvų teisės ir pareigos vaikams, taip pat ir pareiga materialiai išlaikyti vaiką, baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės (CK 3.160 str. 1 d.). Pripažįstama, kad sulaukęs pilnametystės, t. y. nuo aštuoniolikos metų amžiaus, darbingas asmuo privalo pats rūpintis savo išlaikymu, dirbti ar rasti kitą pajamų šaltinį, kad galėtų savarankiškai tenkinti savo poreikius. Tačiau įstatyme yra nustatytos ir išimtys, kai tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus išlieka net ir tais atvejais, kai vaikui sukanka aštuoniolika metų. Vadovaujantis CK 3.192¹ straipsnio 1 dalimi, tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tokia tėvų pareiga kildinta ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas spręsdamas dėl CK 3.194 straipsnio 3 dalies, tuo metu reguliavusios išlaikymo priteisimą pilnamečiam vaikui, konstitucingumo 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Tame pačiame nutarime Konstitucinis Teismas pateikė skirtingą pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, ir pilnamečiams vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, vertinimą. Kai sprendžiama dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Teismas pabrėžė, kad tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi. Tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios). Įstatymų leidėjui apsisprendus įstatymu įtvirtinti tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, kai jie mokosi aukštosiose mokyklose, negalima paneigti kurių nors Konstitucijos ginamų ir saugomų tėvų teisių (inter alia nuosavybės teisės) bei teisėtų interesų, kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-11/2011). Kai sprendžiama dėl išlaikymo pilnamečiam moksleiviui, siekiančiam vidurinio išsilavinimo, priteisimo ir taikant CK 3.4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus teisės principus, itin reikšminga jau pirmiau nurodyta konstituciškai pagrįsta nuostata, Konstitucinio Teismo apibrėžta formuluote: „atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu“ (Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-7-204/2009). Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu vaikas mokosi vidurinėje mokykloje ir jam tuo tikslu yra reikalinga parama. Vidurinės mokyklos moksleivis, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, tačiau negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, privalomai lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalės ateityje siekti aukštesnio išsilavinimo(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2007). Tai reiškia, kad būtent tuo tikslu, jog būtų užtikrinta moksleiviui įstatymuose suteikta teisė turėti pakankamai laiko siekti išsilavinimo pagal jo poreikius ir galimybes, valstybė įtvirtintu reguliavimu siekia padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, todėl abu tėvai privalo taip pat padėti moksleiviui ir(ar) studentui įgyvendinti šią teisę, labiau atsižvelgiant į aplinkybę, kad pilnametis vaikas dar neįgijo iš esmės šiuolaikinėje valstybėje būtino ir pagrindinio išsilavinimo, kuris vėliau taptų pamatu siekiant aukštesnio išsilavinimo ar profesijos.

Vidurinio ugdymo, kurio paskirtis padėti asmeniui įgyti bendrąjį dalykinį, sociokultūrinį, technologinį raštingumą, dorinę, tautinę ir pilietinę brandą, profesinės kompetencijos pradmenis ir (ar) kvalifikaciją, programą vykdo gimnazijos, vidurinės, profesinės ir kitos mokyklos (Švietimo įstatymo 11 straipsnis).

Išlaikymo pilnamečiam vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui dydis turi būti proporcingas pilnamečio moksleivio poreikiui bei tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas viduriniam išsilavinimui įgyti. Pažymėtina, kad pilnamečio moksleivio išlaikymas, kuriuo užtikrinamos būtinos sąlygos viduriniam išsilavinimui įgyti, negali būti suprastas siaurai, tik kaip garantijų pažangumui pasiekti suteikimas. Toks išlaikymas apima platų būtinų sąlygų išsilavinimui gauti spektrą.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo pilnamečiam vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui, negalima nepaisyti tėvų galimybių, jų pareigų kitiems asmenims (inter alia nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams, išlaikytiniams). Dėl tokios įstatymo nustatytos tėvų pareigos vykdymo negali būti sukurta tokia situacija, kad iš esmės pablogėtų tėvų ar kitų asmenų padėtis ar dėl to tėvai, nepadarydami esminės žalos savo ar kitų asmenų teisėms, apskritai negalėtų šios pareigos vykdyti. Pabrėžtina, kad teisingumo ir protingumo šeimos teisiniuose santykiuose principus pažeistų išlaikymo pilnamečiam moksleiviui priteisimas iš tėvų, kuriems patiems reikia paramos, globos ir pan. Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, todėl apie tai teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko poreikius, turimą turtą ir pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2011).

Taigi pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką išlaikymas iš tėvų pilnamečiam vidurinėje mokykloje besimokančiam ir ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas kai yra visuma įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje, vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovas yra pilnametis, ne vyresnis nei 24 metų, šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini). Mokymo programą turėtų baigti 2016 m. birželio 30 d. (122, 143 b. l.). Todėl ieškovas pirmąją sąlygą su kuria siejamas išlaikymo priteisimas pilnamečiam vaikui, yra įvykdęs, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ieškinio padavimo metu, t. y. 2014 m. rugsėjo 2 d., ieškovas niekur nesimokė. O tai reiškia, jog ieškovas 2014 m. rugsėjo 2 d. kreipėsi į teismą dėl išlaikymo priteisimo neturėdamas tam teisinio pagrindo. Tokią teisę jis įgijo tik nuo 2014 m. rugsėjo 22 d., kuomet pradėjo mokytis (duomenys neskelbtini) Todėl sutiktina su atsakovo ir jo atstovės advokatės argumentais, kad ieškovas kreipdamasis į teismą buvo nesąžiningas, melagingai nurodė, kad mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, nors tuo metu joje jau nesimokė. Iš tiesų ieškovas kreipdamasis į teismą nurodė, kad mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje ir pateikė teismui tai patvirtinančią (duomenys neskelbtini) gimnazijos 2014 m. balandžio 24 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (9 b. l.). Ieškiniui priimti ir bylai iškelti šių duomenų pakako. Teismas ieškinio priėmimo stadijoje neturėjo galimybių nustatyti, jog situacija iš esmės yra pasikeitusi ir ieškovo pateikti duomenys jau neatitinka tikrovės. Vėlesnė atsakovo atstovės advokatės pateikta (duomenys neskelbtini) gimnazijos pažyma (2014 m. rugsėjo 19 d. Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtina, kad ieškovas šioje mokykloje mokėsi iki 2014 m. rugpjūčio 25 d. (76 b. l.).

Antroji sąlyga su kuria siejamas išlaikymo priteisimas pilnamečiam vaikui – vaiko sąžiningas ir pažangus mokymasis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pažangiu mokymusi vidurinėje mokykloje (CK 3.192¹ str. 1 d.) laikytinas mokinio perkėlimas į aukštesnę klasę turint patenkinamus metinius įvertinimus ar leidimas laikyti brandos egzaminus ir jų išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Nuo pilnametystės dienos ((duomenys neskelbtini).) iki 2014 m. rugpjūčio 25 d. ieškovas mokėsi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje 3E klasėje (kas atitinka vidurinės mokyklos 11 klasę). Nors nuo 2014 m. sausio 1 d. ieškovas praleido 218 pamokų, tačiau gimnazijos 3 klasę (11 klasę) baigė teigiamais pažymiais (jo mokymosi pažymių vidurkis 5,78), o tai reiškia, kad jis buvo perkeltas į aukštesnę klasę (9, 76, 119 b. l.). Kaip jau minėta, iš (duomenys neskelbtini) gimnazijos ieškovas išvyko 2014 m. rugpjūčio 25 d. Išvykdamas iš mokymosi įstaigos nurodė, kad mokytis gimnazijoje sunku, o be to, jis norėtų greičiau įgyti profesiją ir būti savarankiškas, nes vienai mamai sunku išlaikyti šeimą (119 b. l.). Nuo 2014 m. rugsėjo 22 d. jis pradėjo mokytis (duomenys neskelbtini). Ieškovas buvo priimtas į SVDv4 gr. (duomenys neskelbtini) pirmą kursą. Kadangi ieškovas buvo baigęs trečią klasę (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, todėl 2014 m. spalio 30 d. direktorės įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo perkeltas į SV32 gr., t. y. antrą kursą (ketvirtąją gimnazijos klasę) su sąlyga, kad savarankiškai atsiskaitys kelis I kurso profesinio mokymo dalykus (142 b. l.). Mokymosi įstaiga patvirtino, kad ieškovas atsiskaitė I kurso profesinio mokymo dalykus iki 2014 m. gruodžio 1 d., ieškovas mokykloje charakterizuojamas teigiamai (142 b. l.). Tai reiškia, jog, nors ieškovas išėjo iš vienos mokymo įstaigos ((duomenys neskelbtini)) į kitą mokymosi įstaigą ((duomenys neskelbtini)), jis mokosi nuosekliai aukštesnėje klasėje, šiais metais turėtų laikyti abitūros egzaminus. Šioje mokymo įstaigoje ieškovo I pusmečio pažymių vidurkis 5,92 (143 b. l.), t. y. šiek tiek aukštesnis nei gimnazijoje, tačiau iš esmės ieškovas mokosi patenkinamai. Kaip jau minėta, pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką tai laikytina pažangiu mokymusi. Tai, kad ieškovo pažymiai patenkinami, pripažino pats ieškovas, tačiau nurodė, kad tam įtakos turėjo tai, jog jis besimokydamas ir dirbo. Nurodė, kad nuo 2015 m. sausio 27 d. išėjo iš darbo, nes nepavyksta mokslų suderinti su darbu, reikia ruoštis abitūros egzaminams. Ar ieškovo mokslo rezultatai jam išėjus iš darbo pagerėjo, ieškovas įrodymų nepateikė, tačiau pažymėtina, kad įtakos mokymosi rezultatams turi labai daug veiksnių, tarp jų ir vaiko auklėjimas, ir paties vaiko pastangos, ir konkretaus vaiko gabumai. Teismo nuomone, tai, kad ieškovas mokos patenkinamai, yra ne tik ieškovo kaltė, tačiau tai rodo, jog tėvai (tiek atsakovas, tiek trečias asmuo) taip pat nevisiškai tinkamai atliko savo pareigas, susijusias su vaiko išsimokslinimu ir parengimu savarankiškam gyvenimui. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas sūnaus gyvenime praktiškai nedalyvavo, jo kaip tėvo dalyvavimas vaiko auklėjime apribojo tik išlaikymo teikimu, todėl dabar turėtų prisiimti ir savo atsakomybę tiek dėl ieškovo mokymosi rezultatų, tiek ir dėl ieškovo tam tikrų poelgių ir netgi nusikalstamo elgesio. Todėl įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovas antrąją sąlygą su kuria siejamas išlaikymo priteisimas pilnamečiam vaikui taip pat yra įvykdęs.

Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, todėl apie tai teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turimą turtą, pajamas (stipendiją, pašalpas ir pan.), poreikius (mokestį už mokslą, gyvenamosios vietos nuomos mokestį, išlaidas už komunalinius patarnavimus, mokslo priemonių įsigijimui reikalingas lėšas, maisto, aprangos įsigijimo ir kitokias būtinąsias išlaidas). Nustatydamas paramos būtinumą ir vaiko išlaikymo dydį, teismas privalo atsižvelgti ir įvertinti tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje N. J. v. G. J., bylos Nr. 3K-3-104/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje A. T. ir E. T. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-188/2007). Bylos duomenys ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai patvirtina, kad ieškovas savo vardu neturėjo ir neturi jokio registruotino turto (7, 8 b. l.), gyvena su motina R. K. ir pilnamečiu broliu R., gim. (duomenys neskelbtini) m. ieškovo motinai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame 3 kambarių bute, nuo pilnametystės su pertraukomis iki 2015 m. sausio 27 d. dirbo, gaudavo savarankiškų pajamų. Savo rašytiniuose paaiškinimuose ieškovas nurodė, kad pradėjo dirbti todėl, kad šeimai buvo sunku pragyventi, jo mama ilgą laiką buvo nedarbinga, tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai šias ieškovo nurodytas aplinkybes paneigia. Iš tiesų ieškovo motina buvo pakankamai ilgą laiką nedarbinga dėl ligos (137-138 b. l.), tačiau iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (72-74 b. l.), išrašo apie asmens baustumą ir administracines nuobaudas (113-116 b. l.) matyti, kad ieškovas turėjo nemažai skolų, baudų, todėl akivaizdu, kad dirbti reikėjo ne siekiant šeimai padėti, o savo baudas ir skolas sumokėti. Tai, kad turėjo baudų valstybei dėl savo netinkamo elgesio, taip pat skolų greitųjų kreditų įmonėms pripažino ir pats ieškovas. Taip pat pripažino, kad atsakovo duoti 1900 Lt buvo panaudoti baudoms sumokėti. Be to, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2014 m. ieškovo atžvilgiu buvo išnagrinėta baudžiamoji byla, kurioje jis buvo kaltinamas vagyste, baudžiamoji byla nutraukta kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, kaltininkui, t. y. ieškovui atlyginus nukentėjusiajam L. R. 500 Lt turtinę ir neturtinę žalą. Dar 2012 m. ieškovo atžvilgiu taip pat buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės (114 b. l.), o dėl smuklios svetimo turto vagystės ieškovas 2014 m. sausio mėnesį yra baustas administracine tvarka. Taip pat administracine tvarka baustas ir dėl kitų administracinės teisės pažeidimų už kuriuos yra paskirtos baudos (115 b. l.). Tačiau ieškovas yra 12 klasės mokinys, todėl suprantama, kad būdamas abiturientas savo jėgas ir laiką turi skirti kiek įmanoma geresniems mokslo rezultatams pasiekti, kurie turės esminę įtaką jo tolimesniam savarankiškam gyvenimui, todėl akivaizdu, kad jo galimybės dirbti ir užsidirbti sau pragyvenimui šiuo metu yra šie tiek ribotos. Ieškovas negali dirbti visą dieną, nes jo paskaitos baigiasi tik 15 val. Be to, dirbdamas vakarais, akivaizdu, kad neužsidirs tiek, jog gaunamų pajamų pakaktų pilnai pragyventi. Pažymėtina, kad besimokydamas profesinės mokyklos priešpaskutinėje klasėje (kas atitinka vidurinės mokyklos 12 klasę), nors ir įgijęs visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo sąlygomis negali savęs visapusiškai išlaikyti, kadangi didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, pamokų lankymui, žinių tobulinimui, savarankiškų darbų atlikimui siekiant įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio negalėtų ateityje siekti karjeros ir materialiai save, o prireikus – ir tėvus, išlaikyti. Be to, ieškovui taip pat reikalingas ir laikas poilsiui. Ieškovui, besimokančiam mokykloje, neabejotinai yra reikalingos lėšos knygų, sąsiuvinių, kitų rašymo priemonių įsigijimui, maistui bei aprangai. Reikalingas ir kompiuteris, internetas rašant darbus ir kitaip ruošiantis pamokoms, taip pat lėšos sveikatai, higienai ir pan. Be to, ieškovui tenka ir dalis komunalinių mokesčių. Todėl darytina išvada, kad finansinė parama ieškovui besimokant profesinėje mokykloje yra būtina, tačiau tai nereiškia, jog ieškovas negali vakarais dirbti ir tokiu būdu prisidėti prie savo poreikių tenkinimo. Teismas sutinka, jog suderinti darbą ir mokslą iki baigiamųjų egzaminų pakankamai sudėtinga, tačiau vasaros laikotarpiu, taip pat kitais metais, kai mokykloje yra mokoma tik profesinių dalykų, tai padaryti ieškovui turėtų būti lengviau. Juolab, kad ieškovas jau yra dirbęs, patirties turi. Mokymosi profesinėje mokykloje metu ieškovą išlaikė ir toliau išlaiko jo motina R. K., kažkiek prisidėjo ir pats ieškovas, atsakovas nuo 2014 m. rudens išlaikymo sūnui neteikia. Atsakovo atstovė nurodė, jog atsakovas įsižeidė dėl pareikšto ieškinio, dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių, jog jis nuo pilnametystės sūnui materialiai nepadėdavo, nors tai akivaizdi netiesa. Ieškovas pripažino, kad nuo 2014 m. vasario mėnesio iš tėvo yra gavęs 1900 Lt ir, kad tėvas dėl pareikšto ieškinio įsižeidė. Bylos nagrinėjimo metu taikiai ginčo nepavyko išspręsti, akivaizdu, kad abi šalys labai principingos, kategoriškai laikosi savo pozicijų, nei viena nenori nusileisti. Teismo vertinimu nesąžininga ir neteisinga pareigą materialiai išlaikyti pilnametį, siekiantį vidurinio išsilavinimo, sūnų perkelti tik motinai. Užtikrinant ieškovo teisę į normalų fizinį, protinį, dorovinį, socialinį vystymąsi, teisę į mokslą, sveikatą besimokant profesinėje mokykloje jam yra būtina finansinė parama ne tik iš motinos, bet ir iš tėvo pusės, kadangi pareiga išlaikyti savo vaiką tenka abiems tėvams, nes tėvų teisės lygios.

Konstatavus, jog ieškovas būdamas pilnametis mokosi profesinėje mokykloje ir siekia vidurinio išsilavinimo ir pirmosios profesinės kvalifikacijos, mokosi pažangiai, kad jam yra būtina finansinė parama iš abiejų tėvų, toliau spręstina, kokie yra jo poreikiai, taip pat vertintinos tėvo finansinės galimybės prisidėti prie jo poreikių tenkinimo. Tačiau sprendžiant dėl išlaikymo dydžio atsižvelgtina ne tik į ieškovo poreikius, atsakovo finansines galimybes, tačiau vertintinos ir kitos bylai svarbios aplinkybės, tarp jų ir ieškovo elgesys iki ieškinio padavimo, iš tėvo gautų pigų panaudojimo būdas, ieškovo požiūris į pareigą stengtis ir pačiam išlaikyti save. Kaip jau pirmiau minėta, byloje yra duomenų apie nederamą ir tam tikrais atvejais nusikalstamą ieškovo elgesį. Pažymėtina, jog ieškovas jau yra suaugęs žmogus, todėl jo savarankiškai priimtų sprendimų ar poelgių įgyvendinimo našta negali būti besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie pilnamečiams vaikams jau neturi ir negali turėti jokios valdžios (tėvų valdžios).

Ieškovas nurodė, jog jo poreikiams tenkinti reikalinga apie 318,58 Eur (1 100 Lt) per mėnesį suma, kurią sudaro išlaidos mokymosi reikmėms, drabužiams, tinkamos kokybės maistui, papildomam ugdymui, kitiems būtiniems poreikiams, komunaliniams ir kitiems mokesčiams, sporto klubui, tačiau rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jo poreikiams reikalingas sumas nepateikė. Taip pat nepateikė įrodymų apie papildomą ugdymą, įrodymų, kad lanko konkretų sporto klubą. Ieškovas nurodė, kad turi sveikatos problemų, tačiau byloje nepateikė įrodymų, jog dėl jo sveikatos būklės jam išrašyti konkretūs vaistai ar rekomenduotas konkretus gydymas. Pateiktas medicinos dokumentų išrašas (10 b. l.) nepatvirtina specialių poreikių buvimo, o tuo pačiu ir papildomų išlaidų buvimo. Poreikių lentelėje ieškovas mokesčius skaičiuoja dviem asmenims, t. y. sau ir motinai, tačiau iš trečiojo asmens atsiliepimo matyti, kad kartu su jais gyvena dar vienas ieškovės pilnametis sūnus R. (18 b. l.). Tai savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė ir pats ieškovas. Todėl išlaidos mokesčiams turėtų būti dalinamos ne dviem, o trims asmenims. Ieškovas nurodė, kad jis kartu su mama turi padėti ir pilnamečiam broliui R., kadangi jis susirgo depresija ir buvo priverstas mesti mokslus užsienyje bei grįžti į Lietuvą, tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad jo motinos paimtas kreditas buvo panaudotas būtiniausiems šeimos poreikiams patenkinti, taip pat neįrodyta. Be to, ieškovui nėra ir negali kilti įstatyminės pareigos padengti asmeninį motinos kreditą. Šiuo atveju gali būti kalba tik apie geranorišką padėjimą, savaime suprantama, esant finansinėms galimybėms. Nors nepateikti rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys ieškovo poreikiams išleidžiamas sumas, taip pat ne pagal realiai gyvenančių asmenų skaičių padalinti komunaliniai mokesčiai, tačiau teismo nuomone, dalis ieškovo nurodytų sumų yra reikalingos pilnamečio vaiko (suaugusio žmogaus) poreikiams patenkinti. Savaime suprantama, kad ieškovui reikia kasdien valgyti, kad jis kartas nuo karto serga, kad jam reikalingi vitaminai, drabužiai ir avalynė, taip pat higienos priemonės, išlaidos laisvalaikiui ir kt. Natūralu, kad ieškovui taip pat tenka ir komunalinių mokesčių dalis, reikalingas internetas, telefonas. Pažymėtina tai, kad ieškovas poreikių lentelėje nurodė ne išleidžiamas, o būtinas jo poreikiams sumas, t. y. sumas, kurios būtinos jo protingiems poreikiams patenkinti. Minėta, kad tam tikros išlaidos yra pakankamai padidintos, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog poreikių lentelėje kai kurios išlaidos visiškai neįtrauktos, pavyzdžiui: patalynei, rankšluosčiams, buitinei chemijai (skalbimo milteliai, įvairūs valikliai), buities reikmenims, mobiliam telefonui, viešajam transportui ir kt. Todėl įvertinus ieškovo poreikius, ekonominę situaciją šalyje, taip pat atsižvelgus į įstatymines nuostatas ir formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), vertintina, kad ieškovo poreikiams patenkinti jam besimokant profesinėje mokykloje, dedant pastangas gauti savarankiškų lėšų, pakankama 250 Eur suma per mėnesį, kuri užtikrins būtiniausių ieškovo poreikių patenkinimą.

Toliau vertintinos atsakovo finansinės galimybės prisidėti prie ieškovo išlaikymo.

Teismas, priimdamas sprendimą dėl pilnamečio išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia ne tik į vaiko, bet ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes (CK 3.192¹ str. 3 d.). Tėvų turtinė padėtis paprastai yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, t. y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu.

Vertinant atsakovo finansines galimybes nustatyta, jog atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra 100 proc. darbingas (95-96 b. l.), dirba (duomenys neskelbtini), jo gaunamas darbo užmokestis 16000 kronų (1858 Eur) (97-98 b. l.), yra sudaręs antrą santuoką, nepilnamečių vaikų neturi. Ieškovas nurodė, kad jokio turto, santaupų neturi, tačiau šių aplinkybių rašytiniais įrodymais nepagrindė. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pagal savo gaunamą atlyginimą jis nepajėgus teikti ieškovo prašomo išlaikymo (tuo metu 550 Lt), nes jo gaunamų pajamų pakanka patenkinti tik minimalius savo paties poreikius, tačiau įrodymų ir duomenų apie savo patiriamas išlaidas nepateikė. Esant šioms aplinkybėms teismas negali nustatyti tikrosios atsakovo turtinės padėties, tačiau akivaizdu, kad pagal dirbamą darbą, (duomenys neskelbtini) pragyvenimo lygį jo gaunamos pajamos nėra didelės, tačiau tai nereiškia, jog jis visiškai negali prisidėti prie pilnamečio, tačiau dar vidurinio išsilavinimo neturinčio, sūnaus išlaikymo. Iš bylos duomenų matyti, kad iš esmės atsakovas neginčija savo pareigos padėti pilnamečiam sūnui ir šią pareigą jam tapus pilnamečiu vykdė, tačiau tam tikru momentu tarp tėvo ir sūnaus įvyko nesusikalbėjimas ir abu įsižeidė: ieškovas, kad tėvas nepadeda didesne pinigų suma, o atsakovas, kad sūnus gautus pinigus panaudoja ne pagal paskirtį, be to, apkaltino jį, jog jo nerėmė jam tapus pilnamečiu ir pareiškė ieškinį. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas pakankamai ilgą laiką buvo nedarbingas (2013 m. rugpjūčio 17 d. iki 2014 m. birželio 1 d.), tačiau sugebėjo finansiškai padėti sūnui – nuo 2014 m. vasario iki 2014 m. rugpjūčio mėnesio pervedė sūnui 1 900 Lt. Šių pirmiau nurodytų aplinkybių visuma leidžia teismui padaryti išvadą, jog atsakovas turi finansinę galimybę teikti sūnui išlaikymą, tol, kol jis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, įgys vidurinį išsilavinimą bei pirmąją profesinę kvalifikaciją.

Teismas, kompleksiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, šalių turtinę padėtį, pilnamečio vaiko poreikius bei galimybes gauti pajamų šiems poreikiams tenkinti, pilnamečio vaiko elgesį jam tapus pilnamečiu, iš tėvo gautų piniginių lėšų panaudojimą, įvertinęs tai, kad ieškovas nors ir pilnametis, bet iki šiol nėra įgijęs vidurinio išsilavinimo ir mokosi profesinėje mokykloje, įvertinant tai, kad ieškovui parama yra reikalinga, nes jis pats negali pilnai pasirūpinti savo išlaikymu, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), mano, kad atsakovas gali pilnamečiam sūnui teikti išlaikymą po 50 Eur kas mėnesį, todėl ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant nurodyto dydžio išlaikymą, tačiau ne nuo ieškinio padavimo dienos, o nuo 2014 m. rugsėjo 22 d., t. y. nuo mokymosi profesinėje mokykloje pradžios dienos (CPK 185 str. CK 3.192¹ str.). Teismo nuomone tokia pinigų suma bus sąžininga ir protinga tiek ieškovo, tiek atsakovo atžvilgiu, tikslingai panaudojant bus pakankama būtiniausiems ieškovo poreikiams (pvz. mokslui, maistui, vaistams) patenkinti, atsakovo šeimos finansinės padėties iš esmės nepablogins, o tuo pačiu bus ir trečiojo asmens finansinės naštos palengvinimas. Priteisdamas šį išlaikymo ieškovui dydį, teismas akcentuoja tą faktą, jog, nors ieškovo pragyvenimo užtikrinimui reikalinga 250 Eur suma, tačiau teismas ieškovui priteisia tik 50 Eur, ši suma yra būtina ieškovui užtikrinti susisiekimą su mokymo įstaiga, mokymosi reikmėms įsigyti ir pan. Kitas pragyvenimui būtinas lėšas ieškovas turi galimybę užsitikrinti pats. Ką iki šio ieškovas pakankamai sėkmingai darė. Taip pat, kaip ieškovas nurodė (duomenys neskelbtini) gimnazijai, iš šios mokymo įstaigos ieškovas pasitraukė būtent dėl to, jog nori tapti savarankišku, todėl teismas sprendžia, jog ieškovas pasirinko savarankišką ir jo gyvenimo sąlygas užtikrinančią mokymo įstaigą, mokymąsi kurioje, užtikrins tiek mokslo įgijimą, tiek išlaikymo užsitikrinimą. Kompleksiškai įvertinęs visus byloje surinktus rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus, teismas sprendžia, jog ieškovas yra pasiruošęs savarankiškam gyvenimui, tame tarpe ir dirbti, ilgą laikotarpį dirbo ir gavo savarankiškas pajamas, dėl to išlaikymas iš atsakovo jam priteistinas tik ta dalimi, kuria yra būtina užtikrinti ieškovo galimybes mokytis, turėti mokymo priemones, susisiekti su mokymo įstaiga ir pan.

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus ieškovo poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai, galima kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo (CK 3.201 str.).

Sprendimą išlaikymo dalyje vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo.

Ieškovas iš atsakovo taip pat prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo pilnametystės dienos iki ieškinio padavimo dienos, kadangi jo teigimu, jam tapus pilnamečiu tėvas materialiai nepadeda. Atsakovas su tokiu reikalavimu kategoriškai nesutinka, nurodė, kad sūnų iki ieškinio padavimo dienos materialiai rėmė. Bylos duomenys patvirtina, kad pilnamečiu ieškovas tapo (duomenys neskelbtini), į teismą dėl išlaikymo priteisimo ieškovas kreipėsi 2014 m. rugsėjo 2 d.

Teisės į išlaikymą atsiradimo ir bylos iškėlimo momentas paprastai nesutampa, ir tai, kad asmuo į teismą kreipiasi ne iš karto po to, kai sulaukia pilnametystės, nėra pagrindas konstatuoti, kad išlaikymas jam nebuvo reikalingas. Nustačius aplinkybes, jog išlaikymas pilnamečiam vaikui buvo reikalingas, tačiau nebuvo teikiamas, už laikotarpį nuo pilnametystės dienos iki ieškinio padavimo dienos jis turi teisę reikalauti priteisti išlaikymo skolą, nes ši teisė įtvirtinta teisės normose. Tokią išvadą formuoja kasacinio teismo praktika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2007 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje A. T. ir E. T. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-188/2007; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje K. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-516/2011).

Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, turi atsižvelgti į vaiko poreikius, kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, būtiną išlaikymo dydį, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 str. taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-29 nutartis Nr. 3K-3-21/2007).

Pažymėtina, jog ieškovas F. K., o taip pat ir atsakovas, nagrinėjamoje civilinėje byloje nepateikė jokių objektyvių duomenų apie tai, kokias pajamas gavo atsakovas A. K. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini), taip pat kokie minėtu laikotarpiu buvo ieškovo poreikiai. Bylos duomenimis iki pilnametystės ieškovui buvo teikiamas išlaikymas ne mažiau kaip 1 MGL, t. y. 130 Lt kas mėnesį. Teismas priteisdamas išlaikymą, įvertinęs visas bylos aplinkybes konstatavo, kad 50 Eur suma kas mėnesį yra sąžininga ir protinga tiek ieškovo, tiek atsakovo atžvilgiu. Todėl, pirmiau aptartų įrodymų visetas leidžia teismui daryti išvadą, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki 2014 m. rugsėjo 2 d. atsakovo materialinės paramos dalis pilnamečiam sūnui taip pat turėjo būti po 50 Eur kas mėnesį. Laikotarpis nuo ieškovo pilnametystės dienos ((duomenys neskelbtini).) iki ieškinio padavimo dienos (2014 m. rugsėjo 2 d.) beveik 9 mėnesiai, todėl už šį laikotarpį atsakovas sūnui turėtų sumokėti apie 450 Eur. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad minėtu laikotarpiu atsakovas, nors dėl ligos buvo nedarbingas nuo 2013 m. rugpjūčio 17 d. iki 2014 m. birželio 1 d., ieškovui yra sumokėjęs 579,24 Eur (2 000 Lt): nuo 2014 m. vasario 10 d. iki 2014 m. liepos 28 d. atsakovas mokėjimo pavedimais ieškovui parvedė 550,28 Eur (1900 Lt) (124-127 b. l.), dar 128,96 Eur (100 Lt) ieškovas pripažino gavęs iš atsakovo per jo sutuoktinę G. K.. Atsakovo teigimu, jis ieškovui per sutuoktinę davė ne 100 Lt, o 700 Lt, tačiau tokių įrodymų byloje nėra, todėl ši atsakovo nurodyta aplinkybė laikytina neįrodyta. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes ir byloje esančius rašytinius įrodymus darytina išvada, kad atsakovas A. K. nuo ieškovo pilnametystės dienos iki ieškinio padavimo dienos geranoriškai savo pilnametį sūnų F. materialiai rėmė, todėl ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo laikytinas nepagrįstu ir atmestinas (CK 3.200 str., CPK 185 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šalys iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos įrodymų dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų nepateikė, todėl šalims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 str., 98 str. 1 d.).

Teismas šioje byloje turėjo 7,01 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, šios išlaidos priteistinos iš ieškovo ir atsakovo: iš ieškovo 2,94 Eur, o iš atsakovo 4,07 Eur (CPK 93 str., 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui tenkanti bylinėjimosi išlaidų dalis yra mažesnė Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei tenkanti bylinėjimosi išlaidų dalis yra mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, šios išlaidos atlygintinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 6 d.).

Iš atsakovo taip pat priteistinas 18 Eur žyminis mokestis už priteistą išlaikymą valstybės naudai (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str.). Bendra iš atsakovo valstybei priteistina suma 22,07 Eur.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patikslintą ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui F. K., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 50 Eur (penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014 m. rugsėjo 22 d. (mokymosi (duomenys neskelbtini)) iki jis įgis vidurinį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmai kvalifikacijai įsigyti, bet ne ilgiau negu iki 24 metų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 22,07 Eur (dvidešimt du eurus ir 07euro ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų ir žyminio mokesčio įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.