- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-05-29
- Bylos Nr.
- 1A-138/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdimaras Bavėjanas, Albinas Bielskis (pran.), Svajūnas Knizleris
- Nuteistasis
- R. J.
- Kaltinamasis
- D. O.
- Kategorijos
- 1.2.17.3Neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis (BK 1992 str.)
- 2.3.6.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.7Bausmė (BK VII skyrius)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros antrojo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² str. 1 d., nuteistas 110 MGL (keturiolika tūkstančių trys šimtai litų) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 65, 66 str., į bausmės laiką įskaitytas kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2007-12-18 iki 2007-12-20, vieną sulaikymo dieną prilyginant dvejų MGL dydžio baudai, ir nustatytas galutinis baudos dydis - 106 MGL (trylika tūkstančių septyni šimtai aštuoniasdešimt litų). Baudą skirta sumokėti per 5 (penkis) mėnesius lygiomis dalimis po 2756 litų kas mėnesį.
D. O. pagal BK 199² str. 1 d. išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. J. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis: 2007 m. gruodžio 18 d., apie 21 val., nenustatytoje vietoje Slavikų seniūnijoje, Šakių rajone, iš nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo Lietuvos Respublikos Akcizų įstatymu apmokestinamas ir Rusijos Federacijos banderolėmis paženklintas prekes - 64 dėžes su 32 000 pakelių cigarečių „JIN LING“, pagal Europos Bendrijos kombinuotąją nomenklatūrą, patvirtintą 2003 m. rugsėjo 11 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1789/2003, klasifikuojamas kodu 2402.20.90, kurios nebuvo paženklintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-09 nutarimu Nr. 408 patvirtintų Apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais - banderolėmis taisyklių 5 p. nustatyta tvarka. Šių prekių bendra vertė – 97 271 Lt. R. J. , pažeisdamas nustatytą tvarką, t. y. Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.1.1 punktą, kuris numato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais - banderolėmis, taip pat 3.4 punktą, kuris numato, kad fiziniams asmenims leidžiama gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais - banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie gabena įvežtus iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką tabako gaminių didesnius kiekius, negu šiose taisyklėse nustatytas maksimalus leistinas šių prekių kiekis, turėdami importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus, neturėdamas cigarečių įgijimo, gabenimo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, šias prekes gabeno mikroautobusu „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki Šakių miesto, kur tą pačią dieną apie 22 val. buvo sulaikytas Šakių rajono policijos komisariato pareigūnų.
D. O. buvo kaltinamas pagal BK 199² str. 1 d. tuo, kad neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis: 2007 m. gruodžio 18 d., apie 21 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje Slavikų seniūnijoje, Šakių rajone, veikdamas bendrininkų grupe su R. J. , iš nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo Lietuvos Respublikos Akcizų įstatymu apmokestinamas ir Rusijos Federacijos banderolėmis paženklintas prekes - 64 dėžes su 32 000 pakelių cigarečių „JIN LING“, pagal Europos Bendrijos kombinuotąją nomenklatūrą, patvirtintą 2003 m. rugsėjo 11 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1789/2003, klasifikuojamas kodu 2402.20.90, kurios nebuvo paženklintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-09 nutarimu Nr. 408 patvirtintų Apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais - banderolėmis taisyklių 5 p. nustatyta tvarka. Šių prekių bendra vertė – 97 271 Lt. D. O. , pažeisdamas nustatytą tvarką, t. y. Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.1.1 punktą, kuris numato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais - banderolėmis, taip pat 3.4 punktą, kuris numato, kad fiziniams asmenims leidžiama gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais - banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie gabena įvežtus iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką tabako gaminių didesnius kiekius, negu šiose taisyklėse nustatytas maksimalus leistinas šių prekių kiekis, turėdami importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus, neturėdamas cigarečių įgijimo, gabenimo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, šias prekes kartu su R. J. gabeno mikroautobusu „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki Šakių miesto, kur tą pačią dieną apie 22 val. buvo sulaikytas Šakių rajono policijos komisariato pareigūnų. Dėl šio kaltinimo D. O. išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliaciniame skunde teigiama, kad Kauno apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl D. O. išteisinimo yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina, kadangi teismas padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių. Be to, keistina nuosprendžio dalis dėl R. J. paskirtos bausmės.
Pasak prokuroro, teismas nuosprendyje pagrįstai nesivadovavo D. O. parodymais, duotais teisminio nagrinėjimo metu, tarp jų ir tais, kur jis teigia, kad jį sulaikius buvo vartojamas psichologinis smurtas, gąsdinimai, todėl save bei R. J. jis apkalbėjo. Sulaikytas D. O. išbuvo tik 2 paras, įtariamojo apklausų metu dalyvavo gynėjai ir jie buvo du, o jis davė iš esmės analogiškus parodymus, kurie atitiko ir kitus įrodymus, be to, pastabų dėl procesinių pažeidimų nepareiškė. Skundų dėl tariamai neteisėtų policijos pareigūnų ar tyrėjų veiksmų taip pat neužregistruota. Anot apelianto, iš to, kad teismas atmetė tokius D. O. parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme, darytina išvada, kad teismas pripažino D. O. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, teisingais.
Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas kaltu D. O. bendrininką R. J. , rėmėsi liudytojo D. P. parodymais, jog mikroautobuse buvo matyti sukrautos dėžės, specifiniu kontrabandinėms prekėms vyniojimu. Be to, teismas konstatavo, kad R. J. , sutikdamas vairuoti mikroautobusą tamsiu paros metu, matydamas pakraunamas kartonines dėžes, suprato, jog krovinys bus nelegalus. Apeliantas skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šių motyvų nenurodė vertindamas D. O. veiksmus, kadangi pastarasis, būdamas pilnametis suaugęs žmogus, sugeba suvokti lygiai tas pačias akivaizdžias aplinkybes - kad naktį ir taip specifiškai supakuotas ir gabenamas krovinys yra nelegalus. Dar daugiau, anot prokuroro, D. O. ikiteisminio tyrimo teisėjo atliktoje apklausoje, kurios duomenimis būtent ir remiasi teismas, parodė pats padėjęs pakrauti kelias dėžes. Vadinasi, D. O. tas dėžes rankose turėjo, todėl žinojo, kad jos yra lengvos, todėl puikiai suprato koks tų dėžių turinys. Teismas, pasak prokuroro, cituodamas ir analizuodamas D. O. parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, taip pat kitus jo analogiškus parodymus, nuosprendyje praleido tą dalį, kurioje D. O. parodė, jog keturi vyrai, nešini dėžėmis, atėjo iš miškelio, dėžės buvo apvyniotos juodos spalvos polietilenu ir aprištos virvėmis. Kiekvienas vyras jam matant iš miško atsinešė po tris tokias dėžes. Minėtos apklausos metu D. O. taip pat parodė: „Išsitraukiau telefoną, nes norėjau paskambinti tėvui, liepė įsidėti telefoną, neleido švietinėti. Dėžes sunešė prie mašinos ir po to krovė jas į mašiną ir paprašė, kad aš padėčiau jas krauti. Padėjau sukrauti dėžes. /.../ Bekraunant dėžes vėliau supratau, kad čia kažkas neteisėto“.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, kad iš šių parodymų akivaizdu, jog D. O. numanė, kad šis krovinys ir jo gabenimas yra nelegalus. Net jei jis tuo metu dar būtų nesuvokęs kas konkrečiai yra dėžėse, vis vien aptarti parodymai rodo, kad jis suvokė veikos neteisėtumą ir ta situacija jį tenkino, jis sąmoningai atliko veiksmus, sąlygojančius pasekmių kilimą. Tai rodo, kad D. O. veikė nusikalstamai ir tai darė tyčia.
Prokuroras taip pat pažymi, kad tiek šios apklausos metu, tiek visuose iki teismo posėdžio duotuose parodymuose D. O. nenurodė, kad būtų sugedęs ir jo paties automobilis, todėl jam iš esmės nebuvo jokios kitos svarios priežasties važiuoti kartu su R. J. mikroautobusu. D. O. parodė pažinojęs R. J. iš matymo, kaip kaimyną, apsilankydavusį pas jo velionę močiutę E. O. Lukšių kaime. Šie D. O. parodymai paneigia teismo nuosprendyje išdėstytus argumentus, kad nėra duomenų, jog D. O. būtų bendravęs su R. J. iki nusikalstamos veikos padarymo. Apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją D. O. taip pat nurodė, kad neturėjo tikslo važiuoti su R. J. į Lukšių kaimą, o tik važiavo šiam padėti, jei sugestų mikroautobusas, tokiu atveju šis jį turėtų vėl parvežti į degalinę. D. O. teigė: „grįžtant į Šakius prie Giedraičių kaimo degalinės prašiau, kad sustotų, sakė, kad parveš kažkas kitas“. Taigi, pasak prokuroro, D. O. ne tik neprašė nuvežti į Lukšių kaimą, o netgi žinojo, kad jį parveš atgal į degalinę ir tai bus nebe R. J. . Ši aplinkybė, anot apelianto, niekaip kitaip šioje situacijoje negali būti paaiškinama, kaip tik nenorėjimas papildomai važiuoti su nelegaliu kroviniu. Be to, tai rodo, kad D. O. naudotas automobilis ..Škoda Oktavia“ nebuvo sugedęs ir jokios kitos priežasties važinėti su R. J. , išskyrus nelegalaus krovinio gabenimą, jis neturėjo. Vienoje iš ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų (2008-04-16) D. O. tiesiogiai nurodė, kad prie mikroautobuso pamatė iš matymo pažįstamą žmogų, kuris jį užkalbino ir paprašė kažką padėti pakrauti. D. O. sutiko, nes už tai jam buvo pažadėta sumokėti apie 100 litų. Šie parodymai duoti dalyvaujant gynėjui, praėjus beveik keturiems mėnesiams po įvykio ir sulaikymo, be to, visus ankstesnius savo parodymus D. O. patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjui kaip teisingus.
Teisme D. O. parodė, kad kai Giedručiuose namuose nerado brolio E. O. , paskambinęs sužinojo, kad jis yra Lukšiuose. Tačiau šie parodymai, pasak prokuroro, prieštarauja ikiteisminio tyrimo teisėjui duotiems parodymams iš kurių matosi, kad D. O. į Lukšius vykti net neplanavo ir visai nenorėjo - jis norėjo grįžti į degalinę. D. O. teismo posėdyje nurodyti teiginiai apie jo naudoto automobilio .,Škoda Oktavia“ gedimą niekuo nepagrįsti, kadangi sulaikymo metu jis neturėjo šio automobilio raktų, be to, automobilį neva partempęs į Marijampolę liudytojas P. O. , nors ir nurodė raktą gavęs iš D. O. , tačiau niekaip negalėjo prisiminti kur konkrečiai nutempė automobilį remontuoti. Iš šios aplinkybių visumos matyti, kad iš tikrųjų D. O. Giedručių kaimo degalinėje susitiko su R. J. ir abu kartu vyko į sodybą prie miškelio. Ten, aiškiai suvokdamas, kodėl veiksmas vyksta naktį, kodėl dėžės yra užmaskuotos, kas jose yra ir kodėl jos atneštos iš miško, padėjo jas pakrauti į mikroautobusą ir vyko su R. J. į vietą, kur dėžes reikėjo pristatyti ir iškrauti, po ko vėl būtų buvęs parvežtas į Giedručių kaimo degalinę, tačiau nusikalstamą veiką nutraukė mikroautobusą sustabdę policijos pareigūnai.
Skunde teigiama, kad teismas nuosprendyje taip pat nepasisakė dėl aplinkybės, kad sulaikytasis mikroautobusas „Fiat Ducato“ anksčiau priklausė išteisintojo D. O. broliui.
Teismo nurodyta neva D. O. teisinanti aplinkybė - neatskleistos D. O. paskatos, motyvai ir tikslai šiuo atveju neturi jokios įrodomosios reikšmės, kadangi motyvai ir tikslai nėra šios nusikalstamos veikos sudėties privalomieji elementai.
Taigi, pasak apelianto, Kauno apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl D. O. išteisinimo turi būti panaikinta ir priimtinas naujas nuosprendis (BPK 326 str. 4 d., 329 str. 2 p.), kuriuo D. O. turi būti pripažintas kaltu pagal BK 199² str. 1 d. Skiriant D. O. bausmę, būtina atsižvelgti į tai, kad nusikaltimas yra sunkus, baigtas, padarytas bendrininkų grupe, D. O. kaltu neprisipažįsta, neturi darbo, pajamų, turto, turtinės bausmės atlikti jis neturi galimybės, todėl jam skirtina alternatyvioji BK 199² str. 1 d. numatyta bausmė - laisvės atėmimas, kurio dydis, atsižvelgiant į sunkinančią aplinkybę, veikos pobūdį ir kaltinamojo asmenybę, turėtų būti artimas sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.
Išteisindamas kaltinamąjį D. O. , teismas tuo pačiu pašalino ir R. J. atsakomybę sunkinančią aplinkybę - nusikaltimo padarymą bendrininkų grupe, numatytą BK 60 str. 1 d. 1 p. Kadangi prokuroras nurodo, jog D. O. turi būti pripažintas kaltu bei nuteistas, tai nuteistajam R. J. turi būti pripažinta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 str. 1 d. 1 p. - nusikaltimo padarymas bendrininkų grupe. Todėl R. J. turi būti paskirta griežtesnė bausmė.
Anot apelianto, skiriant bausmę R. J. , reikia atsižvelgti į tai, kad nusikaltimas yra sunkus, baigtas, padarytas bendrininkų grupe, R. J. vaidmuo nusikaltime yra dominuojantis, jis kaltu neprisipažįsta, neturi darbo, pajamų, turto, turtinės bausmės atlikti jis neturi galimybės, todėl jam skirtina alternatyvioji BK 199² str. 1 d. numatyta bausmė - laisvės atėmimas, kurios dydis, atsižvelgiant į sunkinančią aplinkybę, veikos pobūdį ir kaltinamojo asmenybę, turėtų būti artimas sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui. Todėl Kauno apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl R. J. paskirtos bausmės keistina (BPK 328 str. 2 p.).
Šalies argumentai
Prokuroras apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo nuosprendžio dalį dėl D. O. išteisinimo panaikinti ir priimti naują - apkaltinamąjį nuosprendį. Pripažinti D. O. kaltu pagal BK 199² str. 1 d. ir paskirti jam 3 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Pakeisti nuosprendžio dalį dėl R. J. paskirtos bausmės ir paskirti jam 3 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Teismo posėdyje dalyvavusi prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis, išteisintasis bei jų gynėjos prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Prokuroro skundas tenkinamas iš dalies.
Dėl D. O. išteisinimo.
Išteisintasis D. O. buvo kaltintas tuo, kad 2007 m. gruodžio 18 d. veikdamas bendrininkų grupe su R. J. , pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo ir gabeno akcizais apmokestinamas prekes – 32 000 pakelių cigarečių „Jin Ling“, kurių bendra vertė - 97 271 Lt.
Kauno apygardos teismas skundžiamu nuosprendžiu išteisindamas D. O. pripažino, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² str. 1 d. padarė tik mikroautobusą vairavęs R. J. , o D. O. kaltė dalyvavus šio nusikaltimo padaryme neįrodyta. Apygardos teismas konstatavo, kad D. O. nežinojo, jog mikroautobusu buvo vežamos akcizais apmokestinamos Rusijoje pagamintos cigaretės. Nenustatyti kaltinamojo D. O. veiksmai pasiruošiant įvykdyti inkriminuotą nusikaltimą, neatskleistos nusikaltimo paskatos, motyvai ir tikslai.
Baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 5 d. numato, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad teismas privalo išaiškinti visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, o teismo nuosprendyje turi būti išdėstyti išsamūs įrodymų įvertinimo motyvai. Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas D. O. , šių baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nesilaikė.
Iš bylos duomenų matyti, kad išteisintojo D. O. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje nebuvo vienodi. Jie keitėsi priklausomai nuo byloje duodamų bendrininko R. J. parodymų turinio bei kitų byloje surenkamų duomenų atitikimo jo gynybinę versiją. Tuo tarpu apygardos teismas net nesiėmęs išsamesnės D. O. byloje duotų parodymų analizės bei tų parodymų atitikimo kitiems bylos įrodymams ištyrimo, jo kaltės klausimą išsprendė remdamasis tik teisme duotais parodymais. Pagal šiuos parodymus, D. O. įvykio dieną važiavo pas brolį Ernestą, gyvenantį Šakių rajone, Giedručių kaime. Šakiuose esančioje degalinėje sugedo jo automobilis, todėl nutarė pakeleivingomis automašinomis nuvažiuoti į Lukšius, kur tuo metu turėjo būti jo brolis. Atsitiktinai sustabdė kaltinamojo R. J. vairuojamą mikroautobusą, kuriame, kaip vėliau paaiškėjo, buvo sukrautos ir gabenamos rusiškos cigaretės be banderolių. Kaip šiame automobilyje atsirado dėžės su cigaretėmis jis nežino, pats jų į automobilį nekrovė ir negabeno.
Teisėjų kolegija, įvertinusi išteisintojo D. O. parodymus bei jų atitikimą kitiems byloje surinktiems įrodymams, konstatuoja, jog D. O. pagal BK 199² str. 1 d. išteisintas nepagrįstai.
Iš bylos duomenų matyti, kad D. O. ir R. J. sulaikymo metu važiavo automobiliu „Fiat Ducato“, kuriuo buvo gabenamos akcizais apmokestinamos cigaretės „Jin Ling“. D. O. ikiteisminio tyrimo metu apie neteisėtą cigarečių gabenimą buvo apklaustas ir parodymus davė keturis kartus. Pirmuosius parodymus dėl pareikšto įtarimo neteisėtai gabenus akcizais apmokestinamas prekes D. O. davė sekančią dieną po įvykio, tai yra 2007 m. gruodžio 19 d. Iš šios apklausos protokolo matyti, kad jis dėl pareikšto įtarimo parodymus davė dalyvaujant gynėjui, o savo kaltę dėl neteisėto gabenimo akcizais apmokestinamų prekių pripažino iš dalies. Šiuose parodymuose jis teigė, kad įvykio dieną važiavo pas savo brolį Ernestą, gyvenantį greta Šakių esančiame Giedručių kaime. Šakiuose esančioje degalinėje iš matymo pažįstamas mikroautobuso vairuotojas pasiūlė važiuoti kartu. D. O. tokį pasiūlymą priėmė. Mikroautobuso vairuotojas, nieko nepaaiškinęs, išvažiavo pro Giedručių kaimą iš miesto ir nuvažiavo vakarų kryptimi. Atvažiavus į pamiškėje buvusią sodybą, vairuotojas mikroautobusą sustabdė. Tuoj pat iš miško atėję nepažįstami vyriškiai į mikroautobusą pakrovė juodu polietilenu apjuostas dėžes. Kas buvo tose dėžėse nežino, tačiau pats asmeniškai į mikroautobusą pakrovė keturias dėžes. Dėžėmis pakrautą mikroautobusą vyriškis atvairavo į Šakius, tačiau D. O. nepaleido, o paprašė, kad šis kartu važiuotų į Lukšius. Šakiuose automobilį sustabdė policijos pareigūnai ir D. O. bei vairuotoją sulaikė. Iš esmės tokius pačius parodymus D. O. davė apklaustas Šakių rajono apylinkės teisme. Šiuose parodymuose jis taip pat savo kaltę pripažino iš dalies, be to, detalizuodamas savo pirminius parodymus, D. O. paaiškino, kad dar kraunant dėžes į mikroautobusą suprato, kad vykdomi neteisėti veiksmai. Dėžes krovę vyriškiai D. O. neleido skambinti mobilaus ryšio telefonu, nes telefono aparatas skleidė šviesą. Apklausoje, vykusioje 2008 m. balandžio 16 d., D. O. patvirtino, jog, važiuodami link Slavikų gyvenvietės, atvyko į atokią sodybą, kurioje keturi vyriškiai į mikroautobusą pakrovė į polietileną suvyniotas dėžes. Nors šioje apklausoje D. O. kaip ir ankstesniuose parodymuose pripažino, jog kartu su R. J. buvo nuvykęs į cigarečių pakrovimo vietą, tačiau, iš dalies pakeisdamas ankstesnius parodymus, teigė, kad pats dėžių su cigaretėmis į mikroautobusą nekrovė, tačiau krovos metu kelias dėžes perdavė kitam asmeniui.
Kaip minėta, pirmosios instancijos teisme D. O. jau ėmė teigti, kad nežino, kur ir kada į R. J. vairuojamą mikroautobusą buvo pakrautos jame surastos cigaretės. Jis pats pakraunant cigaretes nedalyvavo, neteisėtai gabenusį cigaretes mikroautobusą sustabdė atsitiktinai. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme D. O. taip pat neigė savo kaltę ir davė tokius pačius parodymus kaip ir apygardos teisme. Tačiau teisėjų kolegija priima tik tuos D. O. pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose duotus parodymus, kurie sutampa su duomenimis, nustatytais byloje surinktų įrodymų visuma.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad D. O. realiai buvusių įvykių aplinkybes nurodė ikiteisminio tyrimo metu vykusiose apklausose, tarp jų ir toje, kurią atliko ikiteisminio tyrimo teisėjas (t.2 b.l.11-12). Pagal BPK 20 str. 1 d. įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. D. O. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausinėjamas nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Ikiteisminio tyrimo pareigūnams bei teisėjui duoti parodymai pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose buvo ištirti remiantis BPK 276 str. 1 d. 3 p. ir 4 d. įtvirtintomis nuostatomis, todėl jų panaudojimas įrodinėjimo procese baudžiamojo proceso įstatymui neprieštarauja.
Laikydamasis savo gynybinės versijos D. O. teisiamajame posėdyje teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė neteisingus parodymus, nes jį kaltinimui palankius parodymus privertė duoti apklausas vykdę pareigūnai. Tačiau kaip tik tie, o ne apygardos teisme duoti, D. O. parodymai patvirtinami liudytojų D. P. , R. K. , E. O. parodymais, įvykio vietos, automobilio „Fiat Ducato“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jame rastų bei paimtų cigarečių apžiūros protokolų duomenimis, Kauno teritorinės muitinės pažyma.
Liudytojas D. P. parodė, kad įvykio dieną važiavo į Šakius. Neprivažiavus miesto, jį aplenkė keletas vilkstine važiavusių automobilių, tarp kurių buvo ir mikroautobusas. Šio automobilio šviesos nebuvo įjungtos, tačiau, apšvietus jo galines dureles, pro langus matėsi viduje esančios popierinės dėžės, apvyniotos juodos spalvos polietilenine plėvele. Supratęs, kad mikroautobusu vežamos kontrabandinės cigaretės, apie tai informavo policijos pareigūnus, o pats savo automobiliu visą laiką iki mikroautobuso sulaikymo sekė iš paskos. Pagal D. P. parodymus, mikroautobusas Giedručių gyvenvietėje sustojęs nebuvo, niekas čia į mikroautobusą neįlipo ir iš jo neišlipo. Mikroautobusą liudytojas pastebėjo netoli Duobiškių gyvenvietės ir nesustodamas sekė iki Šakių miesto. Tokie liudytojo D. P. parodymai visiškai sutampa su D. O. parodymais ikiteisminiame tyrime, kuriose jis iš dalies pripažino savo kaltę bei nurodė mikroautobuso judėjimo kryptis ir maršrutus. D. P. parodymai visiškai sutampa su liudytojo R. K. parodymais. R. K. parodė, kad jam būnant Šakių rajono PK budėtojų dalyje, buvo gautas pranešimas, jog nuo Slavikų pusės į Šakius važiuoja raudonos spalvos mikroautobusas, kuris galimai gabena kontrabandines cigaretes. Pagal nurodytus požymius mikroautobusas Šakių mieste buvo atpažintas ir sustabdytas, o juo važiavę asmenys – R. J. ir D. O. – sulaikyti. Mikroautobuse buvo rastos ir apžiūrėtos Rusijos Federacijoje pagamintos cigaretės „Jin Ling“ be banderolių. Įvykio vietos, automobilio „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei cigarečių apžiūros protokolais nustatyta, kad automobilyje buvo rasta ir paimta 64 dėžės (32 000 pakelių) su cigaretėmis „Jin Ling“ be lietuviškų banderolių. Visos cigaretės supakuotos į fabrikinės gamybos dėžes, kurių supakavimas nepažeistas. Automobilio „Fiat Ducato“ galiniai langai skaidraus stiklo, neužtamsinti.
Teisėjų kolegija, remdamasi paties D. O. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, bei kitais šiame nuosprendyje pirmiau aptartais įrodymais daro išvadą, jog D. O. , veikdamas išvien su R. J. , nenustatytoje vietoje, Slavikų seniūnijoje, Šakių rajone, neteisėtai įgijo Lietuvos Respublikos Akcizų įstatymu apmokestinamas, Rusijos Federacijoje pagamintas cigaretes ir jas neteisėtai gabeno mikroautobusu „Fiat Ducato“ iki Šakių miesto, kur buvo sulaikytas.
Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas D. O. dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, kaip matyti iš nuosprendžio, taip pat atmetė teisme duotus D. O. parodymus, kad jo buvimas neteisėtai cigaretes gabenusiame mikroautobuse buvo nulemtas atsitiktinių aplinkybių sutapimo. Apygardos teismas taip pat pakankamai išsamiai motyvavo, kodėl nesivadovauja D. O. teisme duotais parodymais dėl jo dalyvavimo gabenant cigaretes. Teisėjų kolegija su apygardos teismo motyvais atmetant kaltinamojo D. O. parodymus sutinka, tačiau nuosprendį priėmęs teismas, išteisindamas D. O. , pernelyg sureikšmino paties kaltinamojo parodymus apie jam inkriminuotos veikos subjektyviuosius požymius. Be to, nuosprendį priėmęs teismas visiškai nesigilino į D. O. argumentus dėl priežasčių, nulėmusių jo prisipažinimą ikiteisminiame tyrime ir vėlesnį parodymų pakeitimą. Apygardos teismas D. O. parodymų keitimo priežastimi nustatė tai, kad jis bylos tyrimo bei jos teisminio nagrinėjimo metu buvo jaunas, neturėjo teisinio išsilavinimo, niekada anksčiau nebuvo baudžiamojo proceso įstatymo reguliuojamų teisinių santykių dalyviu. Remdamasis šiais argumentais pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog parodymų keitimas savaime suprantamas ir negali būti vertinamas kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tačiau tokios teismo išvados dėl parodymų keitimo priežasčių nepagrįstos jokiais bylos duomenimis, be to prieštarauja paties D. O. parodymams teisiamajame posėdyje bei apeliacinės instancijos teisme, kad save įkaltinančius parodymus ikiteisminio tyrimo metu jis davė taip daryti patartas jį gynusio advokato. Be to, D. O. apklausinėję ikiteisminio tyrimo pareigūnai patys į apklausos protokolus įrašė jam nepalankius parodymus, kurių jis iš tikrųjų nedavė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje surinkti duomenys paneigia tiek apygardos teismo išvadas dėl D. O. parodymų keitimo priežasčių, tiek ir paties D. O. paaiškinimus dėl jam padaryto poveikio duodant parodymus ikiteisminio tyrimo metu.
Iš byloje esančių D. O. apklausos protokolų matyti, kad jis apie įvykio aplinkybes parodymus davė būdamas pilnamečiu. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jis dėl savo jauno amžiaus, fizinės ar psichinės sveikatos būklės bei kitų priežasčių būtų negalėjęs tinkamai realizuoti savo teisių į gynybą. Be to, bylos procese nuo pat pirmos apklausos D. O. gynė advokatas R.P. D. , kuris pagal D. O. tėvo E. O. parodymus, yra jo geras pažįstamas ir ginti sūnų Daumantą ėmėsi E. O. paprašytas. Bylos duomenys neduoda pagrindo manyti, kad D. O. ginti nuo pareikšto įtarimo apsiėmęs gynėjas R.P. D. būtų kenkęs savo ginamajam ar kitaip veikęs prieš jo interesus. Pažymėtina, kad visi ikiteisminiame tyrime vykusių D. O. apklausų protokolai, tarp jų ir tas, kuris buvo surašytas apklausiant jį pas ikiteisminio tyrimo teisėją, pasirašyti jo paties bei gynėjo. Juose yra įrašai patvirtinantys, kad D. O. parodymai užrašyti teisingai. Kita vertus, D. O. kaltė šioje byloje buvo grindžiama ne tik jo paties parodymais, kuriuos jis teisme pakeitė, bet ir kitais byloje objektyviai nustatytais duomenimis, sudarančiais vientisą įrodymų grandinę, atskleidžiančią ir padarytos nusikalstamos veikos subjektyviuosius požymius. D. O. inkriminuoto nusikaltimo kaltė yra tiesioginė tyčia, o tai reiškia, kad kaltininkas suvokia, jog neteisėtai disponuoja akcizais apmokestinamomis prekėmis ir nori taip veikti. Teismas nuosprendyje konstatavo, kad D. O. nei vienoje apklausoje nepripažino, jog būtų žinojęs, kas yra kraunamose dėžėse ir supratęs, kad dalyvauja akcizais apmokestinamų prekių įgijime bei gabenime. Tačiau subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra neatsiejamai susiję su objektyviaisiais ir kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kuriose jis pripažįsta ar ne padaręs nusikalstamą veiką, bet taip pat ir remiantis byloje surinkta ir teismo posėdyje ištirta bylos medžiaga, tai yra objektyviais bylos duomenimis. Kaip minėta, pagrindinis teismo argumentas išteisinant D. O. buvo tas, kad nors jo veiksmuose ir yra nusikaltimo, numatyto BK 199² str. 1 d., objektyviosios pusės požymių, tačiau byloje nėra įrodymų, jog D. O. suprato, kad neteisėtai disponuoja akcizais apmokestinamomis prekėmis, tai yra jo tyčios kaltės forma. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas išvadą, kad kaltinamasis D. O. nežinojo, koks pakraunamų ir gabenamų dėžių turinys, neįsigilino į visą bylos įrodomąją medžiagą.
Teisėjų kolegija atmeta išteisintojo D. O. parodymus duotus ikiteisminiame tyrime, kad mikroautobuso vairuotojas R. J. ir D. O. įvykio dieną susitiko visiškai atsitiktinai, D. O. į vietą, kurioje į mikroautobusą buvo pakrautos cigaretės, buvo nuvežtas prieš jo paties valią ir, nors stebėjo kaip į mikroautobusą buvo kraunamos dėžės, nesuprato, kad jose yra akcizais apmokestinamos cigaretės. Pagal tokią ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų D. O. parodymų logiką išeitų, kad R. J. , būdamas iš anksto susitaręs su nenustatytais asmenimis daryti nusikalstamas veikas, vykdamas į susitikimą su jais, pakeliui su savimi pasiėmė nepažįstamą atsitiktinį pakeleivį, kuris ne tik stebėjo kaip į automobilį kraunamos cigarečių dėžės, bet ir pats to nesuprasdamas, padėdamas pakrauti, o vėliau jas gabendamas su R. J. dalyvavo kitų asmenų daromuose nusikalstamuose veiksmuose. Toks įvykio situacijos, jo eigos bei dalyvaujančių asmenų vaidmens darant nusikalstamus veiksmus aiškinimas yra naivus, prieštarauja elementariai logikai ir paneigiamas bylos įrodymais.
Visų pirma, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad mikroautobusas, kuriuo buvo neteisėtai gabenamos cigaretės, anksčiau priklausė išteisintojo D. O. broliui P. O. , kurio prašymu ši transporto priemonė buvo išregistruota iš VĮ Regitra įskaitos. Liudytojo P. O. parodymai, kad jis minimą mikroautobusą pardavė nepažįstamiems asmenims, kelia pagrįstų abejonių, nes tokį sandorį patvirtinančių duomenų byloje nėra. Be to, ir pats P. O. apeliacinės instancijos teisme patvirtino, kad automobilio pirkimo-pardavimo sutartis teisiškai įforminta nebuvo. Antra, iš transporto priemonės bei cigarečių apžiūros protokolų matyti, kad visos mikroautobuse rastos ir paimtos cigaretės buvo supakuotos į fabrikinės gamybos cigaretėms pakuoti skirtas dėžes. Iš mikroautobuse rastų 64 dėžių su cigaretėmis tik dalis jų buvo papildomai suvyniotos į juodą polietileninę plėvelę. Iš paminėtų procesinių dokumentų matyti, kad 19 dėžių su cigaretėmis papildomai įpakuotos nebuvo, ant jų akivaizdžiai matyti užrašai rusų kalba, patvirtinantys, jog dėžėse sukrautos cigaretės (t.1 b.l.2-12, 14-17). Akivaizdu, kad D. O. , būdamas įvykio vietoje ir stebėdamas cigarečių pakrovimo į mikroautobusą procesą, puikiai matė bei suprato kokios prekės yra pakraunamos. Tuo labiau, kad, pagal jo parodymus, jis ir pats keletą dėžių padėjo pakrauti į transporto priemonę. Trečia, byloje nustatyta pati įvykio situacija taip pat paneigia D. O. aiškinimą, kad jis nesuprato kitų asmenų atliekamų veiksmų esmės ir pats jokių nusikalstamų veiksmų nepadarė. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad dėžės su cigaretėmis buvo kraunamos į mikroautobusą, kuriuo į įvykio vietą atvažiavo R. J. ir D. O. . Nors D. O. , pagal jo parodymus, ir suprato, kad „vyksta kažkas neteisėto“, tačiau tokiems veiksmams nutraukti nesiėmė jokių priemonių, o priešingai – pritardamas jiems pats aktyviai padėjo cigaretes kraunantiems asmenims. Pažymėtina, kad į R. J. ir D. O. atvarytą mikroautobusą dėžės su cigaretėmis buvo kraunamos nakties metu, nuošalioje sodyboje, prisilaikant būtinų konspiracijos priemonių.
Teisėjų kolegijos nuomone, nuosprendyje aptarti įrodymai duoda pakankamą pagrindą pripažinti, kad D. O. pagal BK 199² str. 1 d, išteisintas nepagrįstai, o šiame BK straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką jis padarė tokiomis aplinkybėmis:
D. O. neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, tai yra 2007 m. gruodžio 18 d., apie 21 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje Slavikų seniūnijoje, Šakių rajone, veikdamas bendrininkų grupe su R. J. , iš nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo Lietuvos Respublikos Akcizų įstatymu apmokestinamas ir Rusijos Federacijos banderolėmis paženklintas prekes - 64 dėžes su 32 000 pakelių cigarečių „JIN LING“, pagal Europos Bendrijos kombinuotąją nomenklatūrą, patvirtintą 2003 m. rugsėjo 11 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1789/2003, klasifikuojamas kodu 2402.20.90, kurios nebuvo paženklintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-09 nutarimu Nr. 408 patvirtintų Apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais - banderolėmis taisyklių 5 p. nustatyta tvarka. Šių prekių bendra vertė - 97271 Lt. D. O. , pažeisdamas nustatytą tvarką, t. y. Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.1.1 punktą, kuris numato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais - banderolėmis, taip pat 3.4 punktą, kuris numato, kad fiziniams asmenims leidžiama gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais - banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie gabena įvežtus iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką tabako gaminių didesnius kiekius, negu šiose taisyklėse nustatytas maksimalus leistinas šių prekių kiekis, turėdami importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus, neturėdamas cigarečių įgijimo, gabenimo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, šias prekes kartu su R. J. gabeno mikroautobusu „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki Šakių miesto, kur tą pačią dieną apie 22 val. buvo sulaikytas Šakių rajono policijos komisariato pareigūnų.
Teisėjų kolegija D. O. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe su R. J. . D. O. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Be to, teismas privalo atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, skirdamas bausmę D. O. , atsižvelgia į tai, jog padarytas sunkus nusikaltimas, kaltinamasis yra jauno amžiaus, neteistas, baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimą, į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių. D. O. atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupe su R. J. . Skiriant bausmę reikia atsižvelgti į tai, kad nors nusikalstama veika ir buvo baigta, tačiau reali žala įstatymo saugomoms vertybėms – ekonomikai ir nustatytai verslo tvarkai – nekilo, nelegaliai gabenamos cigaretės buvo sulaikytos, o, be to, sulaikytų akcizais apmokestinamų prekių vertė nedaug viršijo vertę, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, kas rodo nedidelį rūšinį nusikalstamos veikos pavojingumą.
Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog D. O. skirtina baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta alternatyvi bausmė - bauda, jos dydį nustatant mažesnį už įstatyme numatytos baudos dydžio vidurkį, tai yra 100 MGL (13 000 Lt).
Dėl R. J. paskirtosios bausmės.
Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai pripažindamas kaltu ir nuteisdamas R. J. pagal BK 199² str., paskyrė galutinę bausmę 106 MGL (13 780 Lt) baudą. Prokuroras apeliaciniu skundu prašo paskirti kitą sankcijoje numatytą alternatyvią bausmę, tai yra laisvės atėmimą trejiems metams.
Kauno apygardos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė ir įvertino visas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę bei kitas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas nenustatė nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. R. J. anksčiau buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs, baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nedirbantis. Nors padarytas nusikaltimas priskiriamas prie sunkių, tačiau, kaip teisingai pastebėjo Kauno apygardos teismas, sulaikytų akcizais apmokestinamų prekių vertė nedaug viršijo vertę, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė.
Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos BK, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Straipsnio, pagal kurį ir nuteistas R. J. , dispozicija numato alternatyvias bausmes, tai yra arba baudą, arba laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, jog nors nusikaltimo, už kurį nuteistas R. J. , sudėtis yra formalioji ir padariniai veikos kvalifikavimui įtakos neturi, tačiau jo nusikalstama veika, nors ir buvo baigta, tačiau jokių žalingų padarinių nesukėlė. Nors jis, kaip nurodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, pasikėsino į ekonomiką ir nustatytą verslo tvarką, tačiau realios žalos šioms įstatymo saugomoms vertybėms nepadarė, akcizais apmokestinamos prekės buvo sulaikytos bei pagal teismo nuosprendį jos konfiskuotos ir turi būti sunaikintos.
Mažesnį R. J. nusikaltimo rūšinį pavojingumą rodo tai, kad iš byloje surinktų duomenų galima daryti išvadą, jog jis neorganizavo akcizais apmokestinamų prekių neteisėto disponavimo, buvo atsitiktinis vykdytojas. R. J. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu iš esmės pripažino padaręs inkriminuotus nusikalstamus veiksmus, tačiau teigė, jog sutiko pavežti krovinį už atlygį ir jo turiniu iš anksto nesidomėjo.
Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas toje dalyje, kurioje jis prašo pripažinti R. J. atsakomybę sunkinančią aplinkybę tai, kad veikė bendrininkų grupe. Teisėjų kolegijai konstatavus, jog D. O. pagal BK 199² str. 1 d. išteisintas nepagrįstai, pripažįstama, jog nusikalstamą veiką D. O. ir R. J. padarė veikdami bendrininkų grupe. Tačiau, net ir nustačius šią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, Apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su nuosprendį priėmusio teismo išvadomis dėl R. J. paskirtosios bausmės rūšies ir dydžio, įvertinusi pirmiau aptartas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paskirtoji bausmė nėra per švelni ir skirti su laisvės atėmimu susijusią bausmę nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 4 d., 328 str. 1 p., 329 str. 2 p.,
nusprendžia:
Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio dalį, kuria D. O. išteisintas pagal BK 199² str. 1 d., neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį.
D. O. pripažinti kaltu pagal BK 199² str. 1 d. ir nubausti 100 MGL (trylika tūkstančių litų) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 65 str., 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2007 m. gruodžio 18 d. iki 2007 m. gruodžio 20 d., vieną sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, nustatyti galutinį baudos dydį 96 MGL (dvylika tūkstančių keturis šimtus aštuoniasdešimt litų).
Baudą skirti sumokėti per 2 (du) mėnesius.
Pripažinti R. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, jog nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininkų grupe.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.