Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-06-15 · Byla Nr. Ik-511-428/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-06-15Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-04-30Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-06-15
Bylos Nr.
Ik-511-428/2012
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00022-2012-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Janina Vitunskienė, Jolanta Medvedevienė, Algis Markevičius
Pareiškėjas
R. K.
Atsakovas
Alytaus pataisos namų, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, Alytaus pataisos namams
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-511-428/2012Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00022-2012-3Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 21.; 74 (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 15 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algio Markevičiaus ir Janinos Vitunskienės, sekretoriaujant Aušrai Briedienei, dalyvaujant pareiškėjui R. K. , atsakovų Alytaus pataisos namų ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui Steponui Špogiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovams Alytaus pataisos namams ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos, dėl akto panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. K. su skundu (b. l. 21) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Alytaus pataisos namų 2011 m. rugsėjo 30 d. aktą Nr. 8-11276, priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 3 500 Lt neturtinei žalai atlyginti (po 500 Lt už kiekvieną kalinimo dieną).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Alytaus pataisos namų direktoriaus 2011-08-02 nutarimu jam buvo paskirta drausminė nuobauda ir jis septynioms paroms patalpintas į Alytaus pataisos namų baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 19, kurioje buvo kalinamas su trimis nuteistaisiais. Kameros plotas apie 10 ar 11 kvadratinių metrų, todėl kalint keturiems nuteistiesiems buvo pažeidžiamos Vidaus tvarkos taisyklės, kuriose nustatyta, kad vienam asmeniui minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 m². Šioje kameroje įrengtas per mažas langelis, įmontuotas per aukštai, grotuotas plačių strypų grotomis, todėl į kamerą patenka per mažai natūralios dienos šviesos. Kameroje nėra įrengtos mechaninės ventiliacijos, todėl trūksta oro ir per didelė drėgmė, o tai prieštarauja Lietuvos higienos normose HN76:2010 keliamiems reikalavimams. 2011-08-08 bei 2011-08-09 dienomis buvo atjungta tualeto ventiliacija. Siunčiami ir gaunami laiškai nebuvo registruojami žurnaluose, nebuvo duodama jam žurnaluose pasirašyti. Prašė pareigūno iškviesti gydytoją, tačiau įrašų apie tai nepadarė, todėl negali įrodyti. Šias aplinkybes jis išdėstė skunde Alytaus pataisos namų direktoriui, tačiau 2011-09-30 atsakyme, kurį laiko neteisingu, neobjektyviu, nepilnu, biurokratišku, apie daugelį skunde išdėstytų aplinkybių nepasisakoma. Šį atsakymą apskundė Kalėjimų departamentui, kuris taip pat nesprendė jo išdėstytų aplinkybių. Kalint kameroje Nr. 19 dėl netinkamų sąlygų jis patyrė didelių nepatogumų, diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą, todėl mano esant teisinga, sąžininga bei protinga būtų priteisti jam 3 500 Lt neturtinę žalą (po 500 Lt už kiekvieną kalinimo dieną).

Atsiliepimas

Atsakovas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 32-34) nurodė ir atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad R. K. jam paskirtą nuobaudą - uždarymą į baudos izoliatorių septynioms paroms - atlikinėjo kameroje Nr. 19, kuri yra pritaikyta atlikti nuobaudas 4 asmenims, tačiau nuo 2011-08-02 iki 2011-08-09 joje nuobaudas atlikinėjo 3 nuteistieji. Pabrėžė, kad kamera Nr. 19 yra 14,45 m² ploto, todėl joje esant 4 asmenims, kiekvienam tenka po 3,6125 m² ploto. Kameros lango matmenys yra 1,10 m x 0,60 m, jis atidaromas iš vidaus ir bet kuriuo metu nuteistieji gali kamerą vėdinti. Grotų tarpai yra apie 10-12 cm², todėl dienos apšvietimas, patenkantis į kameras yra normalus, be to, niekas nedraudžia nuteistiesiems naudotis dirbtiniu (elektros) apšvietimu. Tualetas yra atitvertas nuo miegamosios zonos (uždara kabina). Patalpų ventiliavimas savaiminis (per orlaides), mechaninio vėdinimo nėra. Jų nuomone, kameros įrengimas ir apšvietimas atitinka visus higienos normų reikalavimus. Todėl pataisos namai jokių įstatymų pažeidimų dėl patalpų vėdinimo, apšvietimo, pareiškėjo gyvenamosios erdvės suvaržymo nepadarė ir skunde išdėstytos pretenzijos neturi pagrindo. Pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojai lankosi baudos izoliatoriuje kiekvieną dieną po du kartus (ryte ir vakare) ir apžiūri medicininės pagalbos prašančius nuteistuosius, todėl pareiškėjo teiginiai dėl negalėjimo išsikviesti gydytoją yra nepagrįsti. Pažymėjo, kad tiek Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus tarnyba, tiek Žmogaus teisių padėties uždarose laisvės apribojimo institucijose stebėtojų grupė, tiek Alytaus visuomenės sveikatos centras tikrino Alytaus pataisos namus ir pateikė savo išvadas, kuriose nurodė, kad Alytaus pataisos namuose nuteistųjų gyvenimo sąlygos yra geros, higienos normų pažeidimų nenustatyta. Pareiškėjas nepateikia jokių objektyvių įrodymų patvirtinančių civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindus, nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų paliudyti jam padarytą neturtinę žalą, todėl, jų nuomone, nėra pagrindo žalos atlyginimui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos atsiliepimo į skundą nepateikė, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta (b. l. 86) (ABTĮ 75 str. 1 d.), tačiau jo atstovo neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas R. K. 2011-09-07 skundu (b. l. 44) kreipėsi į Alytaus pataisos namus, kuriame nurodė, kad vykdant jam paskirtą nuobaudą, nuo 2011 m. rugpjūčio 2 d. septynioms paroms buvo perkeltas į kamerą Nr. 19, kurios plotas per mažas kalėti keturiems asmenims, įrengti langai per maži ir per aukštai, nėra įrengtos mechaninės ventiliacijos, trūksta oro, didelė drėgmė, per mažai patenka natūralios dienos šviesos, dvi dienas buvo specialiai atjungta ventiliacija kameros tualete. Būdamas kameroje Nr. 19, jis išsiuntė 2 laiškus bei vieną laišką gavo, kurie nebuvo registruojami registracijų žurnaluose. Prašė išnagrinėti jo skundą, nubausti už pažeidimus atsakingus asmenis ir spręsti klausimą dėl materialinės žalos atlyginimo. Alytaus patisos namai į pareiškėjo skundą atsakė 2011-09-30 raštu Nr. 8-11276 (b. l. 6). Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakymu, kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie LR teisingumo ministerijos, kuris, ištyręs skunde nurodytas aplinkybes pareiškėjui atsakė 2011-12-14 raštu Nr. 2S-4582 (b. l. 7-8).

Byloje ginčijamas Alytaus pataisos namų 2011-09-30 atsakymas Nr. 8-11276 bei prašoma priteisti neturtinė žala, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų kameroje Nr. 19, t. y. per mažo ploto, per mažo natūralaus apšvietimo, per mažo ir per aukštai įmontuoto langelio, blogos ventiliacijos, per didelės drėgmės, taip pat dėl siunčiamos ir gaunamos pašto korespondencijos neregistravimo žurnaluose.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų LR teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės), 11¹.2 punkte nurodoma, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Bylos duomenys patvirtina, kad kameros Nr. 19 plotas yra 14,45 m² (b. l. 66). Iš nuteistųjų uždarymo į baudos (drausmės) izoliatorių arba karcerį apskaitos žurnalo duomenų matyti, kad kameroje Nr. 19 laikotarpiu nuo 2011-08-02 iki 2011-08-09 kartu su R. K. buvo patalpinti dar du nuteistieji, taigi, vienam nuteistajam teko 4,82 m² ploto, o tai nepažeidžia Vidaus tvarkos taisyklėse nustatyto minimalaus vienam asmeniui tenkančio gyvenamųjų patalpų ploto.

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – Eksploatavimo taisyklės), reglamentuoja reikalavimus kamerų įrengimui. Minėtų taisyklių 16.9 punkte nurodoma, kad kamerose langai turi būti ne mažesni kaip 80x80 cm. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30x15 cm. Taigi, Eksploatavimo taisyklėse nurodyti kamerų įrengimo reikalavimai nedraudžia įrengti mažesnių parametrų langų grotų akutes (draudžia įrengti didesnes kaip 30x15 cm. grotų akutes), be to šiose taisyklėse nurodoma, kad iš lauko pusės ant langų gali būti įrengtas metalinis tinklas (Eksploatavimo taisyklių 16.9 p.), todėl atmestini pareiškėjo motyvai, kad grotų akutės neatitinka reikalavimų.

Eksploatavimo taisyklėse taip pat nurodoma, kad kameros vėdinamos per langus, išskyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (Eksploatavimo taisyklių 16.10 punktas). Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (toliau ir – Higienos norma; b. l. 74-81), 21 p., be kita ko, nurodoma, kad sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Higienos normos 24 punkte nurodoma, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Taigi, galiojančios teisės normos nenustato, kad gyvenamosiose patalpose ar sanitariniame mazge privalomai turi būti įrengta ar veikti mechaninė ventiliacija. Atsakovo atstovas posėdžio metu paaiškino, kad sanitariniame mazge įrengtas vėdinimas per orlaidę. Pareiškėjas 2011-09-07 skunde, adresuotame Alytaus pataisos namams (b. l. 44) nurodė, kad kameroje nėra įrengta mechaninė ventiliacija. Dėl nurodytų aplinkybių vertintina, kad mechaninės ventiliacijos kameroje ir sanitariniame mazge neįrengimas neprieštarauja teisės aktams, o pareiškėjo teiginys, dėl specialiai dvi dienas atjungtos ventiliacijos laikytinas nepagrįstu, nes nesant mechaninės ventiliacijos, akivaizdu, kad ji negali būti atjungta.

Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą reglamentuoja Higienos norma (b. l. 74-81), kurios 26 punkte, be kita ko, nurodoma, koka turi būti laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro santykinė drėgmė. Pareiškėjas skunde tik abstrakčiai teigia, kad kameroje pastovi didelė drėgmė ir šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikia. Tačiau, iš byloje esančio Alytaus visuomenės sveikatos centro 2011 m. gruodžio 20 d. patikrinimo akto Nr. PA-346 (b. l. 58-62) matyti, kad santykinė oro drėgmė visose matuotose vietose (atlikti 32 matavimai) atitiko Higienos normos reikalavimus (35-60 proc.). Taip pat šiame patikrinimo akte konstatuojama, kad pažeidimų Lietuvos higienos normai HN76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nenustatyta. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius, atlikęs patikrinimą Alytaus pataisos namuose 2011 m. rugsėjo 30 d. pažymoje (b. l. 51-57) taip pat konstatavo, kad gyvenimo ir buities sąlygos gyvenamosios zonos ir kamerų tipo patalpose bei baudos izoliatoriaus kamerose atitinka teisės aktais nustatytiems reikalavimams. Teismas neturi pagrindo abejoti minėtų institucijų atliktų patikrinimų duomenimis, todėl pareiškėjo skundo motyvai dėl netinkamų kalinimo sąlygų kameroje Nr. 19, t. y. per mažo ploto, per mažo ir per aukštai įmontuoto langelio bei natūralaus apšvietimo, blogos ventiliacijos, per didelės drėgmės, laikytini nepagrįstais.

Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.271 straipsnis, kaip specialioji norma bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų atžvilgiu, reglamentuoja atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Viešoji (valstybės ar savivaldybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444– 619/2004; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A442-330/2008). CK 6.246 straipsnis įtvirtina bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų – sampratą: civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pagal CK 6.271 straipsnio 3 dalį valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai ir t. t., išskyrus teismų nuosprendžius, sprendimus bei nutartis). Taigi, veiksmų neteisėtumas siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų sampratą, taip pat yra pažymėjęs, kad neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007). Sprendžiant administracinės teisės subjekto veiklos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti, kokios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė, t. y. neigiamos tam tikros veikos pasekmės savaime negali būti laikomos pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1642/2005).

Atsakovo neteisėtus veiksmus pareiškėjas sieja su jo buvimu Alytaus pataisos namų kameroje Nr. 19, kurioje, anot pareiškėjo, trūksta oro, per didelė pastovi drėgmė, nepakankamai patenka natūralios dienos šviesos, trūksta vietos bei erdvės ir dėl to patirtais nepatogumais, diskomfortu, gyvenimo kokybės pablogėjimu. Tačiau byloje esanti medžiaga patvirtina, kad gyvenimo sąlygos kameroje Nr. 19 atitinka Vidaus tvarkos taisyklėse, Eksploatavimo taisyklėse ir Higienos normoje tokio tipo patalpoms keliamus reikalavimus. Todėl, pareiškėjui neįrodžius ir teismui nenustačius, kad kamera Nr. 19 neatitinka teisės aktų keliamų reikalavimų, negalima traktuoti valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, o nesant vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, t.y. neteisėtų veiksmų, neturtinė žala, vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, negali būti priteistina, todėl skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.

Teismas sutinka su pareiškėjo argumentu, kad Alytaus pataisos namai 2011-09-30 raštu Nr. 8-11276 atsakė ne į visas pareiškėjo skunde išdėstytas aplinkybes, tačiau Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos atsakydamas pareiškėjui 2011-12-14 raštu Nr. 2S-4582 (b. l. 7-8) papildomai ištyrė ir atsakė į atsakovo neatsakytus klausimus, t. y. dėl gydytojų vykdomos planinės nuteistųjų, laikomų baudos izoliatoriuje ir kamerų tipo patalpose, apžiūros, nurodė, kad pareiškėjo teiginys dėl nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų, registravimo žurnale, neduodant nuteistajam pasirašyti, pasitvirtino bei informavo dėl nurodymo Alytaus pataisos namų administracijai minėtų rašytinių dokumentų registraciją atlikti Vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka. Esant minėtoms aplinkybėms vertintina, kad ginčijamas Alytaus pataisos namų 2011-09-30 raštas Nr. 8-11276, nors ir nepilnai atsakant į pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, iš esmės atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus, pareiškėjo teisių nepažeidė, jo panaikinimas pareiškėjui teisinių pasekmių nesukeltų, todėl nėra pagrindo jį pripažinti neteisėtu ir panaikinti.

Dėl nurodytų aplinkybių, byloje esančių įrodymų bei dėl išdėstytų argumentų, pareiškėjo skundas atmestinas.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 str., 88 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Jolanta MedvedevienėAlgis MarkevičiusJanina Vitunskienė