Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities VPK Švenčionių rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014-10-29 nutarimo, kuriuo V. T. pripažintas kaltu, padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 129 str., ir nubaustas 4 500 LT bauda be transporto priemonės konfiskavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. T. nubaustas už tai, kad 2014-10-13, 23.30 val., Augustavo vs., Švenčionių r., būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo R. P. priklausantį automobilį BMW 525, vaslt. Nr. (duomenys neskelbtini) Policijos pareigūnams sustabdžius V. T. vairuojamą automobilį, patikrinus jo dokumentus ir blaivumą buvo nušalintas nuo vairavimo, kaip neturintis tokios teisės ir vairavęs, būdamas neblaivus ( nustatytas sunkus neblaivumas - 2.54 promilės alkoholio).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Institucijos atstovas kelia tik administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

ATPK 129 str. sankcija numato, kad šio teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu. Kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, kaip yra ir šiuo atveju, įstatymas konkrečių kriterijų, kuri nuobauda turėtų būti skiriama, nenustato. Tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais atvejais turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Pažymėtina ir tai, kad individualizuodamas pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismas turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad asmeniui, kuriam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė gali būti konfiskuota, buvo žinoma apie procesą. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad automobilis priklauso R. P., atsiliepime į apeliacinį skundą jis pateikė paaiškinimus dėl automobilio perdavimo aplinkybių pažeidimą padariusiam asmeniui, todėl laikytina, kad buvo užtikrintas teisingas teismo procesas ir efektyvi savininko teisių gynyba.

ATPK 20 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Iš aptariamos normos turinio matyti, kad administracine nuobauda siekiama dviejų tikslų: 1) nubausti pažeidimą padariusį asmenį; 2) vykdyti tiek specialiąją, tiek bendrąją administracinių teisės pažeidimų prevenciją. Siekiant šių tikslų būtina užtikrinti, kad būtų paskirta teisinga nuobauda. ATPK 30 str. numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime byloje Nr. 12/96-5/97 nurodė, jog nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Tokį turtą konfiskavus dėl jo teisėto laikino valdytojo ar naudotojo padaryto administracinio teisės pažeidimo, savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama. Todėl ATPK 26 str. 1 d. numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo ATPK 129 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl ko savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Nepaisant to, jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą R. P. nurodė, kad nepastebėjo, jog V. T. buvo neblaivus. Anot R. P., jų susitikimo metu buvo tamsu (23.30 val.), V. T. rūkė, mažai šnekėjo. Norėdamas nusipirkti automobilį, paprašė duoti jam pavažiuoti, išbandyti automobilį. R. P. sutiko, kadangi nemanė, jog V. T. buvo neblaivus. Taip pat negalėjo žinoti, jog jis neturėjo teisės vairuoti automobilį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog paties automobilio savininko paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad jis nesiėmė atitinkamų priemonių jam priklausančio turto apsaugojimui nuo neteisėto pasinaudojimo juo. Nors R. P. teigimu, jis nematė, jog V. T. buvo neblaivus, tačiau bylos medžiaga nustatyta, kad pažeidimo padarymo metu V. T. buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis - net 2,54 prom. girtumas. Taigi sunkiai tikėtina, jog sėdėdamas šalia V. T. keleivio vietoje, R. P. ne tik kad nepastebėjo pažeidėjo girtumo, bet net neįtarė, jog pastarasis yra neblaivus. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad R. P. nesiėmė visų būtinų priemonių, kad jam priklausantis turtas nebūtų panaudotas neteisėtiems veiksmams atlikti.

Vadovaujantis teismų formuojama praktika, transporto priemonės savininkas neturi būti pasyvus saugant transporto priemonę nuo neteisėto panaudojimo. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 1 d. yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančia transporto priemonę. Taigi, nors R. P. savo paaiškinimuose ir nurodė, jog leisdamas pažeidėjui vairuoti jam priklausantį automobilį, nepastebėjo, kad V. T. būtų neblaivus, tačiau aukščiau teismo aptartos aplinkybės leidžia teigti, kad jis nebuvo pakankamai atsakingas ir atidus, ir neužtikrino, kad V. T., ne tik būdamas neblaivus, bet dar ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nesinaudotų jam priklausančiu automobiliu.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju negalima neįvertinti ir paties pažeidėjo veiksmų, kai jis, negalvodamas apie gresiančias administracines nuobaudas ir galimas pavojingas savo neteisėto elgesio pasekmes, važiavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 2, 54 promilės alkoholio) ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, todėl vien tik piniginės nuobaudos, neskiriant sankcijoje numatytos papildomosios nuobaudos, paskyrimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skirdamas V. T. papildoma ATPK 129 straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą apygardos teismas atsižvelgia ir į tai, kad V. T. praeityje net 4 kartus buvo baustas už automobilio vairavimą esant neblaiviam, laikotarpiu 2012 m. kovo mėnesio iki 2014 m. rugpjūčio mėnesio už įvairių teisės pažeidimų padarymą buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn net 12 kartų, todėl daro pagrįstą išvadą, kad anksčiau pažeidėjui paskirtomis, švelnesnėmis, administracinėmis nuobaudomis ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai nebuvo pasiekti.

Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad Švenčionių rajono apylinkės teismas nepagrįstai netaikė ATPK 129 straipsnyje numatytos papildomos nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo. Įvertinus administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį bei pažeidėjo asmenybę, V. T. skirtina papildoma ATPK 129 straipsnyje numatyta nuobauda – transporto priemonės konfiskavimas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus apskrities VPK Švenčionių rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio apeliacinį skundą tenkinti.

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014-10-29 nutarimą pakeisti papildomai paskiriant V. T. ATPK 129 straipsnyje numatytą nuobaudą – transporto priemonės automobilio BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.