Utenos apylinkės teismo sprendimas

2019-04-08 · Civilinė byla Nr. 2YT-547-664/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-08
Bylos Nr.
2YT-547-664/2019
Teisminio proceso Nr.
2-16-3-00858-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Vapsvienė
Pareiškėjas
E. Š.
Suinteresuotas asmuo
J. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-547-664/2019Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00858-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.3; 2.2.15; 3.2.6.5; 3.4.5.5; 3.4.5.10 (S)
(N)UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 8 d.Ignalina
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėja Irena Vapsvienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei J. Z.,dalyvaujant pareiškėjai E. Š. ,suinteresuoto asmens – J. Š. atstovui advokatui E. L.,

išvadą teikiančios institucijos Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus atstovei I. M.,

žodinio proceso tvarka, uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. Š. pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse nustatymo, globos nustatymo ir globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo, suinteresuotas asmuo J. Š., išvadą teikianti institucija - Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir kaimo reikalų skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmuose priimtas pareiškėjos E. Š. pareiškimas dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse nustatymo, globos nustatymo ir globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo, suinteresuotas asmuo J. Š., išvadą teikianti institucija - Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir kaimo reikalų skyrius.

Šalies argumentai

Pareiškėja prašo teismo

1. pripažinti J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini), neveiksnia;

2. paskirti J. Š. ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę jos psichinei būklei nustatyti.

Šalies argumentai

Pareiškime nurodoma, jog pareiškėja yra J. Š., kurią prašoma pripažinti neveiksnia-dukra. J. Š., po patirto smegenų insulto, negali vaikščioti, visą laiką guli. Nuo 2018 m. birželio 15 d. J. Š. nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis. Jos psichika sutrikusi ir tikslinga spręsti jos neveiksnumo klausimą, nes ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Motina serga jau daugiau nei metus laiko ir visą laiką pareiškėja ją slaugo ir prižiūri. J. Š. darbingumo lygis tik 10 procentų, jai diagnozuota demencija.

2018 m. lapkričio 29 d. socialinio darbuotojo išvadoje Nr. 23 konstatuota, kad J. Š. geba iš dalies, naudodamasi pagalba, pasirūpinti ir priimti sprendimus visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Todėl, siekdama užtikrinti motinos teisėtų interesų įgyvendinimą, pareiškėja inicijuoja jos pripažinimą neveiksnia.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėja patikslino pateiktą pareiškimą ir prašė pripažinus motiną J. Š. neveiksnia, nustatyti jai globą, o globėja ir turto administratore skirti E. Š.. Pareiškėja nurodė, jog jau daugiau nei dveji metai prižiūri motiną J. Š.. Pastaroji patyrė tris insultus, jai būtina nuolatinė priežiūra: motina nevaikšto, sunkiai atpažįsta aplinkinius, nesiorientuoja erdvėje ir laike, ją būtina maitinti.

Atsiliepimas

Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir kaimo reikalų skyriaus pateiktame atsiliepime nurodoma, jog pateiktas pareiškimas yra pagrįstas, todėl prašoma jį tenkinti.

Teismo posėdžio metu Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir kaimo reikalų skyriaus atstovas papildė atsiliepimą nurodė, jog neprieštarauja pateiktam pareiškimui, sutinka, jog pripažinus J. Š. neveiksnia, būtų nustatyta jos globa, o globėja ir turto administratore paskirta J. Š. dukra E. Š., kuri šiuo metu ir prižiūri motiną.

Asmens, pripažintino neveiksniu, atstovas advokatas E. L. gavęs pareiškimą, jo priedus ir teismo pranešimą, pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su pareiškimu pateikti dokumentai patvirtina, jog J. Š. įrašyta į psichiatro įskaitą, jai diagnozuota multiinfarktinė demencija (F01.1), nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis ir neterminuotas specialiųjų poreikių lygis, ji darbinga tik 10 procentų. Atsižvelgdamas į šiuos duomenis, mano, jog J. Š. pripažinimo neveiksnia pareiškime nurodytose srityse procesas inicijuotas pagrįstai ir atitinka jos interesus. Taip pat atstovas nurodė, jog neturi prieštaravimų pateiktam prašymui neveiksnia pripažintos J. Š. globėja ir turto administratore skirti jos dukrą, pareiškėją E. Š.. Pareiškėja jau dvejus metus prižiūri motiną ir jokių nusiskundimų dėl jos nėra gauta.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.10 straipsnio 1 dalis numato, jog fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. CK 2.11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja yra J. Š., kurią prašoma pripažinti neveiksnia-dukra. J. Š., po patirto smegenų insulto, negali vaikščioti, visą laiką guli. Remiantis 2018 m. liepos 31 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos teritorinio skyriaus išduota Specialiųjų poreikių nustatymo pažyma SP Nr. 2194, nuo 2018 m. birželio 15 d. J. Š. nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis.

Byloje pateikta socialinio darbuotojo 2018 m. lapkričio 29 d. išvada Nr. 23 „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“. Išvadoje nurodyta, kad J. Š. geba iš dalies, naudodamasi pagalba, pasirūpinti ir priimti sprendimus visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Žemesnės instancijos teismas

J. Š. Utenos rajono apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2019 m. sausio 17 d. nutartimi paskirta ambulatorinė teismo psichiatrinė ekspertizė. 2019 m. kovo 28 d. gautame Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Rokiškio teismo psichiatrijos skyriaus 2019 m. . vasario 12-kovo 22 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 88TPK-23/2019 patvirtinta, kad J. Š. serga multiinfarktine siplnaprotyste (F01.1). J. Š. negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

Tam atvejui, kai psichikos ligonis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir (ar) jų valdyti, kai tai lemia jo nesugebėjimąs pasirūpinti savimi, savarankiškai priimti sprendimus dėl naudojimosi jam suteiktomis teisėmis ir laisvėmis bei už juos atsakyti, CK 2.10 straipsnio 1 dalyje ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta galimybė teismui pripažinti tokį asmenį neveiksniu ir įstatymo reglamentuojama tvarka nustatyti neveiksniam psichikos ligoniui globą ir paskirti globėją.

Pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalies ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatas yra du būtini neveiksnumo nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 466 straipsnis, 467 straipsnio 4 dalis), ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.

Tik tuo atveju, kai psichikos liga ar proto negalia yra tokios formos, kad dėl jos asmuo negali suvokti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, galima pripažinti jį neveiksniu.

Žemesnės instancijos teismas

CK civilinis veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą. Civilinis veiksnumas priklauso nuo dviejų aplinkybių: nuo amžiaus ir nuo asmens psichinės būklės, t.y. nuo gebėjimo ir galėjimo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

Pripažinimas neveiksniu - tai procedūra, kuri lemia esminį žmogaus, kaip teisinių santykių subjekto, statuso pasikeitimą, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą socialinėmis ir teisinėmis pasekmėmis iš esmės prilygstantį žmogaus, kaip asmens ir piliečio, eliminavimui iš kitų visuomenės narių tarpo: pripažintas neveiksniu asmuo praranda daugelį savo prigimtinių ir pilietinių teisių, tarp jų teisę disponuoti savo turtu bei tvarkyti su juo susijusius reikalus, teisę į darbą, santuoką, teisę balsuoti, rinktis gyvenamąją vietą, taip pat teisę kreiptis į teismą bet kokiais klausimais, įskaitant ir klausimą dėl jo statuso peržiūrėjimo, o visus tokio asmens klausimus sprendžia teismo paskirtas jo globėjas.

Žemesnės instancijos teismas

Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijose Nr. R(99) 4, kur pateikti Pilnamečių neveiksnių asmenų teisinės apsaugos principai, yra įtvirtintas maksimalus veiksnumo išsaugojimo principas (principas Nr. 3). Šį principą iš esmės atitinka riboto civilinio veiksnumo institutas ir veiksnumo apribojimo suinteresuotam asmeniui pasekmės, suteikiančios šiam asmeniui teisę su rūpintojo sutikimu atlikti tam tikrus veiksmus ir sudaryti tam tikrus sandorius, taip pat paliekančios asmeniui teisę pačiam sudaryti kasdieninius smulkius sandorius (CK 2.11 straipsnio 2 dalis).

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog J. Š. serga multiinfarktine siplnaprotyste (F01.1). teismo psichiatrijos akte nurodyta, jog J. Š. dėl savo psichinės būklės negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, priimti savarankiškai sprendimus visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Teismas, siekdamas apsaugoti ir užtikrinti neįgalaus asmens visapusišką bei lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, sprendžia tik dėl J. Š. neveiksnumo konkrečiose srityse (Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 1 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) 2.10 straipsnio 1 dalis), t. y. srityse, kuriose neužtikrinant jos atstovavimo, jai esant neįgaliai, būtų pažeistos jos teisės ir teisėti interesai konkrečiose srityse. Dėl to sritys, kuriose asmuo pripažintinas neveiksniu, nustatytinos taip, kad būtų parinktos aktualiausios būtent tam asmeniui, įvertinus jo sveikatos būklę, suvokimą, gebėjimus konkrečiose jam aktualiose srityse bei parinktinos mažiausiai jo veiksnumą ribojančios priemonės (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 467 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nustatytu neveiksnumo konkrečiose srityse institutu siekia apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t. y. jam užtikrinama pagalba per globos institutą savo civilines teisės ir pareigas įgyvendinti per atstovą. Šios sritys nustatytinos teismo, įvertinus visumą teisminio nagrinėjimo metu surinktų įrodymų. Įvertinus teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, keliamus klausimus dėl J. Š. neveiksnumo ribų nustatymo, darytina išvada, kad J. Š. iš esmės yra svarbios tokios sritys kaip: savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra, asmens higiena, savitvarka ir pan.), kadangi ji negeba pasirūpinti savo aplinka, būstu, kuriame gyvena ir savo higiena; sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.), kadangi jai reikalingos sveikatos priežiūros paslaugos, o ji pati jų reikalingumo nesuvokia ir negali įvertinti; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų bei kitų kasdieniam gyvenimui būtinų daiktų įsigijimas ir pan.); santaupų, piniginių indėlių tvarkymo sritis, kadangi ji gauna socialinę išmoką, kurios pati dėl pinigų vertės tinkamo nesuvokimo tikslingai panaudoti negeba; kilnojamojo ir nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo bei disponavimo sritis, taip pat paveldėjimo teisinių santykių sritis (palikimo priėmimas ir kiti su tuo susiję klausimai), kadangi nustatyta, jog J. Š. turi artimųjų ir šie teisiniai santykiai gali bet kada atsirasti.

Laikytina, kad šiose srityse J. Š. negalėtų savimi visiškai pasirūpinti, nes ji yra sunkiai orientuota, ji negeba savęs prisižiūrėti, negali įvertinti pinigų bei turimo turto panaudojimo tikslingumo, negali įvertinti savo sveikatos bei savitvarkos priežiūros poreikio.

Pareiškėjos, jos atstovo advokato A. S., suinteresuoto asmens J. Š. atstovo advokato E. L., išvadą teikiančios institucijos Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir kaimo reikalų skyriaus nurodytų aplinkybių bei byloje esančių rašytinių įrodymų pagrindu pareiškėjos pareiškimas tenkintinas ir siekiant apsaugoti pačios J. Š. turtinius ir neturtinius interesus, J. Š. pripažintina neveiksnia minėtose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Teismas asmens nepripažįsta neveiksniu tose srityse, kuriomis dėl savo sveikatos būklės asmuo vis tiek negalės pasinaudoti, t. y. atitinkamos sritys asmeniui dėl jo sveikatos būklės yra neaktualios (Shtukaturov v. Russia). Šios sritys įtvirtintos Aprašo 10.1.6 punkte (dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje) ir 10.2.3 punkte (šeimos santykių sritis), 10.2.4 punkte (asmens gebėjimas būti globėju ir pan.), 10.2.5 punkte (darbo teisinių santykių sritis). Teismo nuomone, tokios sritys kaip šeimos santykių sritis, teisė į darbo santykius vien dėl savo prigimties negalėtų būti įgyvendinamos per atstovą (globėją), todėl jos ir negali būti ribojamos bei išskiriamos.

Pažymėtina, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo institutą yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens teises, t. y. jam suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą. Vadinasi, jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių srityje (pvz., teisė sudaryti santuoką, rinkimų teisė, teisė į darbo santykius, kt.), jos ir neturėtų būti ribojamos.

Pripažinus J. Š. neveiksnia aukščiau nurodytose srityse tuo pačiu teismo sprendimu išspręstinas globos nustatymo bei globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo klausimai (Lietuvos Respublikos CPK 468 str. 4 d., 505 str., 506 str.).

Pagal VĮ Registrų centras Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro išrašą J. Š. vardu nėra registruota sutarčių dėl pagalbos priimant sprendimus bei nėra duota išankstinių nurodymų.

Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir kaimo reikalų skyriaus atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog pripažinus J. Š. neveiksnia, rekomenduoja globėja jai skirti jos dukrą E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini). Manoma, jog E. Š., oficialiai tapusi globėja, tinkamai vykdys šias pareigas, tai yra atstovaus globotinę pagal įstatymą ir gins jos teises bei interesus.

Remiantis 2019 m. sausio 11 d. VšĮ Ignalinos rajono poliklinikos išduota medicinine pažyma Nr. 11, E. Š. yra sveika ir gali būti globėja. Pareiškėja E. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka būti paskirta neveiksnios J. Š. globėja ir turto administratore. Kitų asmenų, norinčių būti J. Š. globėjais, nėra.

Teismas, atsižvelgdamas į Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir kaimo reikalų skyriaus pateiktą išvadą, parinktos pretendentės savybes bei byloje nurodytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad E. Š. pagal savo moralines ir asmenines savybes yra tinkama būti neveiksnios J. Š. globėja ir turto administratore (CK 3.242 straipsnis).

E. Š. išaiškintinos globėjos teisės ir pareigos (CK 3.240, 3.243–3.245 straipsniai). Globėja yra savo globotinio atstovė pagal įstatymą ir gina neveiksnių ar ribotai veiksnių asmenų teises ir interesus be specialaus pavedimo; turi teisę sudaryti atstovaujamo neveiksnaus asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius; pareigas atlieka neatlygintinai; privalo informuoti globos (rūpybos) instituciją apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą; jeigu išnyksta aplinkybės, dėl kurių asmuo buvo pripažintas neveiksniu, asmens globėja turi kreiptis į teismą dėl globos panaikinimo; neveiksnaus asmens turtą ir jo duodamas pajamas globėja turi naudoti išimtinai neveiksnaus asmens interesais; sandoriams, kurių suma didesnė nei vienas tūkstantis penki šimtai eurų, sudaryti yra reikalingas išankstinis teismo leidimas; visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėja nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės; globėjas, jo artimieji giminaičiai negali sudaryti sandorių su globotiniu išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio interesus; jeigu globėjas netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, ji gali būti teismo nutartimi nušalinta nuo globėjos pareigų; jeigu šiais globėjos veiksmais buvo padaryta žala neveiksniam asmeniui, globėja privalo ją atlyginti. Kreiptis į teismą dėl globėjo nušalinimo turi teisę globos (rūpybos) institucijos arba prokuroras.

Įstatymas nustato, kad bylinėjimosi dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje išlaidos, išskyrus atstovavimo išlaidas, padengiamos iš valstybės lėšų (CPK 469 straipsnio 3 dalis), todėl iš proceso dalyvių nepriteistinos teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 468 straipsnio 4 dalimi, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos E. Š. pareiškimą tenkinti.

Pripažinti J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini), neveiksnia šiose asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus srityse:

turtinių santykių srityse:

asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų bei kitų kasdieniam gyvenimui būtinų daiktų įsigijimas ir pan.), santaupų, piniginių indėlių tvarkymas;

kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.);

nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.);

paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas ir kiti su tuo susiję klausimai);

asmeninių neturtinių santykių srityse:

savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra, asmens higiena, savitvarka ir pan.);

sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.).

Nustatyti nuolatinę globą pripažintai neveiksnia J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), ir jos globėja bei turto administratore paskirti E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini)

Teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo dienos išsiųsti neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.

Teisėja Irena Vapsvienė