Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-01-21 · Byla Nr. A2.6.-205-818/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-01-21
Bylos Nr.
A2.6.-205-818/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-13749-2014-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Miroslavas Gvozdovičius
Pažeidėjas
V. H.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.6.-205-818/2015Proceso Nr. 4-68-3-13749-2014-2Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4; 45.4.5.(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. sausio 21 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant Edgarui Moroz, Linai Leščiovai, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo V. H., a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nebausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. H., 2014-10-19, apie 17.00 val., Vilniuje, Liepkalnio g. 30, vairuodamas automobilį „Mazda 626“, v/n (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbulas, neįsitikino, kad gale yra saugus atstumas ir atsitrenkė į stovintį automobilį „Toyota Corolla“, v/n (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino. Iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 128, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu V. H. su pažeidimais nesutiko, nurodė, kad protokolas surašytas nepagrįstai. Automobilis priklauso jo motinai. Buvo su draugais pas pažįstamą, kai atėjo prie automobilio negalėjo jo užvesti. Nusprendė jį pastumti. Išstūmė automobilį, raktai buvo įkišti, bet variklis nebuvo įjungtas. Draugės žiūrėjo, kad neįvažiuotų į kitus automobilius. Paskui nurideno automobilį nuo kalniuko, automobilis užsivedė ir nuvažiavo. Jokio pašalinio garso nepajautė. Liudytojas sėdėjo kitame automobilyje.

Liudytojas V. S. teismo posėdyje paaiškino, kad dirbo su kolega K.. Gavo iškvietimą, kad yra apgadintas automobilis ir laukia žmogus. Atvykus surado liudininką ir nukentėjusįjį. Suformino ir perdavė paieškos grupei. Iš eismo įvykio buvusio liudytojo pasakojimo, V. S. suprato, jog važiavo jaunimo kompanija atbula ir kabino „Toyota“ ir dar sakė, kad ta jaunimo kompanija išlipo apžiūrėjo ir toliau sėdo ir išvažiavo. Apžiūrėjo apgadintą automobilį. Dabar nepasakys ar „Mazdos“ motoras buvo užvestas.

Liudytojas M. K. teismo posėdyje paaiškino, kad atėjo „Toyota“ savininkas ir aiškino, kad jaunimas apgadino jo automobilį, kad matė kaimynas. Nubraižė schemą, apklausė liudininką, kuris nurodė, jog matė, kaip automobilis „Tojota“ stumiamas atsitrenkė į šalia stovintį kitą automobilį bei jį apgadino. Ar automobilis buvo užvestas neatsimena, tik atsimena, kad buvo išlipęs vairuotojas, apžiūrėjo ir pamatęs, kad apgadino nuvažiavo.

Liudytojas A. Z. paaiškino, kad 2014-10-19 dienos metu jis adresu Liepkalnio g., Vilniuje, ties pastato Nr.30, sėdėjo savo automobilyje. Priešais priparkuotas stovėjo kaimyno automobilis „Tojota“. A. Z. teigimu, iš gyvenamojo namo išėjo kompanija jaunuolių, vienas vaikinas (jauno amžiaus su barzda) sėdo prie automobilio „Mazda“ bei bandė išvažiuoti iš tarp stovinčių kitų automobilių, ar dirbo automobilio „Mazda“ variklis, jis nematė, tačiau degė stabdžių žibintai. Vairuodamas minėtas vaikinas kliudė „Tojota“, kontaktas įvyko atsitrenkus į galinį bamperį, „Tojota“ net sujudėjo. Tą vaizdą liudytojas užfiksavo savo telefono pagalbą. A. Z. matė, kaip vaikinas kartu su savo draugais buvo išlipęs ir apžiūrėjęs stovintį automobilį „Tojota“, vaikinai buvo pasilenkė prie galinio bamperio ir trynė. Po to visi išvažiavo.

Liudytoja A. L. teismo posėdyje paaiškino, kad 2014-10-19 su draugais nusprendė važiuoti į miestą, pas V. neužsivedė automobilis, tada jį stūmė, nes buvo ant kalnelio. Automobilyje sėdėjo Viktoras atsidaręs dureles žiūrėjo ar nieko nekliudo ir suko vairą, jai nežinoma į kurią pusę, o jie iš priekio stūmė į galą šonu, kad pasisuktų ir truputį užkliudė kitą automobilį. Išlipę apžiūrėjo, pamatė, kad nieko neatsitiko. Tada pastūmus nuo kalnelio automobilis užsivedė ir jie nuvažiavo. Jokio susidūrimo garso nebuvo, dar jie apžiūrėjo, jog Toyota automobilis nebuvo apgadintas. Gal tas automobilis buvo apgadintas anksčiau ir ne tą dieną. Iš priekio automobilio nebuvo, tik iš galo. Kieme labai mažai vietos, todėl norint apsisukti reikėjo pastumt šonu šiek tiek atgal, kad apsisukti ir išstumti iš tos vietos, kurioje stovėjo automobilis. Kai pravažinėjo pro „Toyota“, nesuveikė jokia signalizacija.

Liudytoja L. A. teismo posėdyje paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), apie eismo įvykį nurodyti teismui nieko negalėjo.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 60 punkte nurodyta, kad transporto priemonės vairavimas – asmens, esančio transporto priemonėje ar ant jos, veiksmai, kuriais valdoma judanti transporto priemonė.

Nors automobilis „Mazda 626“ ir nebuvo užvestas, tačiau V. H. sėdėjo automobilyje „Mazda 626“ ir valdė judančią, nors ir neužvestą transporto priemonę, todėl pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 60 punktą jis šią transporto priemonę vairavo.

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad šių įrodymų pakanka patvirtinti V. H. kaltę padarius ATP protokole užfiksuotus pažeidimus. Nors pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidimus neigė ir tvirtino, kad stūmė automobilį, raktai buvo įkišti, bet variklis nebuvo įjungtas, jokio pašalinio garso nepajautė, tokius jo parodymus paneigia teisme apklaustų liudytojų – policijos pareigūnų V. S. ir M. K. parodymai, šių liudytojų įvykio dieną surašytuose tarnybiniuose pranešimuose bei pirminiuose paaiškinimuose nurodytos aplinkybės. Netikėti savo tarnybines pareigas vykdžiusių policijos pareigūnų parodymais teismui pagrindo nėra, kad šie liudytojai būtų suinteresuoti bylos baigtimi ar turėtų asmeninių konfliktų su V. H. nenustatyta, pats V. H. tokių aplinkybių taip pat nenurodė. Liudytojos A. L. teigimu įvykio dieną automobilyje sėdėjo V. atsidaręs dureles žiūrėjo ar nieko nekliudo ir suko vairą jai nežinoma į kurią pusę, o jie iš priekio stūmė į galą šonu, kad pasisuktų ir truputį užkliudė kitą automobilį. Tai, jog automobilį „Mazda“ vairavo V. H. patvirtino liudytojas A. Z., kuris nurodė, jog nuo kontakto sujudėjo stovinčio automobilio „Tojota“ kėbulas. V. H. buvo išlipęs bei apžiūrėjęs „Tojota“ galinį bamperį, trynė jį ranka. Be to, vertinant turimas medžiagoje esančius duomenis (b.l. 6), matyti, jog po eismo įvykio buvo konstatuoti automobilio „Tojota“ galinio bamperio apgadinimai.

V. H. veika atitinka ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. sudėtį, pažeidėjas baustinas.

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, kad V. H. padarė jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus. Pažeidėjo V. H. kaltė, įvykdžiusio administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., įrodyta bylos medžiaga: ATPK protokolu Nr.10P-21661023-14, policijos pareigūno M. K. tarnybiniu pranešimu, įvykio ataskaita, eismo įvykio vietos schema ir papildomais duomenimis apie eismo įvykį, liudytojų L. S., A. Z. paaiškinimais, Transporto priemonės techninės apžiūros aktu, fotolentele bei kita bylos medžiaga.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Šios bylos kontekste pažymėtina, kad V. H. sukeltas eismo įvykis mažareikšmis, jo metu tik nežymiai apgadintas nukentėjusiojo L. S. automobilio bamperis, nukentėjusiajam padaryta itin maža turtinė žala. Pats pasišalinimas iš eismo įvykio vietos savaime nesukėlė rimtų pasekmių, nepasunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimo ir pažeidėjo nustatymo. V. H. nėra piktybinis pažeidėjas, jis ankščiau nėra baustas administracinė tvarka.

Teismas atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius ir pažeidėjo asmenybę bei vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais konstatuoja, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį V. H. paskirtas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga nuobauda, todėl yra pagrindas, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, šios nuobaudos jam neskirti. ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis.

Pažeidėjo V. H. atsakomybę lengvinančių ir sunkinčių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgdamas į administracinių teisės pažeidimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, į tai, teismas daro išvadą, kad už administracinių teisių pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., padarymą pažeidėjui skirtinos minimalios nuobaudos, numatytos minėtų straipsnių sankcijose.

Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d. paskirtos administracinės nuobaudos bendrintinos taikant nuobaudų apėmimo principą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001-01-15 konsultacija Nr. 123).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 30¹ str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 286 str. - 287 str., teismas,-

nutarė:

V. H., a.k. (duomenys neskelbtini) už administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirti 28 eurų baudą.

V. H., a.k. (duomenys neskelbtini) už administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirti 869 eurų baudą.

Vadovaujantis LR ATPK 33 straipsnio 2 dalimi paskirti V. H. galutinę bausmę – 869 (aštuonių šimtų šešiasdešimt devynių) eurų baudą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos. Bauda mokama banke į Vilniaus miesto Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030.

Jeigu neturite galimybės sumokėti baudą, turite teisę LR ATPK 313 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius