Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Aušra Maškevičienė, kolegijos teisėjai Albina Pupeikienė, Almantas Padvelskis, sekretoriaujant Zitai Mockuvienei, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Terekas“ atstovui advokatui R. Lupeikai, suinteresuoto asmens Kretingos rajono savivaldybės administracijos atstovei Virginijai Šoblinskienei, suinteresuoto asmens VĮ Registrų centro atstovui A. P. Demeniui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens Kretingos rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Terekas“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Kretingos rajono savivaldybei, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui, A. B. ir D. B. dėl nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad UAB „Terekas“ nuosavybės teise valdo statinį autodromą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 1992-11-30 Kretingos valstybinė autotransporto įmonė vadovaudamasi 1992-09-28 viešo akcijų pasirašymo sutartimi Nr. 2, patvirtinta Privatizacijos tarnybos, perdavimo–priėmimo aktu, perdavė UAB „AJVA“ valstybinės įmonės pagrindines priemones, ekonominius duomenis bei sutartinius įsipareigojimus, t. y. aktu perdavė: pastatus ir teritoriją, darbo mašinas ir įrengimus, agregatus, mazgus, detales ir medžiagas, transporto priemones, 1992-11-01 balansą, kreditorius ir debitorius. Iki įmonės privatizavimo Kretingos autotransporto įmonei 1985 metais Kretingoje buvo paskirtas 1 ha žemės plotas vairuotojų mokymo autodromui įrengti. Tuometinė Lietuvos TSR automobilių transporto ir plentų ministerija 1986-06-26 raštu Nr. 44-5097 leido Kretingos valstybinei autotransporto įmonei 1986 metais atlikti autodromo statybos darbus už 17 000 rublių sumą. 1993-07-15 Kretingos rajono valdybos potvarkiu Nr. 317v, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-02-07 nutarimu Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“, ne konkurso tvarka išnuomojo UAB „AJVA“ 26 004 kv. m žemės sklypą prie esamų pastatų (duomenys neskelbtini), ir 8 000 kv. m žemės sklypą prie autodromo, esančio (duomenys neskelbtini). 1994-08-20 tarp UAB „AJVA“ ir UAB „Terekas“ buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pagrindu UAB „AJVA“ pardavė, o UAB „Terekas“ už 436 306 Lt nupirko: administracinį pastatą, mechanines ir remonto dirbtuves, degalų dispečerinę, garažo teritoriją, autodromą. 1994-10-11 priėmimo–perdavimo aktu nupirktą turtą perdavė UAB „AJVA“, o UAB „Terekas“ priėmė. Nuo 1999 metų iki 2004 metų UAB „Terekas“ Valstybinei mokesčių inspekcijai teikė žemės nuomos mokesčio deklaracijas, kas įrodo, kad UAB „Terekas“ statinį autodromą valdė sąžiningai nepertraukiamai ir atvirai, visiems matant ir žinant kaip turto savininkė daugiau kaip 10 metų. Be to, Kretingos rajono savivaldybė žinojo, kad UAB „Terekas“ statinį autodromą valdė, jį prižiūrėjo bei mokėjo mokesčius.

Kretingos rajono apylinkės teismas 2008-09-19 sprendimu pareiškimą patenkino. Nustatė, kad UAB „Terekas“, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – statinį autodromą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 9 158 kv. m ploto žemės sklype, kurio matavimus 2008-09-18 atliko S. U. geodezinių darbų įmonė.

Suinteresuoto asmens Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius V. Č. pateikė apeliacinį skundą. Juo prašo panaikinti 2008-09-19 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – UAB „Terekas“ pareiškimą atmesti. Nurodo, kad neištirti byloje esantys įrodymai, netinkamai taikytos procesinės ir materialinės teisės normos. Kretingos rajono apylinkės teismas, neįteikęs procesinių dokumentų dėl 2008-09-19 pareiškimo patikslinimo savivaldybės administracijai, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai bei VĮ Registrų centrui, išnagrinėjo bylą, minėtiems asmenims nedalyvaujant, tuo užkirsdamas kelią byloje šiems asmenims susipažinti su patikslintu prašymu ir pareikšti savo nuomonę dėl to, kaip tai numato Civilinio proceso kodekso nuostatos. CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos yra būtinos, todėl asmuo privalo įrodyti visų išvardytų pagrindų buvimą, bei šie pagrindai, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nenustatyti. Pagal CK 4.24 str. valdymo teisės objektu gali būti kiekvienas daiktas, kuris gali būti nuosavybės teisės objektu. Statinys gali būti nuosavybės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra įteisinta įstatymų nustatyta tvarka. Daikto valdymas gali prasidėti nuo jo suformavimo. Iš byloje esančių įrodymų, VĮ Registrų centro atsiliepimo matyti, kad daiktas – statinys autodromas, nesuformuotas ir daiktinės teisės neįregistruotos.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjo atstovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kretingos rajono apylinkės teismo 2008-09-19 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad bylos šalys išreiškė savo nuomonę bylos nagrinėjimo metu, o patikslinimas buvo susijęs tik su žemės plotu, kuriame yra pareiškėjui priklausantis autodromas. Su patikslintu pareiškimu šalys susipažino, reiškė savo nuomonę, t. y. apeliantas nesutiko vien dėl to, kad autodromo laisvas žemės plotas šiek tiek dengė suinteresuotiems asmenims A. B. ir D. B. nuosavybės teise priklausančią žemę. Posėdžio metu pareiškėjas sutiko pakoreguoti žemės sklypo planą, kad nebūtų pažeidžiami suinteresuotų asmenų Antano ir D. B. interesai. Apeliantui buvo žinoma ši aplinkybė, posėdžio metu teigė, kad tuomet savivaldybės administracija pretenzijų dėl fakto nustatymo neturės. Taip pat daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai, ir apeliantas bylos nagrinėjimo metu neįrodė, kad pareiškėjas autodromą valdo neteisėtai, o apelianto rašytiniai įrodymai įrodo priešingas aplinkybes. Pareiškėjas UAB „Terekas“ nuo 1999 metų iki 2003 metų Valstybinei mokesčių inspekcijai teikė žemės nuomos mokesčio deklaracijas, mokėjo žemės nuomos mokestį, o tai įrodo, kad pareiškėjas sąžiningai, teisėtai ir atvirai valdė daiktą, niekas pareiškėjui nekėlė jokių pretenzijų. Taip pat faktas, kad pareiškėjo valdomas turtas neįregistruotas VĮ Registrų centre, o tai reiškia, jog neva negali būti nustatomas įgyjamosios senaties faktas, nepagrįstas.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 1986-06-26 Lietuvos TSR automobilių transporto ir plentų ministerijos raštu išimties tvarka Kretingos AKV leista 1986 metais atlikti Kretingos ATĮ autodromo statybos darbus už 17 000 rub. sumą (b. l. 6); 1992-11-30 Kretingos valstybinė autotransporto įmonė, vadovaudamasi 1992-09-28 viešo akcijų pasirašymo sutartimi Nr. 2, patvirtinta Privatizacijos tarnybos, perdavimo–priėmimo aktu perdavė UAB „AJVA“ valstybinės įmonės pagrindines priemones, ekonominius duomenis bei sutartinius įsipareigojimus, t. y. aktu perdavė: pastatus ir teritoriją, darbo mašinas ir įrengimus, agregatus, mazgus, detales ir medžiagas, transporto priemones, 1992-11-01 balansą, kreditorius ir debitorius (b. l. 4); 1993-07-15 Kretingos rajono valdybos potvarkiu 317v UAB „AJVA“ buvo išnuomotas 26 004 kv. m žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), prie esamų pastatų, ir 8 000 kv. m ploto žemės sklypas prie autodromo (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Iš 1994-08-20 pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad UAB „Terekas“ iš UAB „AJVA“ nupirko nekilnojamąjį turtą, taip pat ir autodromą (b. l. 10), kurį 1994-10-11 priėmimo–perdavimo aktu pirkėjas perdavė pirkėjui (b. l. 11–13); iš VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo pažymos matyti, kad, 2008-03-13 duomenimis, (duomenys neskelbtini)., registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis statinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nėra įregistruotas (b. l. 25).

Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad Kretingos rajono apylinkės teismas, neįteikęs procesinių dokumentų dėl 2008-09-19 pareiškimo patikslinimo savivaldybės administracijai, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai bei VĮ Registrų centrui, išnagrinėjo bylą, minėtiems asmenims nedalyvaujant, tuo užkirsdamas kelią byloje šiems asmenims susipažinti su patikslintu prašymu ir pareikšti savo nuomonę dėl to, kaip tai numato Civilinio proceso kodekso nuostatos. Pažymėtina, kad dėl prašymo patikslinimo neįteikimo apeliacinių skundų kiti suinteresuoti asmenys nepateikė. Suinteresuotas asmuo Kretingos rajono savivaldybės administracija į pirmosios instancijos teismo parengiamąjį posėdį, vykusį 2008-08-25, neatvyko dėl nežinomų priežasčių, nors apie posėdį buvo pranešta tinkamai – spaudoje (b. l. 83–84) bei įteiktas teismo šaukimas (b. l. 108). Dėl to konstatuotina, kad visiems apie 2009-09-19 teismo posėdį pranešta tinkamai. Pareiškimas buvo susijęs su žemės plotu, kuriame yra pareiškėjui priklausantis autodromas, su juo šalys susipažino, reiškė savo nuomonę, o patikslintas buvo tik dėl to, kad apeliantas nesutiko, kad autodromo laisvas žemės plotas šiek tiek dengė suinteresuotiems asmenims A. B. ir D. B. nuosavybės teise priklausančią žemę, t. y. nebuvo keičiamas iš esmės.

Apeliantas taip pat nepagrįstai nurodo, kad pareiškėjas neįrodė visų CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytų sąlygų, išvardytų pagrindų buvimo, ir šie pagrindai, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nenustatyti. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai išvardyti CK 4.47 straipsnyje. Vienas iš šiame straipsnyje nurodytų savarankiškų nuosavybės teisės įgijimo pagrindų – įgyjamoji senatis (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo, ir apeliantas prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Jeigu teismas konstatuoja nurodytų sąlygų buvimą, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę: pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu; 2) yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos: a) daiktas pradėtas valdyti sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas viešajame registre kito asmens vardu; c) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) daiktas buvo valdomas per CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Nagrinėjamu atveju UAB „Terekas“ kreipėsi į teismą dėl nuosavybės teisės į pareiškime nurodytą statinį įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, nurodė, kad valdo šiuos statinius ir 1994-08-20 tarp UAB „AJVA“ ir UAB „Terekas“ buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pagrindu UAB „AJVA“ pardavė, o UAB „Terekas“ už 436 306 Lt nupirko: administracinį pastatą, mechanines ir remonto dirbtuves, degalų dispečerinę, garažo teritoriją, autodromą, o 1994-10-11 priėmimo–perdavimo aktu nupirktą turtą perdavė UAB „AJVA“, o UAB „Terekas“ priėmė. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad prašomas nustatyti nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas reikalingas teisinei išvardytų statinių registracijai atlikti. Įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas, todėl viena iš būtinųjų nuosavybės įgijimo šiuo būdu sąlygų yra ta, kad pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu įstatyme nurodytu būdu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas nėra kitu būdu įgijęs nuosavybės teisės į statinį, dėl kurio prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktą, kadangi VĮ Registrų centro rašte nurodyta, kad, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2008-03-13 duomenimis, adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis statinys, unikalus (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nėra įregistruotas. Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį institutas skirtas ne sąlygoms teisinei registracijai sudaryti, o asmens, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tam tikrą daiktą įstatyme nustatytą laiką, nuosavybės teisei pripažinti (CK 4.68 straipsnio 1 dalis).

Įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais (CK 4.69 straipsnio 1 dalis). Įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens vardu registruotus daiktus (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-09-22 nutartyje Nr. 3K-3-327/2009 yra nurodęs, kad nekilnojamuoju daiktu įgyjamosios senaties požiūriu gali būti ir teisiškai nesuformuotas iš prigimties nekilnojamasis daiktas. Sprendžiant dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi, reikia įvertinti tai, ar konkretus materialusis objektas apskritai gali būti nuosavybės teisės objektas, po to išsiaiškinti, ar tas daiktas gali būti privačios nuosavybės objektas, o kai siekiama nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą, ir tai, ar konkretus daiktas atitinka CK 1.98, 4.2 straipsniuose nurodytus nekilnojamojo daikto požymius, ar gali būti teisiškai suformuotas kaip nekilnojamasis daiktas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka. Šiuo atveju yra suformuotas daiktas – statinys, atlikti daikto kadastriniai matavimai, suteiktas unikalus numeris. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad minėtas statinys gali būti teisiškai suformuotas kaip nekilnojamasis daiktas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka ir jis gali būti privačios nuosavybės objektu.

Šio statinio statybos teisėtumą įrodo tai, kad 1985 metais Kretingoje buvo skirtas 1 ha žemės plotas vairuotojų mokymo autodromui įrengti; Lietuvos TSR automobilių transporto ir plentų ministerija 1986-06-26 raštu leido Kretingos valstybinei autotransporto įmonei 1986 metais atlikti autodromo statybos darbus už 17 000 rublių sumą. Iš šių įrodymų matyti, kad valstybė siekė pastatyti autodromą, šiam objektui skyrė lėšas, jis buvo pradėtas eksploatuoti, o tai reiškia, kad autodromas (aikštelė) buvo priimtas kaip tinkamas naudoti. Dėl to pareiškėjas pagrįstai pasinaudojo įstatymo suteikta galimybe kreiptis į teismą dėl nuosavybės teisės į statinį įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo LR CK 4.47 straipsnio 11 dalies pagrindu.

Tai, kad daiktas pradėtas valdyti sąžiningai, įrodo minėtų nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartis bei priėmimo–perdavimo aktas. Kad visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą, įrodo ir šie byloje esantys įrodymai: Kretingos rajono valdybos 1993-07-15 potvarkis Nr. 317v, kuriuo ne konkurso tvarka išnuomotas UAB „AJVA“ 8 000 kv. m žemės sklypas prie autodromo, esančio (duomenys neskelbtini), Kretingos rajono savivaldybės mero 2002-10-18 potvarkiu Nr. 263 sudaryta komisija, kuri buvo įpareigota nustatyti, kokio ploto žemės sklypas buvo suteiktas UAB „Terekas“, kokiu faktiškai sklypu naudojasi, kokiam tikslui ir terminui reikalingas 1,4349 ha žemės sklypas. esantis (duomenys neskelbtini). Tai leidžia pagrįstai manyti, kad savivaldybės meras žinojo, kad bendrovei nuomos pagrindais buvo išnuomotas žemės sklypas, nes jame yra pareiškėjo valdomas statinys. Be to, pareiškėja UAB „Terekas“ nuo 1999 metų iki 2003 metų Valstybinei mokesčių inspekcijai teikė žemės nuomos mokesčio deklaracijas, mokėjo žemės nuomos mokestį, o tai įrodo, kad pareiškėjas sąžiningai, teisėtai ir atvirai valdė daiktą, niekas pareiškėjui nekėlė jokių pretenzijų.

Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad dėl to, jog pareiškėjo valdomas turtas neįregistruotas VĮ Registrų centre, jam negali būti nustatomas įgyjamosios senaties faktas. Pažymėtina, kad nors nekilnojamasis daiktas ir neįregistruotas VĮ Registrų centre, tačiau, kaip minėta, daiktui atlikti kadastriniai matavimai bei suteiktas unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas ir prašė teismo konstatuoti, kad yra visos LR CK 4.68–4.71 straipsniuose numatytos sąlygos dėl viso jam perduoto ir valdomo įgyjamąja senatimi turto, kad galėtų į šį jam perduotą ir valdomą turtą įgyti nuosavybės teisę. Teismui šias sąlygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali ją teismo sprendimo pagrindu įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad siekiant įregistruoti statinį reikia ne tik teismo sprendimo, pareiškėjas Nekilnojamojo turto registrui privalo pateikti ir statinio registracijai reikalingus dokumentus, numatytus įstatymuose.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas ir Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 330 straipsnis).

Tačiau teisėjų kolegija nurodo, kad iš sprendimo rezoliucinės dalies pašalintina, kad minėtas statinys yra 9 158 kv. m ploto žemės sklype, kurio matavimus 2008-09-18 atliko S. U. geodezinių darbų įmonė, kadangi žemės sklypas nėra šios civilinės bylos dalykas bei nėra įrodymų dėl konkretaus sklypo ploto.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalies dalį ir išdėstyti taip:

Nustatyti, kad UAB „Terekas“, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – statinį autodromą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).