- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-20
- Bylos Nr.
- 2S-349-275/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Dalia Višinskienė, Algirdas Auruškevičius
- Pareiškėjas
- D. B., G. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos gyventojų
- Kategorijos
- 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas Edvardas Juozėnas Procesinio sprendimo kategorija 106.4.; 106.5.;
128.2.; 122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. balandžio 20 d.,
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų D. B. ir G. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. spalio 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjų D. B. ir G. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotam asmeniui Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjos D. B. ir G. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė įpareigoti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą pripažinti nuketėjusio asmens – tremtinio teisinį statusą ir skirti joms kompensaciją už visus metus ir apmokėti patirtas išlaidas.
Pareiškėjoms Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009-09-30 nutartimi nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti, kadangi pareiškėjos netiksliai suformulavo prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 447 str.). Pareiškėjos buvo įpareigotos patikslinti prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, bei atsižvelgiant į prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, patikslinti pareiškime išdėstytas aplinkybes, pateikti įrodymus dėl žyminio mokesčio sumokėjimo ir į bylą suinteresuotu asmeniu įtraukti Valstybinio socialinio draudimo Vilniaus miesto skyrių.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009-10-21 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų D. B. ir G. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir grąžino jį padavusiems asmenims. Teismas pareiškėjoms išaiškino, kad tai nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu pareiškimu ištaisius trūkumus įstatymų nustatyta tvarka. Teismas konstatavo, kad iki nustatyto termino pareiškėjos ištaisė ne visus pareiškimo trūkumus. Nepatikslino prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto ir vėl prašo įpareigoti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą pripažinti joms tremtinio teisinį statusą ir skirti kompensaciją už visus metus. Atkreipė pareiškėjų dėmesys, kad minėtas jų prašymas nėra juridinę reikšmę turintis faktas, todėl negali būti teismo nustatytas. Teismas motyvavo, kad pareiškėjoms nutartyje dėl trūkumų šalinimo buvo išaiškinta, jog Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 str. 2 d. 3 p., nurodyta, kad tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami tėvų įkalinimo metu buvę nepilnamečiai politinių kalinių vaikai, jeigu bent vienas iš tėvų buvo įkalintas ir šeima tuo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Todėl pareiškėjos, norėdamos, kad joms būtų nustatytas tremtinio teisinis statusas, turi kreiptis į teismą, prašydamos nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos ir jų šeima tėvo įkalinimo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos teismo įpareigojimų neįvykdė, visų pareiškimo trūkumų nepašalino.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Pareiškėjos D. B. ir G. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009-10-21 nutartį. Nurodo, kad Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009-09-30 nutartimi nustatyti trūkumai buvo pašalinti. Į bylą suinteresuotu asmeniu įtrauktas Valstybinio socialinio draudimo Vilniaus miesto skyrius, pateikti papildomi dokumentai ir žyminio mokesčio kvitas. Apie tai, kad pareiškėjų šeima negalėjo gyventi ankstesnėje nuolatinėje vietoje byloja liudytojų parodymai (patvirtinti notaro), kurie pateikti Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui. Teismui taip pat pateiktas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažymėjimas Nr. 8-17615/90, kuriame aiškiai parašyta, kad P. K., Baltraus, gim. 1898-10-11 (duomenys neskelbtini), lietuvis, anksčiau neteistas, buvo nuteistas Lietuvos TSR VRM kariuomenės karinio tribunolo 1947-01-16 pagal RTFSR BK 581a str. laisvės atėmimu 10 metų, atimant teises 5 metams. Jis atlikinėjo bausmę laisvės atėmimo vietose iki 1955-04-14 bei pagal Jaroslavlio srities Ugličio miesto 1-os apylinkės liaudies teismo 1995-04-07 sprendimą, taikant 1954-07-14 Įsaką „Dėl lygtinio prieš terminą paleidimo iš įkalinimo vietų įvedimo“, buvo paleistas 1955-04-14 ir atvyko į pasirinktąją gyvenamąją vietą Lietuvos TSR Šiaulių m. Atsisakęs priimti pareiškimą, teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją bei visas žmogaus teises į teisingą teismą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimą, tinkamai įvertino bylos aplinkybes bei pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas.
Civilinio proceso teisena dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo turi specialią paskirtį ir gali būti naudojama tik esant tam tikroms įstatyminėms prielaidoms. Kasacinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ne kartą pažymėjo, jog nustatomi tik tokie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, ir, nagrinėjant klausimą dėl prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, būtina įvertinti, ar prašomas nustatyti faktas, atsižvelgiant į atitinkamus santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, gali būti pagrindas atsirasti pareiškėjo siekiamoms įgyti teisėms. Pagal CPK 444 str., 445 str. nuostatas juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjų prašomas nustatyti faktas nėra juridinę reikšmę turintis faktas, todėl negali būti teismo nustatytas.
Iš prie pareiškimo pridėtų dokumentų matyti, jog pareiškėjos kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą, prašydamos pripažinti joms nuo okupacijų nukentėjusių asmenų – tremtinių teisinį statusą, kadangi jų tėvas P. K., Baltraus, gim. 1895 m., buvo politinis kalinys. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija 2008-11-07 raštuose Nr. 36R-t-764 ir Nr. 36R-t-765 nurodė, kad pareiškėjos pirmiausiai turėtų kreiptis į Vilniaus miesto 2-ąjį apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jog pareiškėjos ir jų šeima tėvo P. K. įkalinimo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Tačiau pareiškėjos D. B. ir G. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė įpareigoti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą pripažinti joms nuketėjusiųjų asmenų – tremtinių teisinį statusą ir skirti joms kompensaciją už visus metus.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju visiškai pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 str. 2 d. 3 p., kuriame nurodyta, jog tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami tėvų įkalinimo metu buvę nepilnamečiai politinių kalinių vaikai, jeigu bent vienas iš tėvų buvo įkalintas ir šeima tuo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje bei nustatė pareiškėjoms terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjos netiksliai suformulavo prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 447 str.). Iki nustatyto termino pareiškėjoms nepatikslinus prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų pareiškimą.
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pripažįsta, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Todėl atskirasis skundas atmestinas, paliekant Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nutartį nepakeistą (CPK 337 str. 1 p.).
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pareiškėjos, pirmiausiai turėtų kreiptis į Vilniaus miesto 2-ąjį apylinkės teismą, prašydamos nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjos ir jų šeima tėvo įkalinimo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Tik teismui nustačius minėtą juridinį faktą bei įsiteisėjus teismo sprendimui šiuo klausimu Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija galės svarstyti klausimą dėl tremtinių teisinio statuso pareiškėjoms pripažinimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.