- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-10-01
- Bylos Nr.
- 1-537-972/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03732-2021-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Teišerskienė
- Kaltinamasis
- M. A.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.25.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) administratoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis M. A. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas: jis 2021 m. vasario 4 d., apie 12.10 val. (duomenys neskelbtini) automobilių aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo transporto priemonę „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,06 promilių neblaivumas.
Kaltinamasis M. A. kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką neprisipažino, parodė, kad įvykio dieną jis į darbą (duomenys neskelbtini) atvyko būdamas blaivus. Būdamas darbe sužinojo, kad jo pusbrolis, kuris dirba Skandinavijos šalyse, serga paskutinės stadijos plaučiu vėžiu. Dėl to labai susinervino, todėl apie 10 val. išgėrė 2 tabletes raminančių vaistų „Lexotanil“ (juos buvo įsigijęs pagal jam išrašytą receptą) ir dirbo toliau. Jis pasijautė negerai, sulėtėjo jo reakcija, todėl tiesioginis jo vadovas R. D. jam liepė eiti pailsėti. Nuėjęs į tapatumo nustatymo patalpas, pailsėjo ir jam pasidarė šiek tiek geriau. Tada jis, norėdamas nusiraminti, nuėjo pas archyvarę L. S. ir paprašė jos cigaretės. Surūkęs cigaretę, vėl pasijuto negerai, todėl R. D. atleido jį nuo darbo, liepė išsikviesti taksi ir vykti namo. Jis paskambino savo pažįstamam taksistui ir paprašė atvažiuoti prie (duomenys neskelbtini) paimti jį, kartu pasiimti ir draugą, kuris galėtų parvaryti jo automobilį iki namų. Tada jis vėl nuėjo į tapatumo nustatymo patalpas, įsipylė iš savo termoso arbatos ir į arbatą įsipylė porą kamštelių trauktinės „Trejos devynerios“. 200 ml talpos trauktinės butelį turėjo įsidėjęs į striukės kišenę. Nepagalvojo, kad jis negali gerti alkoholio, nes su raminančiais vaistais gali netinkamai sureaguoti, tačiau norėjo sušilti, nes lauke buvo labai šalta. Tai buvo pirmas kartas, kai vartojo alkoholį su raminančiais vaistais. Mano, kad toks išgertas trauktinės kiekis negalėjo turėti jokios įtakos jo apsvaigimui. Tada jis nuėjo iki savo automobilio, stovėjusio (duomenys neskelbtini) automobilių aikštelėje, ir, norėdamas jį perstatyti prie teritorijos vartų, kad taksi vairuotojui būtų lengviau jį surasti, sėdo už vairo. Sustojęs prie vartų, išjungęs variklį, jis per vieną kartą išgėrė likusią turėtą trauktinę (apie 150 ml) ir tuščią butelį įdėjo į daiktadėžę. Mano, kad niekas nematė, kaip jis vartojo alkoholį. Tada belaukdamas taksi vairuotojo, išlipo iš automobilio pakvėpuoti grynu oru ir pamatė, kad jį kviečia R. D.. Jis atėjo prie R. D., šis jam pasakė, kad jį kviečia viršininkas į savo kabinetą. Kabinete viršininkas jam liepė pasitikrinti blaivumą alkotesteriu. Kadangi jis buvo ką tik išgėręs trauktinę, atsisakė tai daryti. Apie tai, kad jis vartojo raminančius vaistus bei alkoholį, viršininkui nepasakojo. Tada viršininkas iškvietė policiją. Policijos pareigūnai atvyko maždaug už 30 min. ir jam nieko nebeliko, kaip pasitikrinti blaivumą. Neblaivumo nustatymo akte nurodyti faktai visiškai neatitinka realybės, nes, jo manymu, jis bendrą asmens būklės patikrinimo testą atliko gerai: kalbėjo rišliai, elgėsi adekvačiai, jo judesiai buvo koordinuoti, jis paėjo pėda pėdon tiesia linija, taip pat pirštu pataikė ir į nosies galiuką. Patikrinus jo blaivumą alkotesteriu, su jo rodmenimis iškart nesutiko, todėl buvo nuvežtas į ligoninę atlikti kraujo tyrimus. Ligoninėje sužinojęs tyrimų kainą, atsisakė juos darytis. Mano, kad alkotesterio rodmenis galėjo iškraipyti jo sveikatos būklė, nes jis jau apie 6 metus turi sveikatos problemų: virškinimo sistemos sutrikimų, jam yra padidėjęs skrandžio rūgštingumas bei acetono išsiskyrimas organizme, taip pat yra suriebėjusios kepenys, jis vartoja kepenų fermentus, turi aukštą kraujospūdį, cholesterolį. 2014 m. atlikus tyrimus, jam buvo nustatyta, kad nuo padidėjusio acetono išsiskyrimo jo organizme apskritai gali būti alkoholio. Tai galimai ir lėmė jam nustatytą neblaivumą, o ne išgertas alkoholio kiekis. Automobilyje rasti tušti likerio „Jagermeister“ ir alaus buteliai buvo likę iš anksčiau. Jį apkalba jo buvę bendradarbiai, jie yra suinteresuoti duoti neteisingus parodymus prieš jį. Jis jau kelis metus nesutarė su filialo direktoriumi, jų santykiai buvo įtempti, direktorius vis ieškojo priekabių dėl jo darbo, be to, jis nelabai sutarė ir su archyvare L. S.. Jį atleido iš darbo po dviejų savaičių po šio įvykio, kai dar nebuvo atlikti visi tarnybiniai patikrinimai (jis šio sprendimo neskundė, nes vyksta šis teisminis procesas). Šiuo metu vietoj jo, jo buvusiose pareigose dirba L. S., todėl galimai prieš jį buvo susimokyta, kad pastaroji galėtų užimti jo darbo vietą. Jo tokį manymą sustiprino jos teismo posėdžio metu duoti parodymai. Ji teismo posėdžio metu nurodė, kad jis įvykio dieną labai blogai atrodė, kad jo vyzdžiai susitraukinėjo, tačiau jis tikrai taip blogai nesijautė ir neatrodė. Ji taip pat nurodė, kad jis blogai atliko blaivumo patikrinimo testą, tačiau ir tai visiškai neatitinka realybės. Mano, kad ji apskritai nematė, kaip jis atliko šį testą, nes jos tuo metu lauke išvis nebuvo, o per langą ji tiksliai negalėjo matyti, kaip jis atlikinėjo testą, nes nuo testo atlikimo vietos iki jos lango yra apie 22-23 metrai. Jo kolegos darbe žinojo apie jo sveikatos problemas, taip pat tai, kad jis vartoja vaistus, jis jiems apie tai buvo pasakęs. Jis šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) administratoriumi, yra nevedęs, gyvena vienas savo bute, pats sau užsidirba pragyvenimui, turi sūnų, kuris gyvena su mama.
Kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas M. L. parodė, kad tikslių įvykio aplinkybių neatsimena, atsimena, kad buvo gautas pranešimas dėl neblaivaus asmens vairavimo fakto. Atvykus į įvykio vietą, užėjo į (duomenys neskelbtini)pastatą, kur jiems šios įstaigos darbuotojai nurodė vairuotoją, kuris vairavo automobilį galimai neblaivus. Šis asmuo neigė vairavęs automobilį, nurodė, kad jo automobilį perstatė taksi vairuotojas, tačiau jokio taksi vairuotojo jis nematė, bendravo tik su (duomenys neskelbtini)darbuotojais. Kaltinamasis atrodė akivaizdžiai neblaivus. Patikrinus šio asmens blaivumą, buvo nustatyta, kad jis neblaivus, todėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Patikrinimą atliko jis pats. Neblaivumo nustatymo akte nurodė visas aplinkybes, kaip jam tuo metu atrodė. Neatsimena, kada užpildė neblaivumo nustatymo aktą, gali būti, kad jį užpildė grįžęs į darbo vietą. Kaltinamasis prašė vykti į ligoninę atlikti kraujo tyrimus, todėl nenorėjo vilkinti laiko dokumentų pildymui. Tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jie yra teisingi, tuo metu geriau atsiminė įvykio aplinkybes, nes buvo apklaustas iškart po įvykio.
Liudytojas R. D. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini)vyresniuoju specialistu. 2021 m. vasario 4 d. nuo 8.00 val. iki 9.00 val. darbe vyko darbuotojų susirinkimas, kuriame dalyvavo ir M. A.. Tuo metu jam nekilo jokių įtarimų dėl M. A. būklės. Susirinkimo metu M. sėdėjo gale, nieko nekalbėjo, tik klausėsi, kas buvo kalbama susirinkimo metu. Po susirinkimo, t. y. 9.00 val. visi pradėjo dirbti, aptarnauti klientus. Apie 10.15- 10.30 val. prie jo priėjo L. S. ir pasakė, kad M. įtartinai elgiasi. Tuo pačiu gavo skundą ir iš kliento, kurį aptarnavo M. A.. Klientas jam nurodė, kad M. A. elgiasi kažkaip įtartinai ir neadekvačiai, kad jis nieko nedirba, pasidėjęs po galva ranką miega. Reaguodamas į šias pastabas, jis nuėjo pas M. A. ir pats pamatė, kad jis pasikišęs ranką po galva miegojo. Padėjęs ranką ant M. peties, paklausė, kas atsitiko. M. A. jam nurodė, kad jo pusbrolis pasikorė dėl moters. Tuo metu M. veidas buvo išraudęs, akys buvo pasruvusios krauju, ašarotos, jo kalba buvo nerišli, jis elgėsi neadekvačiai, vartojo necenzūrinius žodžius. Tada jis paklausė M., gal šis vartojo raminančius vaistus ar alkoholį (žinojo, kad jis anksčiau vartodavo raminančius vaistus, taip pat kepenų fermentus), M. patvirtino, kad vartojo raminančius vaistus, neigė vartojęs alkoholį. Jis nuo M. jokio alkoholio kvapo nejuto, tačiau ir negalėjo pajusti dėl patalpose dėvėtų kaukių. Paties alkoholio vartojimo fakto jis nematė. Tada supratęs, kad M. A. yra apsvaigęs (nežino, ar nuo alkoholio, ar nuo kitų medžiagų), nušalino jį nuo darbo ir nuvedė į tarnybines patalpas. Kadangi jų filialo vadovas tuo metu buvo išvykęs, jis iškart paskambino jam telefonu. Vadovas jam nurodė, kad grįš tik po 12.00 val. ir liepė jam prižiūrėti M., pasikviesti liudytoją, kad nereikėtų būti su juo patalpoje vienam. Tada jis pasikvietė vyr. specialistą V. N., šis, pabendravęs su M. A., taip pat patvirtino, kad jis yra neadekvatus ir apsvaigęs nuo alkoholio. Jis (R. D.) norėjo M. padėti, todėl pasiūlė jam, kad šis išsikviestų taksi ir vyktų namo, pažadėjo su filialo vadovu pats išsiaiškinti. M. sutiko, matė, kaip jis kvietėsi taksi, vėliau jis jam patvirtino, kad išsikvietė kažkokį draugą taksistą. Tuo metu prasidėjo pietų pertrauka, ir jis nuėjo pavalgyti. Pavalgė per 10 min., atėjęs į tarnybines patalpas M. neberado. Pamanė, kad jis jau išvyko namo. Nuėjus į pirmą aukštą, jam L. S. patvirtino, kad matė, kaip Mindaugas nuėjo į darbuotojų automobilių stovėjimo aikštelę. Tada jis, išėjęs pro duris, pamatė, kaip link išvažiavimo juda M. baltos spalvos automobilis „BMW“. Paėjęs kelis žingsnius nuo išėjimo, jis pradėjo mosikuodamas rankomis stabdyti M.. Tada M. sustojo ir, išlipęs iš automobilio, atėjo prie jo. Įėjus abiem į (duomenys neskelbtini)patalpas, jis M. A. nuvedė į vadovo kabinetą vidiniam patikrinimui atlikti. Jam išėjus iš kabineto, tarp vadovo ir M. A. kilo kažkoks konfliktas, todėl buvo iškviesti policijos pareigūnai. Būdamas pirmame aukšte, matė, kaip praėjus apie 15-20 min. nuo M. A. nuvedimo į vadovo kabinetą, prie M. automobilio privažiavo pilkos spalvos automobilis (negali tvirtinti, kad tai buvo taksi automobilis). Po kiek laiko atvažiavo policijos pareigūnai, jis juos palydėjo į vadovo kabinetą. Policijos pareigūnams tiek vadovas, tiek ir kiti įvykį matę ir kabinete buvę darbuotojai paaiškino, kad jų darbuotojas elgiasi agresyviai, įtariama, jog jis yra neblaivus, jam yra surašytas aktas dėl nušalinimo nuo pareigų, o kadangi jis atsisakė pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, buvo ruošiamasi jį vežti į gydymo įstaigą. Tada policijos pareigūnai asmeniškai jo paklausė, ar jis matė, kaip M. A. vairavo savo automobilį. Jis patvirtino policijos pareigūnams matęs šį faktą. Tada policijos pareigūnai atliko savo pareigas, patikrino M. A. blaivumą. Jis pats nematė, kaip buvo tikrinamas M. A. blaivumas. Tvirtina, kad tarp jo ir M. A. jokių asmeninių konfliktų nėra kilę, jis neturi jokio pagrindo jį apkalbėti. Jų tik darbiniai santykiai buvo įtempti. M. A. yra pavaldus jam, todėl jis nuolat gaudavo pastabų iš vadovybės dėl Mindaugo požiūrio į darbą ir į klientus, dėl jo daromų klaidų. Su M. A. dirbo 14 metų, per šį laikotarpį dėl minėtų aplinkybių M. buvo atlikti trys tarnybiniai patikrinimai. Žino, kad M. A. turi sveikatos problemų su virškinimu, kepenimis, kraujospūdžiu.
Liudytoja L. S. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini)archyvare. Ji su M. dirbo kartu apie 5 metus. Tarp jų niekada nėra kilę jokių konfliktų, bendraudavo normaliai. Pamena, kad įvykio dienos ryte (tai buvo ketvirtadienis), apie 9.00 val. visi darbuotojai grįžo iš susirinkimo į darbo vietą. Susirinkime M. jai sėdėjo už nugaros, todėl ji jo nematė. Prieš 10.00 val. į jos kabineto duris pasibeldė M. (jis buvo su kauke) ir paprašė jos cigaretės. Ji, pamačiusi M., suprato, kad kažkas ne taip, nes jis stovėjo kažkaip keistai, jo akys buvo paklaikusios, vyzdžiai susitraukinėjo. Ji nuo M. jokio alkoholio kvapo nejuto, tačiau ir negalėjo pajusti dėl patalpose dėvėtų kaukių. Ji jo paklausė, ar jis yra neblaivus, nes jai iš balso jis pasirodė visiškai girtas. Jis jai pasakė, kad alkoholio negėrė, yra išgėręs 2 tabletes raminančių vaistų, nes sužinojo, kad pasikorė jo pusbrolis dėl meilės. Tačiau ji žino, kad nuo raminančių vaistų žmogus taip neatrodo, todėl ji nuėjo pas savo tiesioginį viršininką R. D. ir pasakė savo įtarimus. Apie tolimesnius tiesioginio viršininko veiksmus ji nieko pasakyti negali, nes nematė. Po kiek laiko, jai stovint prie savo kabineto durų (jos kabinetas yra prie išėjimo iš pastato), R. D. jos paklausė, ar ji nematė, kur yra M.. Ji pasakė, kad matė, kaip jis nuėjo į darbuotojų automobilių stovėjimo aikštelę. Tada R. D. išbėgo į lauką. Pro savo kabineto langą stebėdama, kas vyksta, matė, kaip M. A. pravažiavo savo automobiliu ir R. D. (tuo metu jis buvo prie (duomenys neskelbtini) patalpų) šaukdamas bei mojuodamas rankomis jį stabdė. M. A. sustojo prie teritorijos vartų ir išlipo iš automobilio. Vėliau dėl šio įvykio buvo iškviesti policijos pareigūnai. Matė, kaip policijos pareigūnai lauke M. A. atliko blaivumo testą. M. A. nepavyko pėda po pėdos paeiti tiesia linija, taip pat matė, kaip jis nepataikė ir į nosies galą (pataikė į nosies šoną).
Liudytojas J. A. (J. A.) parodė, kad jis dirba taksi vairuotoju. M. iki įvykio pažinojo apie 2 metus, M. naudojasi jo teikiamomis taksi paslaugomis. Įvykio dieną, tikslios dienos neatsimena, po 12.00 val. jam paskambino M. ir paprašė jo atvažiuoti prie (duomenys neskelbtini), nurodė, kad blogai jaučiasi, taip pat prašė pasiimti draugą, nes reikės parvairuoti ir jo automobilį. Tada jis pasiėmė draugą M. ir apie 12.45 val. nuvyko prie (duomenys neskelbtini). Prie M. automobilio nieko nebuvo. Bandė paskambinti M., šis, pakėlęs ragelį, prašė palaukti. (duomenys neskelbtini)aikštelėje išbuvo apie 15 min. Matė, kaip į (duomenys neskelbtini)atvyko policijos pareigūnai. Vėliau perskambinęs M. pasakė, kad jis turi kažkokių problemų ir jo paslaugų jam nebereikia. Po kiek laiko M. jam pasakojo apie šį įvykį, sakė, kad tą dieną jautėsi blogai dėl sveikatos ar šeimos problemų, apie tai, kad vartojo alkoholį ar vaistus, nieko neminėjo. Tvirtina, kad jis tą dieną M. automobilio nevairavo.
Iš 2021 m. vasario 4 d. policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021 m. vasario 4 d., apie 12.53 val. iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini)yra neblaivus darbuotojas, kuris bandė pasišalinti automobiliu. Darbuotojai minėtą asmenį sulaikė, atėmė automobilio raktelius. Atvykus nurodytu adresu, policijos pareigūnus prie pastato pasitiko (duomenys neskelbtini)vyresnysis specialistas R. D., kuris paaiškino, kad šiandien apie 12.00 val. jam (duomenys neskelbtini)registratorė L. S. pasakė, jog pastebėjo, kad iš aikštelės automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bando išvažiuoti (duomenys neskelbtini)darbuotojas M. A., kuris galimai yra neblaivus. R. D. pastebėjo, jog M. A. sustojo prie vartų (išvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) teritorijos), ir jį pašaukė, kad ateitų prie pastato durų. M. A. atėjus prie durų, iškvietė policiją, vienas iš darbuotojų paėmė jo automobilio raktelius, kad jis vėl nebandytų išvykti su transporto priemone. Policijos pareigūnams bendraujant su M. A., šis teigė, kad automobilio jis nevairavo. Patikrinus vyro blaivumą alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0096, metrologinės patikros Nr. 1305709, pirmu pūtimu 13.04 val. jam buvo nustatytas 2,19 prom. neblaivumas, o antru pūtimu 13.25 val. – 2,06 prom. neblaivumas. Vyras pageidavo vykti į gydymo įstaigą blaivumo nustatymui savo lėšomis, tačiau atvykus į Klaipėdos universitetinę ligoninę, persigalvojo. M. A. vairuotas automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę adresu Birbinčių g. 84, Kiškėnai, Klaipėdos r. M. A. buvo sulaikytas ir pristatytas į Klaipėdos AVPK budėtojų dalį (1 t., b. l. 9).
Iš 2021 m. vasario 4 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2021 m. vasario 4 d. įvertinus bendrą M. A. būklę, buvo nustatyta, kad iš asmens sklinda alkoholio kvapas, jo kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti, paeiti tiesia linija pėda po pėdos jis negali, taip pat negali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą. Alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0096, patikros sertifikato Nr. 1305709, 13.04 val. M. A. nustatytas 2,19 promilių neblaivumas, o 13.25 val. – 2,06 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 13).
Iš alkotesterio „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0096 patikros sertifikato Nr. 1305709 matyti, kad ši matavimo priemonė patikrinta, tinkama, patikros sertifikatas galiojo iki 2021 m. vasario 17 d. (1 t., b. l. 11).
Iš 2021 m. vasario 4, 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolų matyti, kad buvo atlikta įvykio vietos adresu (duomenys neskelbtini), ir automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra. Automobilio salone, prie priekinės keleivio sėdynės, ant grindų rastas gulintis pustuštis 1 l talpos alaus butelis, 0,2 l talpos tuščias „Jagermeister“ butelis, prie jo šalia gulintis 0,2 l talpos „Trejos devynerios“ butelis su keliais lašais skysčio, ant galinių automobilio sėdynių ir tarpe tarp priekinių ir galinių sėdynių guli tušti tokios pačios rūšies buteliai (b. l. 38–47, 48–52). Minėta transporto priemonė grąžinta saugojimui jos valdytojui M. A. (1 t., b. l. 76–79).
Iš 2021 m. vasario 22 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad atlikta (duomenys neskelbtini) pateiktų vaizdo įrašų apžiūra, juose užfiksuota, kad vaizdo įrašas prasideda nuo 2021 m. vasario 4 d. 12:20:03, matomas asmuo, vaikštantis prie pastato, 12:20:45 asmuo nueina iki baltos spalvos automobilio, 12:20:57 asmuo atsidaro automobilio dureles ir įsėda į automobilį, 12:21:23 baltos spalvos automobilis pradeda važiuoti, 12:21:41 baltos spalvos automobilis dingsta iš vaizdo kameros matomumo zonos. Atidarius video failą, pavadinimu „IP Camera9_Kameros_Kameros_“, vaizdo įrašas prasideda nuo 2021 m. vasario 4 d. 12:21:44, matoma, kaip automobilis įvažiuoja į vaizdo kameros matomumo zoną, 12:21:52 baltos spalvos automobilis sustoja kelio dešinėje pusėje, 21:22:06 balto automobilio lempos užgęsta, 12:22:07 iš automobilio išlipa asmuo, iki 12:22:26 asmuo stovi prie balto automobilio, po to nueina, 12:22:54 asmuo eina nuo automobilio ir dingsta iš vaizdo kamerų matomumo. Atidarius video failą, pavadinimu ,,IP Camera11_Kameros_Kameros_“, vaizdo įrašas prasideda nuo 2021 m. vasario 4 d. 12:20:09, matyti, kaip iš pastato išeina žmogus (visą vaizdo įrašą iki 12:23:13 asmuo stovi lauke, vaikšto, vėliau laukia kito asmens, kol prie jo prieis), 12:21:34 į vaizdo kameros matomumo zoną įvažiuoja baltos spalvos automobilis, 12:21:45 automobilis pravažiuoja ir dingsta matomumo zonoje, 12:22:41 iš nematomumo zonos ateina asmuo, 12:23:13 asmuo prieina prie pastato, kur laukia kitas asmuo, ir jie kartu įeina į pastatą (1 t., b. l. 54–56).
Iš 2021 m. kovo 1 d. – kovo 2 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta policijos pareigūnų „Body“ kameromis darytų vaizdo įrašų apžiūra, juose užfiksuotas kaltinamojo M. A. bei pareigūnų bendravimas įvykio metu bei kaltinamojo M. A. neblaivumo nustatymo aplinkybės (1 t., b. l. 57–62).
Iš 2021 m. kovo 18 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta vaizdo įrašų apžiūra, užfiksuota, kad vaizdo įrašas prasideda nuo 2021 m. vasario 4 d. 12:00:00. 12:21:23 atvažiuoja baltos spalvos automobilis „BMW“, 12:21:52 automobilis „BMW“ sustoja dešinėje kelio pusėje, 12:21:56 atsidaro automobilio vairuotojo pusės durelės, 12:22:05 asmuo pradeda lipti iš automobilio. Iki 12:22:25 asmuo stovėjo šalia automobilio „BMW“ ir pradėjo eiti link VĮ „Regitra“. 12:36:11 į (duomenys neskelbtini)aikštelę įvažiuoja pilkos spalvos automobilis „Passat“, 12:36:34 taksi automobilis sustoja šalia „BMW“ automobilio, 12:36:54 taksi automobilis pavažiuoja į priekį ir sustoja netoli „BMW“ automobilio, 12:38:26 prie taksi automobilio vaikšto asmuo su gobtuvu, 12:53:57 taksi automobilis pajuda iš savo stovėjimo vietos ir dingsta iš vaizdo kamerų matomumo zonos. 12:54:15 į (duomenys neskelbtini)automobilių stovėjimo aikštelę įvažiuoja policijos automobilis. Atidarius video failą, pavadinimu „IP Camera9_Kameros_Kameros_20210204120000_20210204131313_730132“, kuris buvo aprašytas anksčiau, vaizdo įrašas yra ilgesnis, 12:22:54 asmeniui dingus iš vaizdo kamerų matomumo zonos (nuėjus nuo automobilio „BMW“ link(duomenys neskelbtini)), 12:36:11 į (duomenys neskelbtini)aikštelę įvažiuoja taksi automobilis, kaip ir pirmame vaizdo įraše, 12:38:24 iš taksi automobilio išlipa du asmenys, 12:53:57 taksi automobilis išvažiuoja iš (duomenys neskelbtini)automobilių stovėjimo aikštelės. 12:54:11 vaizdo kameros matomumo zonoje pasirodo policijos automobilis, jis 12:54:15 įvažiuoja į (duomenys neskelbtini)teritoriją (1 t., b. l. 63–65).
Iš 2021 m. vasario 5 d. VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad vidutinė transporto priemonės „BMW 428i xDrive“, 2015 m. gamybos, kaina Lietuvoje yra 18 620 Eur su PVM (1 t., b. l. 84).
Iš 2021 m. vasario 5 d. (duomenys neskelbtini)duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra AB „Šiaulių bankas“, valdytojas – M. A. (1 t., b. l. 85).
Iš 2021 m. rugsėjo 16 d. UAB „Klasera“ kelių transporto priemonės vertinimo pažymos matyti, kad transporto priemonės „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė, įvertinus apgadinimus, yra 6 700 Eur (2 t., b. l. 32–61).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, jų visumą, pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamasis M. A. 2021 m. vasario 4 d., apie 12.10 val. (duomenys neskelbtini)automobilių aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo transporto priemonę „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,06 promilių neblaivumas. Kaip matyti, kaltinamasis neneigė fakto, kad kaltinime nurodytu metu vairavo transporto priemonę, tačiau neigė, kad tuo metu buvo neblaivus, tvirtino, kad jis prieš sėsdamas prie vairo buvo išgėręs tik dvi tabletes raminančių vaistų ir du kamštelius trauktinės „Trejos devynerios“ su arbata, tai, jo manymu, tikrai neturėjo jokios įtakos jo apsvaigimui, alkoholį (likusią trauktinę iš 200 ml talpos butelio) vartojo sėdėdamas automobilyje, kai jau perstatė jį prie (duomenys neskelbtini)vartų. Teismo tokie jo parodymai vertintini kritiškai ir laikytini jo pasirinkta gynybine pozicija, siekiant išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, nes jie neatitinka aptartos įrodomosios bylos medžiagos, jai prieštarauja, yra nelogiški bei prieštaringi. Tokius jo parodymus paneigia byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, būtent iš jų visumos analizės logiškai išplaukia kaltinamojo kaltę jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu patvirtinančios išvados. M. A. kaltė dėl minėtos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta iš dalies ir jo paties, liudytojų policijos pareigūno M. L., (duomenys neskelbtini)darbuotojų R. D. ir L. S. parodymais, aptarta rašytine bylos medžiaga. Priešingai, nei nurodo kaltinamasis ir jo gynėjas, teismas neturi jokio pagrindo netikėti (duomenys neskelbtini)darbuotojų R. D., L. S. duotais paaiškinimais, abejoti jų patikimumu. Kaltinamojo ir jo gynėjo iškelta versija, kad minėti liudytojai yra suinteresuoti šios bylos baigtimi, siekia melagingai apkalbėti kaltinamąjį, nes L. S. turėjo ketinimų užimti jo pareigas (duomenys neskelbtini), niekuo nepagrįsta, tai tėra tik jų jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsta nuomonė, subjektyvūs vertinimai. Tai, kad šiuo metu L. S. dirba vietoj kaltinamojo, jo buvusiose pareigose, nepatvirtina fakto, kad (duomenys neskelbtini)darbuotojai turėjo išankstinį susitarimą apkalbėti kaltinamąjį, nes esant įmonėje laisvai darbo vietai, į ją gali pretenduoti visi norintys asmenys, taip pat ir toje pačioje įmonėje dirbantys darbuotojai. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad jis dėl šio įvykio buvo atleistas iš užimamų pareigų, tačiau jis šio sprendimo neskundė, taigi sutiko su juo.
Taigi kaip matyti, liudytojas R. D. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nuosekliai tvirtino, kad įvykio dieną jo kolegos bei vienas iš (duomenys neskelbtini)klientų pastebėjo, jog M. A. įtartinai elgiasi. Apie 10.15-10.30 val. nuėjęs pas M. į jo darbo vietą, pastebėjo, jog M. veidas buvo išraudęs, jo akys buvo pasruvusios krauju, ašarotos, jo kalba buvo nerišli, jis elgėsi neadekvačiai, vartojo necenzūrinius žodžius. Paklausus M. A., ar jam kas atsitiko, ar jis vartojo alkoholį, asmuo neigė vartojęs alkoholį, minėjo, kad išgėrė 2 tabletes raminančių vaistų, nes sužinojo, kad pasikorė jo pusbrolis. Supratęs, kad M. A. yra apsvaigęs (nežino, ar nuo alkoholio, ar nuo kitų medžiagų), nušalino jį nuo darbo, o vėliau pasiūlė išsikviesti taksi ir važiuoti namo. Tada jis (R. D.) išėjo papietauti (užtruko apie 10 min.), o sugrįžęs atgal į tarnybines patalpas, M. A. neberado. Nuėjus į pirmą aukštą, L. S. patvirtino mačiusi, kaip M. nuėjo į darbuotojų automobilių stovėjimo aikštelę, todėl jis išėjo pro duris į lauką, kur pamatė, kaip link išvažiavimo iš (duomenys neskelbtini)teritorijos juda M. baltos spalvos automobilis „BMW“. Paėjęs kelis žingsnius nuo išėjimo, jis pradėjo mosikuodamas rankomis stabdyti M.. M. A. sustojo ir, išlipęs iš automobilio, atėjo prie jo. Tada jis su M. A. nuėjo į direktoriaus kabinetą, kur buvo iškviesti policijos pareigūnai. Tai, kad M. A. elgesys nuo pat pradžių kėlė įtarimų (kad jis stovėjo nekoordinuotai, jo akys buvo paklaikusios, jam susitraukinėjo akių vyzdžiai bei kad jis po kiek laiko iš darbuotojų automobilių stovėjimo vietos savo automobilį perstatė prie (duomenys neskelbtini)teritorijos vartų, teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytoja L. S.. Taigi šie liudytojų parodymai tik patvirtina, kad (duomenys neskelbtini)darbuotojams M. A. būklė sukėlė įtarimą dar prieš jį nušalinant nuo darbo ir išsiunčiant namo. Iš (duomenys neskelbtini)pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad juose užfiksuota, jog M. A. po nušalinimo nuo darbo į savo automobilį nuėjo 12.20 val., 12:21:23 užsivedęs automobilį, nuvažiavo, 12:21:52 sustojo teritorijos dešinėje pusėje, 12:22:06 užgesino automobilio variklį, atsidarė automobilio dureles ir 12:22:07 išlipo iš jo. Taigi nuo automobilio sustabdymo iki išlipimo iš jo praėjo vos 15 s (iš minėto vaizdo įrašo matyti, kad asmuo per šį laikotarpį užgesina automobilio variklį, atsidaro automobilio duris, išlipa), tai leidžia teigti, kad per šį trumpą laikotarpį asmuo negėrė, o ruošėsi išlipti iš automobilio, be to, teismo nuomone, per šį laikotarpį asmuo ir fiziškai negalėjo spėti išgerti su savimi turėtos trauktinės (iš turėto 200 ml talpos butelio jis, jo paties teigimu, buvo išgėręs jos tik 2 kamštelius, taigi jam buvo likę apie 180-190 ml). Be to, pastebėtina ir tai, kad iš policijos pareigūnų „Body“ kameromis darytų vaizdo įrašų matyti, jog pats kaltinamasis prieš patikrinimą alkotesteriu policijos pareigūnui nurodė, kad jis paskutinį kartą alkoholį vartojo apie 10.00 val. ryto (1 t., b. l. 58). Taigi visos šios aplinkybės tik patvirtina, kad kaltinamasis alkoholį vartojo dar prieš sėsdamas už automobilio vairo, t. y. prieš 3 val. iki patikrinimo, o ne kaip nurodė teisiamojo posėdžio metu, – 12.21 val. perstatęs automobilį. Kaltinamasis iš automobilio buvo iškart pakviestas ir nuvestas į direktoriaus kabinetą. Iš bylos duomenų matyti, kad po to atvykę policijos pareigūnai pagal iškvietimą dėl neblaivaus vairuotojo įvertino bendrą M. A. būklę ir neblaivumo nustatymo akte nurodė, kad iš asmens sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, paeiti tiesia linija pėda po pėdos jis negalėjo, taip pat negalėjo stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą, o alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0096, patikros sertifikato Nr. 1305709, 13.04 val. M. A. nustatė 2,19 promilių neblaivumą, 13.25 val. – 2,06 promilių neblaivumą. Šios aplinkybės leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad M. A. vairavo savo transporto priemonę jau būdamas neblaivus.
Nors kaltinamasis ir jo gynėjas teisiamojo posėdžio metu kėlė abejones dėl neblaivumo nustatymo akte policijos pareigūno nurodytų aplinkybių apie asmens bendrą būklę, tvirtindami, kad iš policijos pareigūnų „Body“ kameromis darytų vaizdo įrašų matyti, kad M. A. kalbėjo rišliai, elgėsi adekvačiai, jo judesiai buvo koordinuoti, jis paėjo pėda pėdon tiesia linija, taip pat pirštu pataikė į nosies galą, tačiau teismas šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas M. L. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis atliko bendrą kaltinamojo būklės įvertinimą, neblaivumo nustatymo akte nurodė visas aplinkybes, kaip jam tuo metu atrodė. Peržiūrėjus policijos pareigūnų „Body“ kameromis darytus vaizdo įrašus, matyti, kad atliekant bendrą asmens būklės įvertinimą, kaltinamasis eidamas pėda po pėdos išties paėjo tiesia linija, tačiau svirduliavo į šonus (ar stovėdamas pirštu pataikė į nosies galą, tiksliai filmuotoje medžiagoje nematyti), vėliau kaltinamasis, nuėjęs prie savo automobilio pasiimti kuprinės, nepakluso policijos pareigūno reikalavimams neliesti automobilyje kitų daiktų, taip pat nepakluso reikalavimams eiti prie tarnybinio automobilio, be to, policijos pareigūnui su juo apskritai buvo sunku susikalbėti, jis viskam prieštaravo. Šios vaizdo įrašuose užfiksuotos aplinkybės tik patvirtina, kad policijos pareigūnui iš tiesų galėjo kilti abejonių dėl asmens galėjimo paeiti tiesia linija pėda po pėdos, taip pat ir dėl jo koordinacijos ar adekvatumo. Tas pats pasisakytina ir dėl liudytojos L. S. apklausos metu nurodytų aplinkybių (tuo labiau, kad, kaip nurodė kaltinamasis, ji galėjo matyti jo bendros būklės įvertinimą maždaug 22-23 metrų atstumu).
Teisiamojo posėdžio metu taip pat buvo keliamos abejonės dėl tikrinimo alkotesteriu rezultatų, nurodant, kad juos galėjo iškreipti kaltinamojo virškinamojo trakto, kepenų veiklos sutrikimai, padidėjęs acetono kiekis jo organizme, tačiau tokie teiginiai, nepateikiant jokių objektyvių tai pagrindžiančių duomenų, vertintini kritiškai, kaip bandymas išvengti ar sušvelninti baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikaltimą. Kaip matyti iš byloje pateiktų medicininių duomenų, kaltinamajam iš tiesų yra diagnozuotos gastroezofaginio refliukso, kasos ligos, dvylikapirštės žarnos opa, kepenų suriebėjimas ir kt., jam buvo išrašyti vaistai jų gydymui. Tačiau pažymėtina tai, kad asmens neblaivumo faktas konstatuojamas įrodymų vertinimo, kaip reikšmingų bylos aplinkybių nustatymo, proceso metu. Paprastai pareigūnai vairuotojų patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-39-2014). Kaip jau anksčiau minėta, policijos pareigūnas, įvertinęs bendrą M. A. būklę, neblaivumo nustatymo akte nurodė, kad iš asmens sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, paeiti tiesia linija pėda po pėdos jis negalėjo, taip pat negalėjo stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą. Taip pat patikrinus M. A. blaivumą sertifikuotu ir patikrintu alkotesteriu, jam buvo nustatytas 2,06 promilių girtumas (artimas sunkiam girtumui). Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad kaltinamasis nuo pat pradžių nesutiko su alkotesterio rodmenimis, todėl, jo prašymu, jis buvo pristatytas į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicininės apžiūros (alkoholio kiekio nustatymo kraujyje) jo lėšomis. Policijos pareigūnų „Body“ kameromis darytuose vaizdo įrašuose užfiksuota, kad gydymo įstaigoje M. A. blaivumas iš pradžių buvo patikrintas alkotesteriu, pastarasis, pamatęs jo rodmenis, atsisakė tolimesnės apžiūros, motyvuodamas tuo, kad neva tyrimo kaina jam per didelė, taip pat nurodė, kad neverta darytis šio tyrimo, nes alkoholio kiekis jo iškvepiamame ore per lėtai mažėja (1 t., b. l. 60). Teismo vertinimu, tokie asmens argumentai tik parodo, kad asmuo, vykdamas į gydymo įstaigą, tikėjosi, kad praėjus nemažam laiko tarpui, jo neblaivumo laipsnis sumažės, o ne apskritai paneigti savo neblaivumą, nes toks asmens elgesys, kai žinodamas, jog alkotesterio rodmenys galimai yra neteisingi dėl jo sveikatos būklės, jis atsisako kraujo mėginio paėmimo ir ištyrimo, nors tai galėtų paneigti jo girtumą ir įrodyti jo nekaltumą, prieštarauja įprastai logikai. Todėl įvertinus visa tai, šiuo atveju teismui nekyla jokių abejonių, kad byloje nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis M. A., vairavusio transporto priemonę, neblaivumo laipsnis, kaip to reikalaujama pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Taigi aptartų įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad M. A. įvykdė jam inkriminuojamą nusikaltimą, jo veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai. M. A. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia – jis suvokė, kad vairuoja automobilį būdamas neblaivus, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti.
Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Kaltinamasis M. A. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tačiau ne už šiurkščius, turi galiojančių nuobaudų, yra dirbantis. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs visus aptartus duomenis, teismas sprendžia, jog kaltinamajam skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda, jos dydį nustatant šiek tiek didesnį, nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytas baudos minimumas. Teismo nuomone, tokia bausmė atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bendrąją bausmės paskirtį. Į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. vasario 4 d. 12.53 val. iki 2021 m. vasario 5 d. 11.45 val. (viena diena), sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.
Siekdamas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo bei paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų, atsižvelgdamas į tai, kad M. A. nusikalto vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,06 promilių neblaivumas, teismas sprendžia, kad kaltinamajam paskirtos bausmės paskirtį įgyvendinti padės baudžiamojo poveikio priemonė, reglamentuota BK 68 straipsnyje, – uždraudimas naudotis specialia teise. BK 68 straipsnyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Todėl kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 2 metus (BK 68 straipsnio 2 dalis), šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, t. y. nuo 2021 m. vasario 5 d.
BK 72 straipsnyje reglamentuota baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pagal šio straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kaip jau minėta, M. A. vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,06 promilių neblaivumas, todėl automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turėtų būti konfiskuojamas, kaip darant nusikalstamą veiką panaudota priemonė, kadangi be transporto priemonės panaudojimo išvis neįmanomas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas. Tačiau nustatyta, kad minėta transporto priemonė priklauso trečiajam asmeniui – AB „Šiaulių bankas“. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nors iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad vidutinė transporto priemonės „BMW 428i xDrive“, 2015 m. gamybos, kaina Lietuvoje yra 18 620 Eur su PVM, tačiau iš teisiamojo posėdžio metu pateikto minėtos transporto priemonės įvertinimo, atlikto 2021 m. rugsėjo 16 d., matyti, kad transporto priemonės „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė, įvertinus jos apgadinimus, yra 6 700 Eur, todėl būtent ši suma ir išieškotina iš kaltinamojo. Tai taip pat neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams.
M. A. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas bei dokumentų paėmimas – paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – tušti buteliai „Jagermeister“ ir „Trejos devynerios“, paimti automobilio apžiūros metu, saugomi Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini; DVD-R ir USB laikmenos su vaizdo įrašais, esančios byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti byloje; vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas M. A. vardu, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
M. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 55 MGL (2 750 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti M. A. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. vasario 4 d. 12.53 val. iki 2021 m. vasario 5 d. 11.45 val. (vieną dieną), sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyti, kad galutinė bausmė yra 53 MGL (2 650 Eur) dydžio bauda.
Nustatyti, kad nurodytą baudą kaltinamasis savanoriškai privalo sumokėti per 10 (dešimt) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą. Jeigu teismo paskirta bauda nebus sumokėta nustatytu laiku, ją priverstinai išieškos antstolis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, M. A. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (dvejus) metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, t. y. nuo 2021 m. vasario 5 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, M. A. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti iš jo konfiskuotino turto (automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 6 700 Eur į valstybės biudžetą.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą bei dokumentų paėmimą – palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – tuščius butelius „Jagermeister“ ir „Trejos devynerios“, paimtus automobilio apžiūros metu, saugomus Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti; DVD-R ir USB laikmenas su vaizdo įrašais, esančias byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje; vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą M. A. vardu, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.